Araukarija (Araucaria) — visžalių spygliuočių gentis ir gyvosios fosilijos

Araukarija (Araucaria) — 19 visžalių spygliuočių rūšių gentis ir gyvosios fosilijos: sužinok apie jų mezozojinę kilmę, paplitimą (N. Kaledonija, Australija, Pietų Amerika) ir ekologiją.

Araukarijos (Araucaria) - visžalių spygliuočių medžių gentis, priklausanti araukarijinių (Araucariaceae) šeimai. Gentyje yra 19 rūšių, kurios paplitusios negausiai. Jos aptinkamos Naujojoje Kaledonijoje (13 rūšių yra endeminės), Norfolko saloje, rytinėje Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Argentinoje, Čilėje ir pietų Brazilijoje.

Dabartinės populiacijos yra reliktinės ir ribotai paplitusios. Jos aptinkamos miškuose ir krūmynuose, atvirose vietose. Šie aukšti medžiai yra gyvosios fosilijos, atsiradusios mezozojaus eros pradžioje.

Fosilijų duomenys rodo, kad ši gentis anksčiau iki kreidos periodo pabaigos buvo paplitusi ir šiauriniame pusrutulyje. Didžiausia įvairovė yra Naujojoje Kaledonijoje, nes ši sala ilgą laiką buvo izoliuota ir stabili.

Morfologija

Araukarijos yra stambūs, dažnai aukšti medžiai su stačiais arba plačiai suformuotais kamienais. Lapija yra visžalė, tačiau formos gali skirtis: kai kurios rūšys turi plokščius, aštrius spyglius, kitos – siauras, plonesnes adatėles arba žvyninius lapelius. Jaunuose augaluose lapai dažnai būna kitokios formos nei suaugusiuose — tai vadinama heterofilija. Daugelio rūšių šakos formuoja būdingą sferinę arba konusinę vainiką.

Platinimas ir ekologija

Araukarijos tradiciškai siejamos su Gondvanos regionais — jų dabartinė išplitimo zona atspindi praeities geologines pergrovines sąlygas. Jos auga tiek drėgnuose kalnų miškuose, tiek sausesnėse, atvirose vietose. Daug rūšių yra endeminės ir prisitaikiusios prie specifinių dirvožemių (pvz., ksenolito ar vėžlingų dirvų Naujojoje Kaledonijoje).

Šių medžių kaimynystėje dažnai formuojasi unikalūs ekosisteminiai ryšiai: kai kurios rūšys tiekia maistingus sėklų šaltinius vietinėms rūšims, o dideli medis gali sukurti specifines buveines epifitams ir samanoms.

Dauginimasis ir biologija

Araukarijos yra koniferai. Jos paprastai yra vienkiemiai (monoecious), turinčios atskirus patinus ir pateles žiedynus (kūgius) tame pačiame medyje. Kūgiai yra dideli — ypač pateliniai — ir brandindami išskiria dideles sėklas. Daugelis rūšių yra vėjo apdulkinamos, tačiau sėklų išnešiojimas gali būti ribotas, todėl populiacijos dažnai susitelkia arti motininio medžio.

Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Araucaria araucana ir Araucaria angustifolia, duoda dideles, valgomas sėklas (kartais vadinamas „pinenuts“ arba „piñones“), kurios tradiciškai buvo maisto šaltinis vietinėms bendruomenėms.

Žinoma rūšys ir kultūrinis reikšmingumas

• Araucaria araucana – vadinama „monkey puzzle“; žinoma iš Čilės ir Argentinos, turi kultūrinę reikšmę Mapučių tautai dėl sėklų maistinės vertės.
• Araucaria bidwillii – „bunya pine“, kilusi iš Australijos; Bunya susibūrimai aborigenų tradicijoje siejami su sėklų derliumi.
• Araucaria heterophylla – Norfolko salos puošmena, plačiai auginama kaip dekoratyvinis kambarinis arba sodo medis.
• Araucaria angustifolia – „Paraná pine“ arba braziliškoji araukarija, svarbi medienai ir maistui pietų Brazilijoje; jos populiacijos smarkiai sumažėjusios dėl kirtimų.
• Araucaria columnaris – „Cook pine“, paplitusi Ramiojo vandenyno salose ir Naujojoje Kaledonijoje.

Naudojimas ir sodininkystė

Araukarijos naudojamos įvairiai: kaip dekoratyviniai medžiai parke ar sode, kaip mediena ir — kai kuriais atvejais — kaip maisto šaltinis (sėklos). Araucaria heterophylla dažnai auginama kaip kambarinis augalas ir netgi naudojama kaip Kalėdinė puošmena. Daugeliui rūšių reikalingos specifinės klimatinės sąlygos: kai kurios toleruoja atšiaresnį klimatą, kitos geriau auga tropikuose ar subtropikuose.

Sodinant araukarijas svarbu užtikrinti gerą drenažą, erdvę augimui ir apsaugą nuo stiprios šalnos jaunystėje. Dauginama iš sėklų — brandūs kūgai gali išleisti dideles, daigias sėklas, tačiau daigumas ir augimo greitis skiriasi pagal rūšį.

Apsauga ir išsaugojimas

Daugelis araukarijų rūšių yra pažeidžiamos dėl riboto paplitimo, buveinių praradimo, intensyvaus medienos kirtimo ir introdukuotų kenkėjų ar ligų. Ypač didelė įvairovė Naujojoje Kaledonijoje reiškia, kad salos endeminės rūšys yra ypač pažeidžiamos. Dėl to vyksta įvairūs apsaugos projektai, įskaitant buveinių apsaugą, genetikos tyrimus ir sodinimo programas.

Vietinės bendruomenės ir tradicinės žinios taip pat vaidina svarbų vaidmenį rūšių išsaugojimui — pvz., valgomų sėklų rinkimas ir tradicinės praktikos gali būti suderintos su tvariais naudojimo metodais.

Išvados

Araukarijos yra svarbi, senovinė spygliuočių grupė, kurios istorija siekia mezozojų erą. Nors ši gentis šiuo metu yra reliktinė ir riboto paplitimo, jos biologinė ir kultūrinė reikšmė, įvairūs prisitaikymai bei didelis endemizmas (ypač Naujojoje Kaledonijoje) daro jas ypač vertingomis tiek mokslui, tiek gamtosauginėms pastangoms.

Iškastinis įrašas

Visa grupė buvo paplitusi juros periode. Gyva Araucaria araucana dažnai vadinama beždžionių dėlionės medžiu, o paleobotanikai šiuo vardu dažnai vadina visą Araucariaceae šeimą. Lapai (pavaizduoti šioje nuotraukoje) vidutiniškai gyvena 24 metus ir dengia didžiąją medžio dalį, išskyrus senesnes šakas.

Araucaria araucana lapai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Araukarija?

K: Kiek rūšių yra araukarijų gentyje?

K: Kur randami araukarijų medžiai?

K: Kokioje aplinkoje paprastai auga araukarijos?

K: Kiek metų yra araukarijoms?

K: Kur anksčiau augo araukarijos medžiai?

K: Kodėl didžiausia araukarijų medžių įvairovė yra Naujojoje Kaledonijoje?

Paieška pagal raidę