A. P. Hill

Šeimos istorija

Hillų šeima į Virdžiniją atvyko likus dviem šimtmečiams iki pilietinio karo. Pirmieji šeimos nariai (tuomet rašyta "Hull") kilę iš XII a. Anglijos. Henris ir Viljamas Hiliai iš Šropšyro į Virdžiniją atvyko 1630 m. Jie apsigyveno Middlesex apygardoje, Virdžinijos valstijoje. Abu broliai buvo tabako augintojai ir abu turėjo gausias šeimas. 1740 m. Viljamo anūkas Raselas Hilas (Russel Hill) persikėlė į Kulpeperio apygardą Virdžinijoje. Jo sūnus Henris Hilas tarnavo Amerikos revoliuciniame kare kartu su pulkininku Henriu "Lengvuoju žirgu Hariu" Li. Jo sūnus Tomas Hilas buvo ūkininkas, prekybininkas ir politikas. Jis vedė Fannie Russel Baptist. Kartu jie susilaukė keturių sūnų ir trijų dukterų. Ketvirtasis jų sūnus buvo Ambrose Powell Hill jaunesnysis.

Ankstyvasis gyvenimas

1825 m. lapkričio 9 d. Grinlande, tėvo plantacijoje netoli Kulpeperio, Virdžinijos valstijoje, gimė Ambrozas Pauelas Hilas jaunesnysis. Tačiau visą vaikystę jis buvo vadinamas Powellu. Jis lankė vietines mokyklas. Hilas norėjo eiti į kariuomenę ir 1842 m. buvo priimtas į Vest Pointą. Tačiau 1846 m. jis nebaigė mokyklos kartu su kitais savo klasės mokiniais, nes dėl ligos praleido vienus metus. Baigęs studijas 1847 m., jis buvo paskirtas į JAV 1-ąją artileriją. Tarnavęs Meksikos ir Amerikos kare, jis buvo išsiųstas į Teksasą, paskui į Floridą. Hilas sirgo geltonąja karštine, vidurių šiltine ir maliarija. Šeštajame dešimtmetyje jis daug laiko sirgo ir buvo prikaustytas prie lovos. Kai pasveiko, buvo paskirtas į Pakrančių matavimo departamentą (dabar - JAV nacionalinė geodezinė tarnyba).

Pilietinis karas

Šiaurės Virdžinijos armija

Kai 1861 m. kovą buvo inauguruotas prezidentas Abraomas Linkolnas, Hilas buvo vienas iš JAV kariuomenės karininkų, kurie atsistatydino iš pareigų ir prisijungė prie Konfederacijos. Jam buvo pavesta vadovauti 13-ajai Virdžinijos pėstininkų brigadai, suteikiant pulkininko laipsnį. Pirmajame Bull Run mūšyje jo pulkas buvo laikomas rezerve. 1862 m. vasarį jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis. Pusiasalio kampanijos metu jis kovojo prieš savo buvusį kambario draugą iš Vest Pointo, Sąjungos generolą Džordžą Maklelaną (George McClellan). Pasirodęs kaip agresyvus vadas, 1862 m. gegužės 26 d. jis vėl buvo paaukštintas. Taip jis tapo jauniausiu Konfederacijos armijos generolu majoru. Savo diviziją Hilas vadino "lengva divizija", nors tai buvo viena iš didesnių Konfederatų armijos divizijų. Tikriausiai taip buvo dėl to, kaip greitai Hilas galėjo judėti su savo kariais. Jis garsėjo kaip bebaimis generolas ir dažnai būdavo matomas mūšio fronto linijose.

Hill-Longstreet nesantaika

Be jokio Hilo paskatinimo apie jį nuolat rašė buvęs padėjėjas Johnas M. Danielis. Sužeistas Danielis pasitraukė iš kariuomenės ir dabar buvo Ričmondo "Examiner", trijų centų laikraščio, populiaraus tarp Konfederacijos kareivių, redaktorius. Netrukus Danielis paskelbė Hillą geriausiu Lee generolu, išskirdamas kitus generolus. Tai nepatiko generolui leitenantui Džeimsui Longstritui (James Longstreet), kuris buvo Hilo vadas. Paskutinis lašas buvo liepos 2 d. "The Examiner" numeris. Danielis rašė, kad Hilas perėmė vadovavimą visoms Longstrito pajėgoms, kai Longstritas kurį laiką nedalyvavo mūšyje. Longstritas dėl to supyko ir laikė tai melu. Longstritas nusprendė parašyti savo straipsnį, paneigiantį Danielio teiginius apie Hilą mūšyje. Konkuruojančiame laikraštyje "Richmond Whig" Longstritas nurodė majorui Moksliui Sorreliui pateikti viešą atsakymą savo vardu. Taip prasidėjo labai vieša abiejų generolų nesantaika. Lee sužinojo apie šią nesantaiką, bet nusprendė nieko nedaryti.

Kai Hilas atsisakė perskaityti bet kokias Longstrito padėjėjo Sorrelo siunčiamas depešas, Longstritas įsiuto. Jis įsakė Hilą suimti. Kol buvo suimtas, Hilo lengvajai divizijai vadovavo generolai J. R. Andersonas, vėliau - Lorensas O'Brajanas Brančas. Tuo metu Hilas tai laikė jo garbės kvestionavimu. Abu toliau palaikė priešišką bendravimą ir buvo parinktas laikas bei vieta dvikovai. Tuo metu įsikišo Lee ir privertė abu generolus susitarti. Hilas buvo grąžintas į savo komandą ir paskirtas generolui Stounvolui Džeksonui (Stonewall Jackson). Laikui bėgant Hilas ir Longstritas vėl susidraugavo. Vėliau Sorrelis buvo paaukštintas į generolus majorus ir atsidūrė Hilo komandoje.

Šenandoa armija

1862 m. rugpjūtį vykusiame mūšyje prie Kedro kalno Hillas įrodė, kad yra naudingas savo naujajam korpuso vadui. Jo lengvoji divizija atliko svarbų vaidmenį padėdama Džeksonui laimėti pergalę prieš Sąjungos kariuomenę. Antrajame Bull Run mūšyje Hilo divizijai beveik baigėsi amunicija, tačiau ji atsilaikė prieš kiekvieną federalinės kariuomenės puolimą.

1863 m. gegužę per Čankelorsvilio mūšį Džeksonas įsakė Hilo divizijai pereiti į frontą ir ruoštis naktiniam puolimui. Tuo tarpu Džeksonas asmeniškai vykdė žvalgybą. Grįžtant jį apšaudė jo paties vyrai ir mirtinai sužeidė generolą. Vadovavimą perėmė J. E. B. Stiuartas ir atšaukė naktinį puolimą. Čankelorsvilis buvo Konfederacijos pergalė.

Korpuso vadas

Po Džeksono mirties Hilas buvo pakeltas į generolus leitenantus ir dabar vadovavo Lei Trečiajam korpusui Potomako armijoje. Hilo korpusas dalyvavo Getisburgo mūšyje 1863 m. liepos 1-3 d. Jis buvo kritikuojamas už abejotinų sprendimų priėmimą. Pirmąją dieną jis stojo į mūšį su Sąjunga dar neatvykus visai Konfederacijos armijai.

1863 m. spalio 14 d. Bristoe stoties mūšyje Hilo korpusas puolė du Sąjungos korpusus, kurie lėtai traukėsi į šiaurę. Hilo klaida buvo ta, kad prieš puolimą jis neįsakė atlikti jokios žvalgybos, kad pamatytų, su kuo jie susiduria. Viena iš Hilo divizijų buvo smarkiai sumušta, prarasta viena artilerijos baterija. Sustiprinęs savo liniją, Hilas negalėjo padaryti jokios pažangos prieš Sąjungos korpusą, kuris buvo įsitvirtinęs už Oranžijos ir Aleksandrijos geležinkelio pylimo. Nugalėjusi Hillą, Sąjungos armija toliau traukėsi į Centervilį, Virdžinijos valstijoje. Lee buvo supykęs ant Hillo dėl jo klaidų Bristoe stotyje. Jis liepė Hilui: "Palaidok savo žuvusiuosius ir daugiau apie tai nekalbėk!".

1864 m. gegužės 5 d. Spotsilvanijos apygardoje, Virdžinijos valstijoje, esančioje vietovėje, žinomoje kaip Laukinė vietovė, dvi dienas vyko Konfederacijos ir Sąjungos pajėgų mūšis. Hilo korpusas abi dienas kovėsi su dviem Sąjungos korpusais ir buvo ties atsitraukimo riba, kai Longstrito Teksaso brigada sustiprino Hilą ir nustūmė federalistus atgal.

Hilas žuvo 1865 m. balandžio 2 d. trečiajame Peterburgo mūšyje. Jis buvo ką tik grįžęs po nedarbingumo atostogų ir važiavo į frontą prisijungti prie savo vyrų, kai jį nukovė priešo kareivio šūvis.