ETA

Euskadi Ta Askatasuna arba ETA (baskų kalba - "Baskų tėvynė ir laisvė"; IPA tarimas: [ˈɛːta]) - teroristinė nacionalistinė separatistinė karinė organizacija. Ji siekė sukurti atskirą nacionalinę baskų tautos valstybę. Baskų tauta - etninė grupė, gyvenanti šiaurės Ispanijos ir pietvakarių Prancūzijos teritorijose. Regione gyvena nuo 2 iki 2,5 mln. baskų. Dalis jų kalba vietine neindoeuropiečių kalba, vadinama euskara.

Aprašymas

ETA buvo viena iš labiausiai pagarsėjusių ir ilgiausiai veikusių teroristinių grupuočių Europoje. Ji buvo įkurta 1959 m. iš kitos radikalios baskų separatistų grupuotės EKIN likučių. Tiek EKIN, tiek ETA susikūrė dėl nepasitenkinimo pagrindinės baskų partijos - Baskų nacionalinės partijos - nuosaikiu nacionalizmu. ETA įvykdė šimtus išpuolių Ispanijoje. Ji palaikė ryšius su kitomis teroristinėmis grupuotėmis baskų regione ir už jo ribų. Tarp jų buvo Laikinoji Airijos respublikonų armija (IRA) ir Kolumbijos FARC.

Atakos

Dauguma ETA teroro išpuolių buvo nukreipti prieš įmones ir Ispanijos vyriausybės pareigūnus, ypač saugumo tarnybų ir teismų sistemos narius, tačiau taip pat prieš civilius gyventojus. Dažniausia ETA taktika buvo sprogdinimai ir žmogžudystės. Išpuoliai daugiausia vyko Baskų krašte, Madride ir Katalonijoje. Panašiai kaip IRA, ETA kartais prieš išpuolius paskelbdavo įspėjimus.

1973 m. gruodžio mėn. grupė nužudė admirolą Luisą Carrero Blanco. Tuo metu daugelis jį laikė labiausiai tikėtinu Ispanijos diktatoriaus Francisco Franco įpėdiniu. Jis žuvo, kai po jo automobiliu sprogo požeminė bomba. Po daugiau nei dvidešimties metų ETA beveik nužudė Chosė Mariją Aznarą, opozicijos politiką, vėliau tapusį ministru pirmininku. 1987 m. ETA, automobilyje padėjusi bombą, Barselonoje nužudė 21 žmogų.

Būklės pasikeitimas

Pasibaigus Francisco Franco režimui ir 1979 m. sugrįžus demokratijai, baskų tėvynės statusas labai pasikeitė. F. Franko stengėsi nuslopinti baskų nacionalizmą ir separatizmą. Kita vertus, naujoji demokratinė vyriausybė pasiūlė baskų provincijoms didelę autonomiją. Pagal 1980 m. sudarytą susitarimą baskų regionas, kaip ir kiti Ispanijos regionai, gavo savo parlamentą. Jam taip pat buvo leista turėti savo nepriklausomus mokesčių įstatymus. Be to, viešojoje kultūroje ir švietime svarbesnė tapo euskarų kalba. Tačiau naujasis autonominis regionas neatgrasė radikalių separatistų, kurie sudarė ETA. ETA įvykdė apie 900 žmogžudysčių ir dešimtis pagrobimų.

Veiklos pakeitimas

ETA veiklos lygis bėgant metams keitėsi. Grupuotė kelis kartus bandė nutraukti ugnį, įskaitant 14 mėnesių trukusias paliaubas, kurios tęsėsi iki 1999 m. gruodžio mėn. Nors nuo 2000 m. ETA įvykdė keletą išpuolių, grupė pareikalavo mažiau aukų. Manoma, kad ji mažėja. Ispanijos pareigūnai mano, kad dėl pastarojo meto susidorojimų grupuotė labai susilpnėjo, ir mano, kad jos, kaip teroristinės organizacijos, ateitis gali būti ribota. Šiuo metu Ispanijos kalėjimuose yra daugiau kaip šimtas įtariamų ETA narių.

Pastaruosius kelerius metus ETA rengė pavienius išpuolius, įskaitant sprogdinimus 2004 m. rugsėjį, 2005 m. gruodį ir 2006 m. pradžioje. Tačiau prieš šiuos sprogdinimus paprastai buvo perspėjama ir jie nesibaigė žmonių žūtimi.

2006 m. kovo mėn. ETA paskelbė nuolatines paliaubas ir pareiškė norą prisijungti prie politinio proceso. Šis sprendimas galėjo būti susijęs su 2004 m. Madrido traukinių sprogdinimais, per kuriuos žuvo beveik 200 žmonių. Iš pradžių dėl šio išpuolio buvo apkaltinta ETA, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai buvo su "Al-Qaeda" susijusių kovotojų islamistų darbas. Kaip ir IRA, ETA vadovai galėjo manyti, kad kai kurių radikalių islamistų grupių praktikuojamas masinių aukų terorizmas diskredituoja jų smurto taktiką, nors tai nėra tiksliai žinoma. ETA turėjo slaptą vadovybės struktūrą.

2007 m. birželį ETA paskelbė, kad 2006 m. kovo mėn. paskelbtos paliaubos negalioja, nors daugelis manė, kad 2006 m. gruodį ETA susprogdino oro uosto automobilių stovėjimo aikštelę, o tai rodė, kad paliaubos nesilaikys. ETA atstovas spaudai apkaltino Ispanijos vyriausybę, kad ši kišasi į baskų vietos valdžios rinkimus ir toliau persekioja bei nuteisia ETA narius paliaubų metu.

Reikia pažymėti, kad ETA oficialiai neatsisakė smurto ir neinicijavo ginklų išėmimo iš apyvartos (kaip 2005 m. liepos mėn. padarė IRA), paskelbdama paliaubų deklaraciją. ETA paliaubos ir anksčiau virto smurtu.

2011 m. spalio 20 d. ETA viešai paskelbė visam laikui nutraukianti savo veiklą. Apie tai buvo paskelbta dviejuose garsiuose nacionalistų laikraščiuose "Gara" ir "Berria".

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia ETA?


A: "Euskadi Ta Askatasuna", kas išvertus reiškia "Baskų tėvynė ir laisvė".

K: Kam atstovavo ETA?


A: ETA atstovavo nacionalistiniams separatistams kovotojams, kurie norėjo sukurti atskirą nacionalinę baskų tautos valstybę.

K: Kur gyvena baskai?


A: Baskai yra etninė grupė, gyvenanti šiaurės Ispanijos ir pietvakarių Prancūzijos teritorijose.

K: Kiek regione yra baskų?


Atsakymas: Regione gyvena nuo 2 iki 2,5 mln. baskų.

K: Kokia kalba kalba kai kurie iš jų?


Atsakymas: Kai kurie iš jų kalba vietine neindoeuropiečių kalba, vadinama euskara.

K.: Koks buvo ETA tikslas?


A.: ETA tikslas buvo sukurti atskirą nacionalinę baskų tautos valstybę.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3