Diepo reidas (taip pat vadinamas Diepo mūšiu, operacija "Rutter" ir vėliau — operacija "Jubiliejus") buvo 1942 m. rugpjūčio 19 d. įvykęs sąjungininkų puolimas prieš vokiečių kontroliuojamą Diepo (Prancūzija) uostą. Tai — vienas žinomiausių ir skaudžiausių Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų desantų.
Priežastys ir tikslai
Reido tikslas buvo trumpam užimti svarbų uostą, surinkti žvalgybinę informaciją, sunaikinti pakrantės gynybos objektus, uosto statinius ir strateginius pastatus bei pakurstyti moralę tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek tarp sąjungininkų, parodyti pasiryžimą pulti Vakarų frontą Europoje. Operacija buvo planuojama kaip riboto masto išsilaipinimas su greitu pasitraukimu.
Jėgos ir parama
Į reidą iš viso buvo įtraukti daugiau kaip 6 000 karių, daugiausia kanadiečių pėstininkų, juos palaikė Kanados šarvuočių pulkas, stiprios Karališkojo jūrų laivyno pajėgos ir nedidelė Karališkųjų oro pajėgų (RAF) grupė. Operacija užtraukė ir platesnį Combined Operations personalą bei įvairias specialias pajėgas.
Kova
Desantas prasidėjo apie 5 val. ryto. Planas numatė greitą išsilaipinimą, greitą uosto užėmimą ir naktinio atsitraukimo užtikrinimą. Tačiau paaiškėjo keletas kritinių trūkumų: nepakankama artilerijos ir laivyno ugninė parama, prasta žvalgyba apie paplūdimio kliūtis ir uolos konstrukcijas, netikslūs laiko skaičiavimai ir prarastas staigumas. Karius paplūdimyje sustabdė įtvirtintos pakrantės kliūtys, prieplaukos sienos ir stiprus vokiečių šarvuotų bei pėstininkų apšaudymas.
Per kelias valandas vietos sąlygos ir vokiečių kontratakos nulėmė, kad operacijos strateginiai uždaviniai nebuvo įvykdyti. Pagal pradinį planą turėjo būti surinkta žvalgybinė medžiaga ir technika, tačiau dėl didelių nuostolių bei logistinių ir komunikacijos problemų dauguma užduočių liko neįvykdytos.
Traukimasis ir laimėjimų stoka
Operacijos vykdytojai buvo priversti pradėti atsitraukimą, o pagal vietos situaciją didžioji dalis jėgų buvo evakuota arba pateko į nelaisvę. Pašalinant paskutiniuosius likusius desanto dalinius ir po intensyvių kovų, per mažiau nei 10 valandų nuo pirmojo išsilaipinimo dauguma sąjungininkų kareivių buvo arba išžudyti, sužeisti, evakuoti, arba pateko į vokiečių nelaisvę.
Nelaimės mastas ir nuostoliai
Operacijos metu patirti dideli nuostoliai. Iš viso 3 623 iš 6 086 į krantą išlipusių vyrų (beveik 60 %) žuvo, buvo sužeisti arba pateko į nelaisvę. Karališkosios oro pajėgos neteko 96 lėktuvų (iš jų mažiausiai 32 — dėl numušimo ar nelaimingų atsitikimų), tuo tarpu Luftvafė prarado apie 48 lėktuvus. Karališkasis laivynas neteko 33 desantinių laivų ir vieno eskadrinio minininko. Dideli materialiniai ir žmogiškieji nuostoliai padarė aiškią įtaką sąjungininkų operaciniams gebėjimams ir moralei trumpuoju laikotarpiu.
Pasekmės ir pamokos
Operacija, vietomis suvokiama kaip greitas pasirodymas ar didelio masto provokacija, parodė, kad tiesioginis ir blogai paruoštas išsilaipinimas į stipriai įtvirtintą pakrantę be pakankamos paramos yra rizikingas. Vietoj planuoto morale skatinimo, siaubingas sąjungininkų nuostolių skaičius parodė, kad sąjungininkai dar nebuvo pasirengę dideliam invazijos etapui į Prancūziją. Vis dėlto reidas suteikė tam tikros žvalgybinės informacijos ir leido identifikuoti svarbias klaidas planavime bei taktikoje.
Tiems netekimams buvo atsižvelgta rengiant vėlesnes operacijas: geresnė žvalgyba ir paplūdimių analizė, stipresnė laivyno artilerijos ir oro parama, specializuotų desantinių priemonių ir technikos kūrimas (pvz., vėliau plėtoti specialūs tankai ir plaukiojančios platformos), taip pat intensyvios pratybos ir koordinacijos procedūros. Šios išvados turėjo tiesioginį poveikį tolimesniems planams, įskaitant Šiaurės Afrikos (operacija "Torch") ir Normandijos (operacija "Overlord") išsilaipinimo planavimą.
Istorinis vertinimas
Nors Diepo reidas buvo sąjungininkams brangiai kainavusi operacija, istorikai paprastai laiko ją svarbiu posūkiu: ji atskleidė technologines, taktikos ir žvalgybos spragas, kuriuos vėliau stengtasi ištaisyti prieš didesnes invazijas į Vakarų Europą. Reido pamokos prisidėjo prie sėkmės, kurią sąjungininkai pasiekė 1944 m. Normandijoje.





