ETA: Baskų separatistų organizacija (Euskadi Ta Askatasuna) – istorija ir veikla
ETA (Euskadi Ta Askatasuna) – išsami Baskų separatistų organizacijos istorija, veikla, ideologija ir teroro aktai: priežastys, pasekmės ir istorinė reikšmė.
Euskadi Ta Askatasuna arba ETA (baskų kalba - "Baskų tėvynė ir laisvė"; IPA tarimas: [ˈɛːta]) - teroristinė nacionalistinė separatistinė karinė organizacija. Ji siekė sukurti atskirą nacionalinę baskų tautos valstybę. Baskų tauta - etninė grupė, gyvenanti šiaurės Ispanijos ir pietvakarių Prancūzijos teritorijose. Regione gyvena nuo 2 iki 2,5 mln. baskų. Dalis jų kalba vietine neindoeuropiečių kalba, vadinama euskara.
Istorija ir vystymasis
ETA įsikūrė 1959 m., išsiskirdama iš ankstesnių baskų nacionalistinių judėjimų ir reaguodama į Francisco Franco diktatūros represijas bei baskų kalbos ir kultūros draudimus. Per pirmuosius dešimtmečius organizacija išsiskyrė kaip smulkesnių sukilėlių grupių tinklas, vėliau — kaip griežtai hierarchinė kariaujanti struktūra. Jos veikla kito laikui bėgant: iš pradžių dominavo sabotavimas ir smulkūs ginkluoti išpuoliai, vėliau — didesnės bombos, užpuolimai ir politinių oponentų nužudymai.
Metodai ir aukos
- Veiksmų spektras: sprogdinimai, susideginimai, apšaudymai, pagrobimai, apmokamos žudynės ir kt.
- Aukų skaičius: per kelerius dešimtmečius dėl ETA veiklos žuvo daugiau nei 800 žmonių — civilių, teisėsaugos pareigūnų ir politikų. Be to, tūkstančiai žmonių buvo sužeisti, patyrė materialinius nuostolius ir psichologines traumas.
- Taktika: kartais taikyta karinio pobūdžio veikla prieš valstybines institucijas, kartais – taikiniai tarp civilių ar politinių priešininkų. Organizacija taip pat naudojosi užsienio perioodas (pvz., Prancūzijoje) kaip slėptuve.
Politinė dimensija
ETA veiklą lydi platesnis baskų nacionalizmo kontekstas: dalis baskų bendruomenės siekė didesnės autonomijos ar pilnos nepriklausomybės per demokratines priemones, o kiti palaikė radikalesnį kelią. Kai kurie politiniai judėjimai ir partijos buvo siejami su ETA arba ją palaikė (pvz., Herri Batasuna), dėl ko jos veikla ir legalumas buvo intensyviai ginčijami. Tačiau daugelis baskų aktyviai kritikavo smurtą ir rėmė taikų sprendimą.
Teisinė padėtis ir tarptautinis vertinimas
ETA buvo pripažinta teroristine organizacija ir įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašus daugelyje šalių ir tarptautinių institucijų. Ispanijos institucijos imdavosi teisinių ir policinių priemonių prieš organizaciją ir jos pajėgas, o Prancūzijos teisėsauga taip pat aktyviai veikė, ypač nuo 1980–1990 m., kai daug narių slėpėsi Prancūzijos Basų krašte.
Taikos pastangos ir užbaigimas
- 1998 m. ir vėlesni pertraukos: ETA paskelbė pertraukas ir paliaubas, tačiau jos buvo netvarios arba trūko skaidrumo.
- 2011 m.: organizacija oficialiai paskelbė apie ginkluoto veikimo pabaigą (pabaigą ginkliniams veiksmams).
- 2017 m.: ETA atliko plataus masto ginklų perdavimą ir prisipažino pradėjusi atsisakyti ginklų — tai žingsnis link visiško išsisklaidymo.
- 2018 m.: ETA paskelbė apie savo oficialų iširimo (dissolution) procesą ir veiklos nutraukimą.
Pasekmės ir palikimas
ETA veikla paliko gilų žymę tiek Baskų krašte, tiek platesnėje Ispanijos visuomenėje. Daug aukų šeimų ir jų artimųjų iki šiol siekia teisingumo ir atminimo. Vienu metu konfliktas skatino politinį dialogą dėl autonomijos ir konstitucinės tvarkos, vėliau — sudėtingas teisines ir moralines diskusijas apie atsakomybę, atpirkimą ir taiką. Dabartinė situacija yra taiki, tačiau politinės ambicijos ir diskusijos dėl Baskų identiteto, autonomijos bei reikšmingų uždavinių sprendimo tęsiasi demokratiniais kanalais.
Pastaba
Ši apžvalga yra neutrali ir faktinė: ji apibendrina ETA atsiradimo priežastis, veiklos pobūdį, aukas ir procesą, vedusį prie organizacijos ginkluotos veiklos pabaigos bei išsisklaidymo. Dėl detalesnių skaičių, konkrečių incidentų ar teisinės informacijos rekomenduojama kreiptis į specializuotus istorinius šaltinius ir oficialias institucijų ataskaitas.
Aprašymas
ETA buvo viena iš labiausiai pagarsėjusių ir ilgiausiai veikusių teroristinių grupuočių Europoje. Ji buvo įkurta 1959 m. iš kitos radikalios baskų separatistų grupuotės EKIN likučių. Tiek EKIN, tiek ETA susikūrė dėl nepasitenkinimo pagrindinės baskų partijos - Baskų nacionalinės partijos - nuosaikiu nacionalizmu. ETA įvykdė šimtus išpuolių Ispanijoje. Ji palaikė ryšius su kitomis teroristinėmis grupuotėmis baskų regione ir už jo ribų. Tarp jų buvo Laikinoji Airijos respublikonų armija (IRA) ir Kolumbijos FARC.
Atakos
Dauguma ETA teroro išpuolių buvo nukreipti prieš įmones ir Ispanijos vyriausybės pareigūnus, ypač saugumo tarnybų ir teismų sistemos narius, tačiau taip pat prieš civilius gyventojus. Dažniausia ETA taktika buvo sprogdinimai ir žmogžudystės. Išpuoliai daugiausia vyko Baskų krašte, Madride ir Katalonijoje. Panašiai kaip IRA, ETA kartais prieš išpuolius paskelbdavo įspėjimus.
1973 m. gruodžio mėn. grupė nužudė admirolą Luisą Carrero Blanco. Tuo metu daugelis jį laikė labiausiai tikėtinu Ispanijos diktatoriaus Francisco Franco įpėdiniu. Jis žuvo, kai po jo automobiliu sprogo požeminė bomba. Po daugiau nei dvidešimties metų ETA beveik nužudė Chosė Mariją Aznarą, opozicijos politiką, vėliau tapusį ministru pirmininku. 1987 m. ETA, automobilyje padėjusi bombą, Barselonoje nužudė 21 žmogų.
Būklės pasikeitimas
Pasibaigus Francisco Franco režimui ir 1979 m. sugrįžus demokratijai, baskų tėvynės statusas labai pasikeitė. F. Franko stengėsi nuslopinti baskų nacionalizmą ir separatizmą. Kita vertus, naujoji demokratinė vyriausybė pasiūlė baskų provincijoms didelę autonomiją. Pagal 1980 m. sudarytą susitarimą baskų regionas, kaip ir kiti Ispanijos regionai, gavo savo parlamentą. Jam taip pat buvo leista turėti savo nepriklausomus mokesčių įstatymus. Be to, viešojoje kultūroje ir švietime svarbesnė tapo euskarų kalba. Tačiau naujasis autonominis regionas neatgrasė radikalių separatistų, kurie sudarė ETA. ETA įvykdė apie 900 žmogžudysčių ir dešimtis pagrobimų.
Veiklos pakeitimas
ETA veiklos lygis bėgant metams keitėsi. Grupuotė kelis kartus bandė nutraukti ugnį, įskaitant 14 mėnesių trukusias paliaubas, kurios tęsėsi iki 1999 m. gruodžio mėn. Nors nuo 2000 m. ETA įvykdė keletą išpuolių, grupė pareikalavo mažiau aukų. Manoma, kad ji mažėja. Ispanijos pareigūnai mano, kad dėl pastarojo meto susidorojimų grupuotė labai susilpnėjo, ir mano, kad jos, kaip teroristinės organizacijos, ateitis gali būti ribota. Šiuo metu Ispanijos kalėjimuose yra daugiau kaip šimtas įtariamų ETA narių.
Pastaruosius kelerius metus ETA rengė pavienius išpuolius, įskaitant sprogdinimus 2004 m. rugsėjį, 2005 m. gruodį ir 2006 m. pradžioje. Tačiau prieš šiuos sprogdinimus paprastai buvo perspėjama ir jie nesibaigė žmonių žūtimi.
2006 m. kovo mėn. ETA paskelbė nuolatines paliaubas ir pareiškė norą prisijungti prie politinio proceso. Šis sprendimas galėjo būti susijęs su 2004 m. Madrido traukinių sprogdinimais, per kuriuos žuvo beveik 200 žmonių. Iš pradžių dėl šio išpuolio buvo apkaltinta ETA, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai buvo su "Al-Qaeda" susijusių kovotojų islamistų darbas. Kaip ir IRA, ETA vadovai galėjo manyti, kad kai kurių radikalių islamistų grupių praktikuojamas masinių aukų terorizmas diskredituoja jų smurto taktiką, nors tai nėra tiksliai žinoma. ETA turėjo slaptą vadovybės struktūrą.
2007 m. birželį ETA paskelbė, kad 2006 m. kovo mėn. paskelbtos paliaubos negalioja, nors daugelis manė, kad 2006 m. gruodį ETA susprogdino oro uosto automobilių stovėjimo aikštelę, o tai rodė, kad paliaubos nesilaikys. ETA atstovas spaudai apkaltino Ispanijos vyriausybę, kad ši kišasi į baskų vietos valdžios rinkimus ir toliau persekioja bei nuteisia ETA narius paliaubų metu.
Reikia pažymėti, kad ETA oficialiai neatsisakė smurto ir neinicijavo ginklų išėmimo iš apyvartos (kaip 2005 m. liepos mėn. padarė IRA), paskelbdama paliaubų deklaraciją. ETA paliaubos ir anksčiau virto smurtu.
2011 m. spalio 20 d. ETA viešai paskelbė visam laikui nutraukianti savo veiklą. Apie tai buvo paskelbta dviejuose garsiuose nacionalistų laikraščiuose "Gara" ir "Berria".
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia ETA?
A: "Euskadi Ta Askatasuna", kas išvertus reiškia "Baskų tėvynė ir laisvė".
K: Kam atstovavo ETA?
A: ETA atstovavo nacionalistiniams separatistams kovotojams, kurie norėjo sukurti atskirą nacionalinę baskų tautos valstybę.
K: Kur gyvena baskai?
A: Baskai yra etninė grupė, gyvenanti šiaurės Ispanijos ir pietvakarių Prancūzijos teritorijose.
K: Kiek regione yra baskų?
Atsakymas: Regione gyvena nuo 2 iki 2,5 mln. baskų.
K: Kokia kalba kalba kai kurie iš jų?
Atsakymas: Kai kurie iš jų kalba vietine neindoeuropiečių kalba, vadinama euskara.
K.: Koks buvo ETA tikslas?
A.: ETA tikslas buvo sukurti atskirą nacionalinę baskų tautos valstybę.
Ieškoti