Ambrose Powell Hill, Jr. (1825–1865) - karjeros JAV karininkas iš Virdžinijos, atsistatydinęs ir tarnavęs konfederatų kariuomenės generolu, miręs netoli JAV pilietinio karo pabaigos. Karinę karjerą jis pradėjo 1847 m., baigęs Jungtinių Valstijų karo akademiją Vest Pointe, penkioliktas iš 38 mokinių. Mokydamasis akademijoje, jis ir jo kambario draugas Džordžas B. Maklelanas tapo artimais draugais. Jis tarnavo paskutinėje Meksikos ir Amerikos karo dalyje Teksase. Tarnavo per 1849-50 m. Seminolų karą Floridoje. Hilas geriausiai žinomas dėl to, kad vadovavo generolo Tomo "Stounvalio" Džeksono vadovaujamai "Lengvajai divizijai".
Gimtasis kraštas ir ankstyva karjera: Ambrose P. Hill gimė 1825 m. Virdžinijoje. Po Vest Point absoliavimo jis pradėjo tarnybą Jungtinių Valstijų kare, dalyvavo Meksikos–JAV kare ir vėliau Seminolų kampanijoje Floridoje. Per civilinį gyvenimą iki 1861 m. jis įgijo patirties kariuomenės statuto ir lauko tarnybose, tarnavo įvairiuose pulkuose bei buvo žinomas kaip darbštus ir narsus karininkas.
Perėjimas į Konfederaciją ir karjeros pakilimas: 1861 m., prasidėjus pilietiniam karui, Hill atsistatydino iš Jungtinių Valstijų kariuomenės ir stojo į Konfederatų pajėgas. Greitai jis ėmė kilti kariniu laiptais; tapo brigados ir vėliau divizijos vadu. Ypač įsimintina jo tarnyba Tomo "Stounvalio" Džeksono vadovaujamoje „Lengvojoje divizijoje“ — šis junginys pasižymėjo greitu veikimu, energingomis atakomis ir sudėtingomis manevrinėmis operacijomis.
Veikla per svarbiausias mūšius: Hill ir jo divizija dalyvavo daugelyje reikšmingų mūšių Rytų frontuose — tarp jų yra mūšiai prie Antietamo (Sharpsburg), Frederiksburgo, Čanklersvio (Chancellorsville), Getisburgo (Gettysburg) ir vėlesnėse 1864–1865 m. kampanijose (Wilderness, Spotsylvania, Cold Harbor ir Poterzildo-Petersburgo operacijos). Po Tomo Džeksono žūties 1863 m. pav., generolas Robert E. Lee perorganizuodamas Armią gavo galiojančius divizijų ir korpusų vadovus, o Hill ėmėsi aukštesnių pareigų bei vadovavo vienam iš pagrindinių armijos korpusų.
Stilius, reputacija ir sveikata: A. P. Hill buvo vertinamas už drąsą ir greitą sprendimų priėmimą, tačiau kartais kritikavo dėl skubotų veiksmų ir klaidų, ypač kai reikėjo koordinuoti platesnes operacijas. Jo tarnyboje pasitaikė ir pavojingų sužeidimų — per karą jis kelis kartus buvo sužeistas ir atstatydavo į kovą po reabilitacijos. Po 1863 m. Getisburgo mūšio jo vadovavimo rezultatai sukėlė įvairių vertinimų istorikų ir dalinių vadai tarpe.
Mirtis ir palikimas: Ambrose P. Hill žuvo 1865 m. pavasarį netoli Petersburgo (Virginia) — tai įvyko paskutinėse karo dienose, kai Konfederacijos pajėgos traukėsi iš pozicijų. Jis palaidotas tarp kitų Konfederacijos vadų, o jo pavardė tapo žinoma ir po karo: vėlesniais dešimtmečiais jo atminimui pastatyta paminklų, taip pat buvo pavadinta keletas karininių objektų (pvz., Fort A.P. Hill). Hill paliko sudėtingą palikimą — jį prisimena tiek kaip talentingą ir drąsų kariuomenės vadą, tiek kaip figūrą, kurią istorija vertina įvairiai dėl konteksto ir Konfederacijos kovos prasmės.
Verta paminėti, kad Hill asmeninis ryšys su Dž. B. Maklelanui (kuris vėliau tapo vienu iš svarbiausių Unijos vadų) – tai pabrėžia, kaip pilietinis karas skyrė senas draugystes ir sukūrė prieštaringas analogijas tarp asmeninių ryšių ir karinių pareigų.