Kedras
Kedras (mokslinis pavadinimas Cedrus) - kedrinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių (Pinaceae) augalų gentis. Jų tėvynė - Vakarų Himalajų kalnai ir Viduržemio jūros regionas. Himalajuose jie auga 1 500-3 200 metrų aukštyje, o Viduržemio jūros regione - 1 000-2 200 metrų aukštyje.
Kedrai yra iki 30-40 metrų (98-131 pėdų) (kartais 60 metrų) aukščio medžiai, kurių mediena kvepia prieskoniais, žievė yra stora, briaunota arba kvadrato formos, o šakos plačios ir lygios. Ūgliai yra dviejų rūšių: ilgieji, kurie sudaro šakų pagrindą, ir trumpieji, ant kurių yra dauguma lapų. Lapai visžaliai, adatiniai, 8-60 mm ilgio, ant ilgųjų ūglių išsidėstę atviromis spiralėmis, o ant trumpųjų ūglių - tankiomis spiralinėmis grupėmis po 15-45 kartu; priklausomai nuo balto vaško sluoksnio, saugančio lapus nuo išdžiūvimo, storio, jie būna nuo ryškiai žalsvos iki tamsiai žalios, tamsiai žalios ir stipriai blyškiai mėlynai žalios spalvos. Moteriškieji sėkliniai kūgeliai yra statinės formos, 6-12 cm ilgio ir 3-8 cm pločio, iš pradžių žali, vėliau pilkai rudi, o subrendę, kaip ir Abies, suyra ir išleidžia sparnuotas sėklas. Sėklos yra 10-15 mm ilgio, su 20-30 mm ilgio sparneliais; kaip ir Abies, sėklos turi 2-3 pūsleles, kuriose yra nemalonaus skonio dervos, kuri, kaip manoma, apsaugo sėklas nuo voverių. Kankorėžiai subręsta per vienerius metus, apdulkinami rudenį, o sėklos subręsta po metų tuo pačiu metu. Vyriški žiedadulkių kūgeliai yra ploni, kiaušinio formos, 3-8 cm ilgio, išauga vasaros pabaigoje ir rudenį išbarsto žiedadulkes.
Rūšių pavadinimai
Kedro ir eglės spurgų sandara panaši į kedro spurgų sandarą, todėl daugelį metų ekspertai manė, kad jie yra artimai susiję, tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai parodė, kad jie priklauso tai pačiai šeimai, bet nėra artimai susiję.
Egzistuoja kelios kedrų rūšys ir ekspertai negali susitarti, kaip jos susijusios. Vieni mokslininkai juos visus priskiria vienai grupei, o kiti išskiria į skirtingas grupes.
Tai yra skirtingų kedrų rūšių pavadinimai:
- Deodaras arba deodarinis kedras, Cedrus deodara (taip pat žinomas kaip C. libani porūšis. deodara). Kilęs iš Vakarų Himalajų.
- Libano kedras, Cedrus libani. Kilęs iš Viduržemio jūros regiono kalnų nuo Turkijos ir Libano į vakarus iki Maroko.
- Libano kedras, Cedrus libani porūšis. libani. Kilęs iš Libano kalnų, vakarų Sirijos ir pietų centrinės Turkijos.
- Turkinis kedras Cedrus libani porūšis stenocoma. Kilęs iš pietvakarių Turkijos kalnų.
- Kipro kedras, Cedrus brevifolia (dar žinomas kaip Cedrus libani subsp. brevifolia arba Cedrus libani variety brevifolia). Kilęs iš Kipro kalnų.
- Atlaso kedras, Cedrus atlantica (dar žinomas kaip Cedrus libani porūšis atlantica). Atlaso kalnai Maroke ir Alžyre.
Libano kedras Kju soduose, Jungtinė Karalystė
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra mokslinis kedro pavadinimas?
A: Mokslinis kedro pavadinimas yra Cedrus.
K: Kur kedrai yra vietiniai?
A.: Kedrai auga vakarų Himalajų kalnuose ir Viduržemio jūros regione.
K: Kokio aukščio kedrai užauga?
A: Kedrai gali užaugti iki 30-40 metrų aukščio, kartais siekia 60 metrų.
K: Kaip atrodo kedro lapai?
A: Kedro lapai yra visžaliai, adatiniai, 8-60 mm ilgio, ant ilgų ūglių išsidėstę atvira spirale, o ant trumpų ūglių - tankiomis spiralinėmis grupelėmis po 15-45 kartu. Priklausomai nuo balto vaško sluoksnio, saugančio juos nuo išdžiūvimo, storio, jie būna nuo ryškiai žalsvos iki tamsiai žalios ir stipriai blyškiai mėlynai žalios spalvos.
K: Kaip atrodo moteriški sėklų kūgeliai?
A: Moteriški sėklų kūgeliai yra statinės formos, 6-12 cm ilgio ir 3-8 cm pločio, iš pradžių žali, vėliau pilkai rudi. Subrendę jie suyra ir išskiria sparnuotas sėklas.
K: Kaip atrodo vyriškieji žiedadulkių kūgeliai?
A: Vyriškieji žiedadulkių kūgeliai yra ploni, kiaušinio formos, 3-8 cm ilgio, išauga vasaros pabaigoje ir rudenį išbarsto žiedadulkes.
K: Per kiek laiko spurgai subręsta?
A: Spurgai subręsta per vienerius metus: rudenį vyksta apdulkinimas, o sėklos subręsta po metų.
