Josephas Chamberlainas: Britų politikas, verslininkas ir kolonijų sekretorius
Josephas Chamberlainas – įtakingas britų politikas ir verslininkas, kolonijų sekretorius, švietimo ir miestų modernizavimo šalininkas, palikęs reikšmingą politinį ir šeimos paveldą.
Josephas Chamberlainas (1836 m. liepos 8 d. - 1914 m. liepos 2 d.) - svarbus verslininkas ir politikas. Jis siekė gerinti švietimą ir miestus. Nuo 1876 iki 1914 m. buvo parlamento narys, o 1895-1903 m. - kolonijų sekretorius (kontroliavo britų kolonijas). Jo sūnus Ostenas tapo Nobelio taikos premijos laureatu, o kitas sūnus Nevilis 1937-1940 m. buvo ministras pirmininkas.
Ankstyvieji metai ir verslo karjera
Chamberlainas kilęs iš didesnės vidurinės klasės šeimos ir jaunystėje susijungė su Birmingemo pramonės aplinka. Jis įgijo praktinę verslo patirtį ir tapo sėkmingu gamintojų ir verslininku, o savo veikla ir turtu įgijo socialinį bei politinį autoritetą Birmingeme. Savo karjeroje jis daug dėmesio skyrė pramonės organizavimui, miesto infrastruktūros plėtrai ir technologiniam mokymui, kas vėliau nulems ir jo požiūrį į miesto valdymą.
Veikla vietos savivaldoje ir švietimo iniciatyvos
Prieš įžengdamas į nacionalinę politiką, Chamberlainas aktyviai dalyvavo miesto valdyme. Jis skatino municipalinę politiką – vietos savivaldos kontrolę įtakoti svarbias viešąsias paslaugas. Jo iniciatyvos apėmė:
- miesto viešųjų paslaugų plėtrą (vandentiekis, nuotekos, gatvių apšvietimas),
- komunalinių įmonių steigimą ir valdymą, siekiant sumažinti kainas ir pagerinti paslaugų kokybę,
- švietimo prieinamumo didinimą: jis rėmė pradinių mokyklų plėtrą, techninį ir profesinį mokymą bei viešųjų bibliotekų ir kultūros institucijų vystymą,
- urbanistinį atnaujinimą ir sveikatos apsaugos priemones, skirtas gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.
Nacionalinė politika: liberalas, sukirtimas dėl Airijos ir "Liberal Unionists"
Chamberlainas pradėjo politinę veiklą kaip radikalesnės linijos liberalas ir parlamentaras nuo 1876 m. Jis siekė reformų, ypač socialinių ir savivaldos srityse. Tačiau vėliau, kilus klausimui dėl Airijos autonomijos (Home Rule), jis nesutiko su liberaliu partijos kursu. 1886 m. šis nesutarimas lėmė Chamberlaino pasitraukimą iš Liberalų judėjimo ir prisijungimą prie naujai susiformavusių Liberal Unionists, kurie dažnai bendradarbiavo su konservatoriais, siekdami išsaugoti Jungtinės Karalystės vienybę.
Kolonijų sekretorius ir imperinė politika
1905–1903 m. (nurodyta oficialiame įraše 1895–1903 m.) Chamberlainas ėjo Kolonijų sekretoriaus pareigas, turėdamas didelę įtaką Britų imperijos administravimui. Šiuo laikotarpiu jis daug dėmesio skyrė:
- imperijos administracinių struktūrų stiprinimui ir kolonijų įtraukčiai į bendrą politiką,
- ekonominės bei infrastruktūrinės plėtros skatinimui kolonijose,
- diskusijoms apie imperinį bendradarbiavimą ir prekybinius ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir jos kolonijų.
Jam teko spręsti ir sudėtingus klausimus, susijusius su paskutiniojo XIX a. ir pradžios XX a. karo bei kolonijinės politikos pasekmėmis (pvz., po Antrojo Būro karo), todėl jo veikla imperijos klausimais buvo ir plačiai aptariama, ir kontroversiška.
Vėlesnė veikla ir paveldas
Po 1903 m. Chamberlainas aktyviai palaikė idėjas, susijusias su didesne ekonomine ir politine imperijos vienybe, tarp jų – diskusijas dėl prekybos politikos ir muitų sistemos, žinomų kaip imperial preference ar tarifų reforma. Jį lydėjo ir sveikatos problemos: XX a. pradžioje jis susidūrė su rimtesnėmis ligomis, kurios apribojo jo politinę veiklą.
Chamberlaino palikimas yra dvikryptis: jis buvo svarbus socialinių ir municipalių reformų šalininkas, pagerinęs miestų valdymą ir švietimo galimybes, tačiau taip pat – reikšminga figūra politinėse kovose dėl imperijos politikos ir partinės lojalumo pokyčių. Jo šeimos vaidmuo politikoje irgi buvo reikšmingas – sūnūs, tokie kaip Ostenas ir Nevilis, pasiekė aukštas pareigas ir turėjo savitą įtaką XX a. britų politikoje.
Josephas Chamberlainas 1909 m.
Ankstyvasis gyvenimas
Čemberlenas gimė Londono Kambervelio mieste. Jo tėvas turėjo sėkmingą batų įmonę. Džozefas gerai mokėsi, mokykloje pelnė prancūzų kalbos ir matematikos prizus. Būdamas 16 metų, jis metė mokyklą ir tapo tėvo įmonės pameistriu. Sulaukęs 18 metų, persikėlė į Birmingemą ir pradėjo dirbti dėdės varžtų gamybos įmonėje. Įmonėje jis dirbo iki 38 metų, o įmonė tapo labai sėkminga.
Ankstyvasis politinis gyvenimas
Čemberlenas buvo unitaristas, krikščionis, kuris tiki, kad Kristus buvo pavyzdys, kaip reikia gyventi, bet nebuvo dieviškas (nebuvo Dievo dalis). Unitarai stengiasi padėti visuomenei. Po pramonės revoliucijos Birmingeme buvo daug problemų, daugeliui vyrų nebuvo leista balsuoti. 1868 m. Čemberlenas padėjo liberaliam vyrui tapti Birmingemo parlamento nariu. 1869 m. jis įkūrė grupę, siekiančią nemokamo pradinio išsilavinimo visiems vaikams.
1869 m. lapkritį jis tapo Birmingemo miesto tarybos nariu. Čia jis pasisakė už mažesnes žemės kainas kaimo darbininkams ir tapo labai populiarus. 1873 m. jis tapo Birmingemo meru. Jis nupirko dujų ir vandens tiekimo bendroves miestui, todėl žmonės galėjo turėti švaraus ir saugaus vandens. Jis įrengė parkus, kelius, mokyklas muziejus ir pastatė naujus namus neturtingiems žmonėms.
1876 m. birželį jis tapo Birmingemo parlamento nariu. Parlamente jis stengėsi suvienyti radikaliuosius deputatus, norinčius permainų, prieš valdančiąją vigų partiją. Jo darbas padėjo Viljamui Evartui Gladstonui 1880 m. tapti ministru pirmininku. Čemberlenas parlamente dažnai kalbėdavo apie švietimą.
Vyriausybės gyvenimas
1880 m. Čemberlenas tapo Prekybos tarybos (Board of Trade), vyriausybės ministro, siekiančio gerinti prekybą, pirmininku. Jis priėmė įstatymus, padedančius kitiems miestams įsigyti privačias bendroves, kaip tai padarė Birmingeme. Jis stengėsi, kad Airijoje, kuri buvo Didžiosios Britanijos kolonija, būtų pigesnė nuoma. Tuo metu daugelis žmonių manė, kad Airija turėtų turėti savo parlamentą, tačiau daugelis kitų žmonių, tarp jų ir Čemberlenas, griežtai su tuo nesutiko. Chamberlainas stengėsi padėti profesinėms sąjungoms, tačiau perspėjo dėl socializmo, sakydamas, kad jis atneš klasių karą.
1885 m. ministru pirmininku tapo konservatorius lordas Solsberis, ir Čemberlenas nebedirbo vyriausybėje. Konservatorių vyriausybė padarė daugybę pakeitimų, kurie patiko Čemberlenui, įskaitant nemokamą mokslą visiems vaikams. Kadangi Chamberlainas ir daugelis kitų liberalų nesutarė su Liberalų partija dėl Airijos, Chamberlainas įkūrė naują partiją - Liberalų unionistų partiją. Nuo 1886 m. liberalai unionistai dalijosi valdžia su konservatoriais prieš liberalų partiją, tačiau Chamberlainas nebuvo vyriausybėje.
Kolonijos sekretorius
1895 m. birželį Čemberlenas tapo vyriausybės kolonijų sekretoriumi, kontroliuojančiu įvykius britų kolonijose. Kadangi daugelis Europos šalių, ypač Vokietija ir Prancūzija, stiprėjo, Čemberlenas norėjo, kad visos Britų imperijos šalys dirbtų kartu. Jis taip pat norėjo, kad Didžioji Britanija užimtų daugiau žemių Afrikoje. Jis nutiesė geležinkelį palei dalį Nigerio upės, kad padėtų Britanijos Karališkajai Nigerio bendrovei augti. Ši žemė kartu su Sokoto sritimi 1901 m. tapo šiuolaikine Nigerija.
Čemberlenas taip pat norėjo, kad Didžioji Britanija kontroliuotų Pietų Afriką. Jis prašė, kad Pietų Afrikoje būtų daugiau britų karių. Jis paprašė daugelio britų kolonijų pagalbos, o mainais padėjo Australijai gauti savo konstituciją. Būrai (olandų ūkininkai) nenorėjo, kad Britanija kontroliuotų jų žemę, ir 1899 m. užpuolė britus. Taip prasidėjo Antrasis būrų karas. Iš pradžių Didžioji Britanija turėjo problemų kovodama su būrais, bet 1900 m. britai sustiprėjo.
1900 m. rudenį Didžiojoje Britanijoje vyko visuotiniai rinkimai. Čemberlenas paprašė žmonių balsuoti už (pasirinkti) tą pačią vyriausybę (su ministru pirmininku Solsberiu), kuri padėtų laimėti karą. Kadangi Čemberlenas buvo labai populiarus, daug žmonių balsavo už vyriausybę, ir ji liko valdžioje. Čemberlenas padėjo Vinstonui Čerčiliui tapti parlamento nariu.
1902 m. gegužę Didžioji Britanija laimėjo Antrąjį būrų karą. Chamberlainas apsilankė Pietų Afrikoje, norėdamas padėti užmegzti geresnius abiejų šalių santykius. Grįžęs į Didžiąją Britaniją, jis taip pat kalbėjosi su sionistais žydais (žydai, kurie norėjo turėti savo valstybę) ir kalbėjo apie žemės Kenijoje suteikimą jiems. Šis planas niekada nebuvo įgyvendintas. Čemberlenas bandė sudaryti sąjungą su Vokietija, bet kai tai nepavyko, jis sudarė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sąjungą. Ši sutartis buvo pavadinta Entente cordiale ir užbaigė šimtus metų trukusią abiejų šalių kovą.
Vėlesnis gyvenimas
Čemberlenas manė, kad Britų imperijai priklausančios šalys turėtų užsiimti tarpusavio verslu, kad taptų stiprios. Tam Didžioji Britanija turėjo apmokestinti importą (prekes iš kitų šalių). Tai buvo vadinama tarifų reforma. Vyriausybė su tuo nesutiko, todėl Čemberlenas atsistatydino (pasitraukė) iš vyriausybės. Kartu su kitais parlamento nariais jis prašė tarifų reformos.
1906 m., vos sulaukęs 70-ojo gimtadienio, Čemberlenas patyrė insultą, dėl kurio labai susirgo. Jis negalėjo sunkiai dirbti, todėl jam padėjo sūnus Ostenas Čemberlenas (kuris taip pat buvo parlamento narys). Jis mirė nuo širdies smūgio 1914 m. liepos 2 d.
Paminklai
Birmingemo miestas labai pasikeitė dėl Chamberlaino darbo. Birmingeme yra daug vietų, kurios turi Chamberlaino vardą. Birmingemo universitete, kurį jis padėjo įkurti, stovi jo vardo laikrodžio bokštas. Birmingemo centre esančioje Chamberlaino aikštėje taip pat yra jam skirtas paminklas.
Čemberleno aikštė su Čemberleno paminklu, Birmingemo centras
Chamberlaino atminimo laikrodžio bokštas, Birmingemo universitetas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Josephas Chamberlainas?
A: Džozefas Čemberlenas buvo svarbus verslininkas ir politikas, dirbęs švietimo ir miestų gerinimo srityje.
K: Kuo užsiėmė Džozefas Čemberlenas?
A: Džozefas Čemberlenas buvo politikas ir verslininkas.
K: Kokias sritis Josephas Chamberlainas stengėsi pagerinti?
A: Džozefas Čemberlenas stengėsi pagerinti švietimą ir miestus.
K: Kiek laiko Josephas Chamberlainas buvo parlamento narys?
A: Josephas Chamberlainas buvo Parlamento narys nuo 1876 m. iki 1914 m.
K: Kokias pareigas užėmė Džozefas Čemberlenas kaip politikas?
A: Džozefas Čemberlenas 1895-1903 m. buvo kolonijų sekretorius, kontroliavęs britų kolonijas.
K: Kokių pasiekimų pasiekė Džozefo Čemberleno sūnūs?
A: Džozefo Čemberleno sūnus Ostenas laimėjo Nobelio taikos premiją, o kitas sūnus Nevilis 1937-1940 m. buvo ministras pirmininkas.
K: Kada gimė ir mirė Džozefas Čemberlenas?
A: Džozefas Čemberlenas gimė 1836 m. liepos 8 d., o mirė 1914 m. liepos 2 d.
Ieškoti