Fuzûlî
Fużūlī (فضولی) - poeto Muhamedo bin Suleymano (محمد بن سليمان) (apie 1483-1556) slapyvardis. Jis yra vienas didžiausių turkų literatūros tradicijos Dîvân kūrėjų,
Fuzûlî savo eilėraščių rinkinį (dîvân) parašė trimis skirtingomis kalbomis: Jis rašė tris knygas: azerbaidžaniečių turkų, persų ir arabų kalbomis. Nors jo turkiški kūriniai parašyti azerbaidžaniečių kalba, jis išmanė ir osmanų, ir čagatajų turkų literatūros tradicijas. Jis taip pat buvo labai gabus matematikai ir astronomijai.
Fuzûlî (1483?-1556)
Gyvenimas
Fuzûlî gimė apie 1483 m. dabartiniame Irake; greičiausiai jis gimė Karbalase arba an-Najafe. Fuzûlî protėviai buvo kilę iš klajoklių, tačiau jo šeima jau seniai apsigyveno miestuose.
Fuzulį mokė jo tėvas, kuris buvo Al Hillah miesto muftijus, o paskui mokytojas Rahmetullah. Tuo metu jis išmoko ne tik gimtąją azerbaidžaniečių, bet ir persų bei arabų kalbas.
Vienas iš nedaugelio dalykų, žinomų apie Fuzûlî gyvenimą šiuo laikotarpiu, yra tai, kaip jis sugalvojo savo slapyvardį. Persų kalba parašytų eilėraščių įžangoje jis sako: "Pirmosiomis dienomis, kai tik pradėjau rašyti eilėraščius, kas kelias dienas pasirinkau tam tikrą slapyvardį, o po kurio laiko pakeičiau jį kitu, nes atsirado žmogus, turintis tą patį vardą". Galiausiai jis pasirinko arabišką žodį fuzûlî, kuris pažodžiui reiškia "įžūlus, netinkamas, nereikalingas", nes "žinojo, kad šis pavadinimas niekam kitam nebus priimtinas". Tačiau, nepaisant menkinamosios vardo reikšmės, jis turi dvigubą prasmę - tai, kas Osmanų divano poezijoje vadinama tevriyye (توريه), - kaip paaiškina pats Fuzûlî: "Žodyne fuzûl (ﻓﻀﻮل) pateikiamas kaip fazl (ﻓﻀﻞل) daugiskaita; 'mokymasis') ir turi tą patį ritmą kaip ulûm (ﻋﻠﻮم; 'mokslai') ir fünûn (ﻓﻨﻮن; 'menai')".
1534 m. Osmanų imperijos sultonas Süleymanas I užkariavo Bagdado regioną, kuriame gyveno Fuzûlî, iš Safavidų imperijos. Dabar Fuzûlî turėjo galimybę tapti dvaro poetu pagal Osmanų globos sistemą ir sukūrė keletą sultoną šlovinančių eilėraščių, todėl jam buvo skirta stipendija. Tačiau iš tikrųjų jis jos negavo. Todėl viename iš savo žinomiausių kūrinių - laiške Şikâyetnâme (شکايت نامه; "Skundas") jis kritikavo biurokratiją:
سلام وردم رشوت دگلدر ديو آلمادىلر
Selâm verdim rüşvet değildir deyü almadılar.
Pasisveikinau, bet jie nepriėmė, nes tai nebuvo kyšis.
Praradęs stipendiją, Fuzûlî niekada netapo saugus. Jis mirė 1556 m. per maro protrūkį Karbalajuje nuo maro arba choleros.
Darbai azerbaidžaniečių kalba
- Dîvân ("Rinktiniai eilėraščiai")
- Beng ü Bâde (بنگ و باده; "Hašišas ir vynas")
- Hadîkat üs-Süedâ (حديقت السعداء; "Malonumų sodas")
- Dâstân-ı Leylî vü Mecnûn (داستان ليلى و مجنون; "Epas apie Laylą ir Majnuną")
- Risâle-i Muammeyât (رسال ﻤﻌﻤيات; "Traktatas apie mįsles")
- Şikâyetnâme (شکايت نامه; "Skundas")
Darbai persų kalba
- Dîvân ("Rinktiniai eilėraščiai")
- Anîs ol-qalb (انیس القلب; "Širdies draugas")
- Haft Jâm (هفت جام; "Septynios taurės")
- Rend va Zâhed (رند و زاهد; "Hedonistas ir asketas")
- Resâle-e Muammeyât (رسال ﻤﻌﻤيات; "Traktatas apie mįsles")
- Sehhat o Ma'ruz (صحت و معروض; "Sveikata ir liga")
Darbai arabų kalba
- Dîvân ("Rinktiniai eilėraščiai")
- Matla' ul-İ'tiqâd (مطلع الاﻋﺘﻘﺎد; "Tikėjimo gimimas")
Puslapis iš Fuzûlî eilėraščių rinkinio
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo tikrasis Fuzulî vardas?
A: Tikrasis Fuzûlî vardas buvo Muhammad bin Suleyman.
K: Kada gimė ir kada mirė Fuzûlî?
A: Fuzûlî gimė apie 1483 m., o mirė 1556 m.
K: Kokiomis trimis kalbomis Fuzûlî parašė savo eilėraščių rinkinį?
A: Fuzûlî savo rinktinius eilėraščius parašė azerbaidžaniečių turkų, persų ir arabų kalbomis.
K: Ar Fuzûlî buvo susipažinęs tik su Osmanų turkų literatūrine tradicija?
A: Ne, Fuzûlî buvo susipažinęs ir su osmanų, ir su čagatajų turkų literatūrine tradicija.
K: Koks Fuzûlî indėlis į Dîvân turkų literatūros tradiciją?
A: Fuzûlî laikomas vienu didžiausių turkų literatūros Dîvân tradicijos kūrėjų.
K: Be poezijos, kokiomis kitomis temomis Fuzûlî buvo talentingas?
A: Fuzûlî taip pat buvo labai gabus matematikai ir astronomijai.
Klausimas: Kokia kalba Fuzûlî rašė savo turkiškus kūrinius?
A: Fuzûlî savo turkiškus kūrinius rašė azerbaidžaniečių kalba.
