Joseph Chamberlain

Ankstyvasis gyvenimas

Čemberlenas gimė Londono Kambervelio mieste. Jo tėvas turėjo sėkmingą batų įmonę. Džozefas gerai mokėsi, mokykloje pelnė prancūzų kalbos ir matematikos prizus. Būdamas 16 metų, jis metė mokyklą ir tapo tėvo įmonės pameistriu. Sulaukęs 18 metų, persikėlė į Birmingemą ir pradėjo dirbti dėdės varžtų gamybos įmonėje. Įmonėje jis dirbo iki 38 metų, o įmonė tapo labai sėkminga.

Ankstyvasis politinis gyvenimas

Čemberlenas buvo unitaristas, krikščionis, kuris tiki, kad Kristus buvo pavyzdys, kaip reikia gyventi, bet nebuvo dieviškas (nebuvo Dievo dalis). Unitarai stengiasi padėti visuomenei. Po pramonės revoliucijos Birmingeme buvo daug problemų, daugeliui vyrų nebuvo leista balsuoti. 1868 m. Čemberlenas padėjo liberaliam vyrui tapti Birmingemo parlamento nariu. 1869 m. jis įkūrė grupę, siekiančią nemokamo pradinio išsilavinimo visiems vaikams.

1869 m. lapkritį jis tapo Birmingemo miesto tarybos nariu. Čia jis pasisakė už mažesnes žemės kainas kaimo darbininkams ir tapo labai populiarus. 1873 m. jis tapo Birmingemo meru. Jis nupirko dujų ir vandens tiekimo bendroves miestui, todėl žmonės galėjo turėti švaraus ir saugaus vandens. Jis įrengė parkus, kelius, mokyklas muziejus ir pastatė naujus namus neturtingiems žmonėms.

1876 m. birželį jis tapo Birmingemo parlamento nariu. Parlamente jis stengėsi suvienyti radikaliuosius deputatus, norinčius permainų, prieš valdančiąją vigų partiją. Jo darbas padėjo Viljamui Evartui Gladstonui 1880 m. tapti ministru pirmininku. Čemberlenas parlamente dažnai kalbėdavo apie švietimą.

Vyriausybės gyvenimas

1880 m. Čemberlenas tapo Prekybos tarybos (Board of Trade), vyriausybės ministro, siekiančio gerinti prekybą, pirmininku. Jis priėmė įstatymus, padedančius kitiems miestams įsigyti privačias bendroves, kaip tai padarė Birmingeme. Jis stengėsi, kad Airijoje, kuri buvo Didžiosios Britanijos kolonija, būtų pigesnė nuoma. Tuo metu daugelis žmonių manė, kad Airija turėtų turėti savo parlamentą, tačiau daugelis kitų žmonių, tarp jų ir Čemberlenas, griežtai su tuo nesutiko. Chamberlainas stengėsi padėti profesinėms sąjungoms, tačiau perspėjo dėl socializmo, sakydamas, kad jis atneš klasių karą.

1885 m. ministru pirmininku tapo konservatorius lordas Solsberis, ir Čemberlenas nebedirbo vyriausybėje. Konservatorių vyriausybė padarė daugybę pakeitimų, kurie patiko Čemberlenui, įskaitant nemokamą mokslą visiems vaikams. Kadangi Chamberlainas ir daugelis kitų liberalų nesutarė su Liberalų partija dėl Airijos, Chamberlainas įkūrė naują partiją - Liberalų unionistų partiją. Nuo 1886 m. liberalai unionistai dalijosi valdžia su konservatoriais prieš liberalų partiją, tačiau Chamberlainas nebuvo vyriausybėje.

Kolonijos sekretorius

1895 m. birželį Čemberlenas tapo vyriausybės kolonijų sekretoriumi, kontroliuojančiu įvykius britų kolonijose. Kadangi daugelis Europos šalių, ypač Vokietija ir Prancūzija, stiprėjo, Čemberlenas norėjo, kad visos Britų imperijos šalys dirbtų kartu. Jis taip pat norėjo, kad Didžioji Britanija užimtų daugiau žemių Afrikoje. Jis nutiesė geležinkelį palei dalį Nigerio upės, kad padėtų Britanijos Karališkajai Nigerio bendrovei augti. Ši žemė kartu su Sokoto sritimi 1901 m. tapo šiuolaikine Nigerija.

Čemberlenas taip pat norėjo, kad Didžioji Britanija kontroliuotų Pietų Afriką. Jis prašė, kad Pietų Afrikoje būtų daugiau britų karių. Jis paprašė daugelio britų kolonijų pagalbos, o mainais padėjo Australijai gauti savo konstituciją. Būrai (olandų ūkininkai) nenorėjo, kad Britanija kontroliuotų jų žemę, ir 1899 m. užpuolė britus. Taip prasidėjo Antrasis būrų karas. Iš pradžių Didžioji Britanija turėjo problemų kovodama su būrais, bet 1900 m. britai sustiprėjo.

1900 m. rudenį Didžiojoje Britanijoje vyko visuotiniai rinkimai. Čemberlenas paprašė žmonių balsuoti už (pasirinkti) tą pačią vyriausybę (su ministru pirmininku Solsberiu), kuri padėtų laimėti karą. Kadangi Čemberlenas buvo labai populiarus, daug žmonių balsavo už vyriausybę, ir ji liko valdžioje. Čemberlenas padėjo Vinstonui Čerčiliui tapti parlamento nariu.

1902 m. gegužę Didžioji Britanija laimėjo Antrąjį būrų karą. Chamberlainas apsilankė Pietų Afrikoje, norėdamas padėti užmegzti geresnius abiejų šalių santykius. Grįžęs į Didžiąją Britaniją, jis taip pat kalbėjosi su sionistais žydais (žydai, kurie norėjo turėti savo valstybę) ir kalbėjo apie žemės Kenijoje suteikimą jiems. Šis planas niekada nebuvo įgyvendintas. Čemberlenas bandė sudaryti sąjungą su Vokietija, bet kai tai nepavyko, jis sudarė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos sąjungą. Ši sutartis buvo pavadinta Entente cordiale ir užbaigė šimtus metų trukusią abiejų šalių kovą.

Vėlesnis gyvenimas

Čemberlenas manė, kad Britų imperijai priklausančios šalys turėtų užsiimti tarpusavio verslu, kad taptų stiprios. Tam Didžioji Britanija turėjo apmokestinti importą (prekes iš kitų šalių). Tai buvo vadinama tarifų reforma. Vyriausybė su tuo nesutiko, todėl Čemberlenas atsistatydino (pasitraukė) iš vyriausybės. Kartu su kitais parlamento nariais jis prašė tarifų reformos.

1906 m., vos sulaukęs 70-ojo gimtadienio, Čemberlenas patyrė insultą, dėl kurio labai susirgo. Jis negalėjo sunkiai dirbti, todėl jam padėjo sūnus Ostenas Čemberlenas (kuris taip pat buvo parlamento narys). Jis mirė nuo širdies smūgio 1914 m. liepos 2 d.

Paminklai

Birmingemo miestas labai pasikeitė dėl Chamberlaino darbo. Birmingeme yra daug vietų, kurios turi Chamberlaino vardą. Birmingemo universitete, kurį jis padėjo įkurti, stovi jo vardo laikrodžio bokštas. Birmingemo centre esančioje Chamberlaino aikštėje taip pat yra jam skirtas paminklas.

Čemberleno aikštė su Čemberleno paminklu, Birmingemo centras


Chamberlaino atminimo laikrodžio bokštas, Birmingemo universitetas