Britų Ugandos programa buvo planas suteikti britams priklausančią Rytų Afrikos gabalėlį žydų tautybės žmonėms gyventi. Planas buvo parengtas siekiant padėti Rusijos žydams po pogromų rasti kur gyventi. Idėja kilo reaguojant į smurtą ir persekiojimus Rytų Europoje (tarp jų – 1903 m. Kišiniovo pogromas), kai tapo aišku, kad reikia skubaus prieglobsčio tiems, kurie negalėjo ar nenorėjo migruoti į Palestiną.
Kilmė ir pasiūlymo turinys
Pirmą kartą šį pasiūlymą 1903 m. Teodoro Herclio sionistų grupei pateikė Didžiosios Britanijos kolonijų sekretorius Džozefas Čemberlenas. Jis pasiūlė skirti apie 5 000 kv. mylių (apytiksliai 13 000 km²) žemės Mau plynaukštėje, teritorijoje, esančioje dabartinės Kenijos srityje (dėl to pasiūlymas vietomis ir vadinamas „Ugandos“ programa, nors reali žemė nebuvo Ugandos valdose). Britai matė tai kaip galimybę suteikti avarinį prieglobstį žydams ir tuo pačiu spręsti savo kolonijinės politikos uždavinius regione.
Reakcija sionistų judėjime ir balsavimas Bazelyje
Ši idėja buvo iškelta 1903 m. Bazelyje vykusiame šeštajame Sionistų kongreso posėdyje. Diskusijos buvo aštrios: vieni — tarp jų ir pats Herclis — laikėsi nuomonės, kad reikia priimti laikiną sprendimą ir suteikti prieglobstį kenčiantiems, kiti gi pasipriešino, teigdami, kad sionizmas turi išlikti orientuotas į istorines žydų žemes Palestinoje. Galiausiai kongresas priėmė sprendimą siųsti tyrimų komisiją ištirti pasiūlytos teritorijos tinkamumą — balsavimas baigėsi 295 balsais už ir 177 prieš.
Vykdymas, pasekmės ir atmetimas
Po kongreso įvykdytos komisijos apžiūros atskleidė rimtų kliūčių: klimatas, ligos, vietinės tautos teisės ir kiti praktiniai sunkumai kėlė abejonių dėl ilgalaikio gyvenimo ten galimybės. Pasiūlymas sukėlė gilų skilimą tarp sionistų — dėl principinių ir praktinių priežasčių — ir paskatino dalį aktyvistų ieškoti alternatyvių sprendimų už Palestinos ribų. Po intensyvių diskusijų ir pasikeitusių nuomonių, per kelis metus idėja nutraukta ir sionistų judėjimas vėl aiškiai apsisprendė siekti žydų valstybės Palestinoje. Kai kurie pasiūlymo šalininkai, pavyzdžiui, vėliau prisidėję prie teritorinio judėjimo, bandė rasti kitas vietas žydų kolonizacijai, tačiau pagrindinis sionistų tikslas liko toks pats.
Istorinė reikšmė
Britų Ugandos programa išryškino esminį prieštaravimą tarp praktinio poreikio suteikti avarinį prieglobstį persekiojamiems žydams ir ideologinio siekio atkurti žydų valstybę istoriniuose Palestinos regionuose. Šis epizodas prisidėjo prie sionistų organizacijos raidų, diskusijų apie tautos tapatybę ir politinę strategiją bei parodė, kaip tarptautinė politika ir humanitariniai krizės momentai gali keisti judėjimo sprendimus.