Paskirstymas yra algebros sąvoka: ji nurodo, kaip turi būti atliekamos dvejetainės operacijos. Paprasčiausias atvejis yra skaičių sudėties ir daugybos atvejis. Pavyzdžiui, aritmetikoje:
2 ⋅ (1 + 3) = (2 ⋅ 1) + (2 ⋅ 3), bet 2 / (1 + 3) ≠ (2 / 1) + (2 / 3).
Pirmosios lygties kairėje pusėje 2 daugina 1 ir 3 sumą; dešinėje pusėje jis daugina 1 ir 3 atskirai, o sandaugas sudeda vėliau. Kadangi šie skaičiavimai duoda tą patį galutinį atsakymą (8), sakoma, kad daugyba iš 2 pakeičia 1 ir 3 sudėtį. Kadangi vietoj 2, 1 ir 3 būtų galima įrašyti bet kokius realiuosius skaičius ir vis tiek gauti teisingą lygtį, sakome, kad realiųjų skaičių daugyba yra svarbesnė už realiųjų skaičių sudėtį.
Apibrėžimas (bendresnis)
Tarkime, turime du dvejetainius veiksmus + ir ⋅ apibrėžtus toje pačioje aibėje S. Veiksmas ⋅ yra kairysis paskirstomas per +, jeigu visiems a, b, c ∈ S galioja
a ⋅ (b + c) = (a ⋅ b) + (a ⋅ c).
Analogiškai, ⋅ yra dešinysis paskirstomas per +, jeigu visiems a, b, c ∈ S galioja
(b + c) ⋅ a = (b ⋅ a) + (c ⋅ a).
Jei galioja abu lygtys (kairysis ir dešinysis paskirstymai), sakoma, kad ⋅ yra paskirstomas per +. Jei operacijos yra komutatyvios, kairysis ir dešinysis paskirstymai sutampa.
Formulė ir simbolinis užrašas
Universali simbolinė formulė skamba taip:
∀ a, b, c ∈ S: a ⋅ (b + c) = a ⋅ b + a ⋅ c.
Dažnai naudojamas ir atvirkštinis (faktorizavimo) žingsnis: jeigu turime ab + ac, tai galime užrašyti kaip a(b + c).
Pavyzdžiai
- Realieji skaičiai: tradiciškai daugyba paskirstoma per sudėtį: a(b + c) = ab + ac.
- Polinomai: (x + 2)(x^2 + x + 1) = x(x^2 + x + 1) + 2(x^2 + x + 1) — t. y. daugyba su paskirstymu leidžia išskleisti ir susidėti sandaugas.
- Matricos: matricos daugyba paskirstoma per matricos sudėtį tiek iš kairės, tiek iš dešinės: A(B + C) = AB + AC ir (B + C)A = BA + CA. Reikšminga tai, kad matricos daugeliu atvejų nėra komutatyvios (AB ≠ BA), todėl atskirti kairinį ir dešinį paskirstymą yra svarbu.
- Funkcijos (taškine operacija): jeigu (f + g)(x) = f(x) + g(x) ir (f·h)(x) = f(x)·h(x), tai f·(g + h) = f·g + f·h (taškiniu būdu).
Paskirstymas ir kitos algebrai savybės
Paskirstomumas nėra tas pats, kas komutatyvumas (a ⋅ b = b ⋅ a) ar asociatyvumas ((a ⋅ b) ⋅ c = a ⋅ (b ⋅ c)). Tačiau daugelyje struktūrų (pvz., žiedų) paskirstomumas kartu su komutatvybe ir asociatyvumu sudaro pagrindines algebros taisykles.
Kada operacija nėra paskirstoma?
Ne visos operacijos paskirstomos. Tipiniai pavyzdžiai:
- Dalyba: 2 / (1 + 3) ≠ (2 / 1) + (2 / 3) — kaip parodyta pradžioje.
- Eksponentavimas: a^(b + c) ≠ a^b + a^c (išskyrus specialius atvejus).
- Sudėtis funkcijų: (f + g) ∘ h ≠ f ∘ h + g ∘ h paprastai (čia sudėtis ir funkcijų sudėtis elgiasi kitaip).
Papildomi pastebėjimai ir pavyzdžiai žingsnis po žingsnio
1) Išskleidimas (uždarymas):
Jei turime a(b + c + d), paskirstymas leidžia rašyti ab + ac + ad.
2) Faktorizavimas (atvirkštinis žingsnis):
Iš reiškinio ab + ac galime ištraukti bendrą koeficientą a ir parašyti a(b + c). Tai naudinga sprendžiant lygtis ir supaprastinant išraiškas.
Algebrainis pagrindimas trumpai
Jeigu + yra sudėtis, o − žymi atvirkštinę sudėčiai (adityvinę inversiją), tai paskirstomumas per sudėtį reiškia ir paskirstomumą per atimtimą, pvz. a(b − c) = ab − ac, nes b − c = b + (−c).
Santrauka: paskirstomoji savybė leidžia pakeisti tvarką, kaip atliekamos operacijos: viena operacija „paskirsto“ per kitą. Ji yra labai praktinė išraiškų tvarkymui — plėtimui, faktorizavimui bei lygtims spręsti — ir yra vienas iš kertinių algebrai principų (ypač žiedų ir kitų algebrai struktūrų teorijoje).