Kiribatis: Ramiojo vandenyno salų valstybė — sostinė Pietų Tarawa ir istorija

Kiribatis — Ramiojo vandenyno 33 atolių valstybė (buv. Gilberto salos). Sužinokite apie sostinę Pietų Tarawa, istoriją, nepriklausomybę ir unikalų turizmą.

Kiribatis (tariama "KiriBASS") yra salų valstybė Ramiajame vandenyne. Joje yra 33 atolai, mažų salų grupės. Šalis yra netoli ekvatoriaus. Jos sostinė yra Pietų Tarawa, esanti Taravos atole.

Kiribatis anksčiau buvo vadinamas Gilberto salomis. 1892 m. Gilberto salos kartu su Ellice salomis (dabar vadinamos Tuvalu) tapo Didžiosios Britanijos protektoratu, kartu vadinamos Gilberto ir Ellice salomis. 1979 m. Kiribatis tapo nepriklausoma respublika.

Kiribatis yra viena skurdžiausių Ramiojo vandenyno valstybių. Ji turi nedaug gamtinių išteklių. Turizmas yra svarbi pramonės šaka, tačiau daug pajamų šalis gauna ir iš žvejybos (ypač tunų žvejybos teisių), kopros bei užsienio pagalbos.

1979 m. Kiribatis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašė "Draugystės ir teritorinio suvereniteto sutartį" (dar vadinamą Taravos sutartimi). Šia sutartimi JAV atsisakė pretenzijų į Kantono, Enderberio, Halo, Birnio, Gardnerio, Fynikso, Sidnėjaus, McKeano, Kalėdų, Karolinos, Starbuko, Maldeno, Flinto ir Vostoko salas. [1]

Oficialios Kiribačio kalbos yra anglų ir gilbertiečių.

Geografija ir aplinka

Kiribatis sudaro tris pagrindines grupes: Gilbertų (Taravos ir aplinkinės), Fenixso ir Laino (Line) salas bei Phoenix salas. Bendras sausumos plotas yra nedidelis (apie 800–820 km²), tačiau valstybės jūrų zona (išskirtinė ekonominė zona) yra viena iš didžiausių pasaulyje — kelis milijonus kvadratinių kilometrų. Dauguma salų yra labai žemos atolos, kurių didžiausias aukštis siekia tik kelis metrus virš jūros lygio.

Kiribatis pasižymi tropiniu klimatu: karšta ir drėgna visus metus, su dviem pagrindiniais sezonais — drėgnu ir sausu. Dėl žemos krantų aukštumos šalį labai paveikia potvyniai, audros ir jūros lygio kilimas.

Gyventojai ir visuomenė

Gyventojų skaičius yra maždaug 100–120 tūkst. (priklausomai nuo metų), dauguma gyvena Pietų Tarawa — administraciniame centre ir tankiausiai apgyvendintoje atoloje. Dauguma gyventojų yra melanezų/mikroneziečių kilmės, vyrauja krikščioniškos konfesijos. Svarbi socialinė institucija yra tradicinis bendruomenės namas — maneaba, kuriame sprendžiami vietos reikalai ir vyksta susirinkimai.

Ekonomika

Ekonomika yra maža ir priklausoma nuo išorės pagalbos, žvejybos leidimų ir iškastinio kapitalo, remiamos remiantis pokolizine infrastruktūra. Pagrindinės pajamos gaunamos iš:

• licencijų tunų žvejybai ir jūrinių išteklių priežiūros;
• kopros, jūrinių produktų ir vietinės gamybos;
• turizmo — nors turistų skaičius ribotas dėl atstumų ir infrastruktūros trūkumo;
• užsienio pagalbos ir tarptautinių sutartinių mokėjimų.

Valiuta: Kiribatis naudoja Australijos dolerį, taip pat leidžia specialias monetas.

Istorija (sutrumpintai)

Vakariečiai atrado Gilberto salas XIX a. viduryje, o vėliau jos tapo Didžiosios Britanijos valda. Per Antrąjį pasaulinį karą daug Kiribačio salų buvo strateginių kovų vietos — vienas garsiausių mūšių yra Taravos mūšis (1943 m.). Pokario laikotarpiu gyventojai siekė savivaldos, o 1979 m. salos tapo nepriklausoma valstybe — Kiribatis.

Valdymas ir tarptautiniai ryšiai

Kiribatis yra prezidentinė respublika su vieninga valdžia. Šalis yra Britų Tautų Sandraugos (Commonwealth) narė ir palaiko diplomatinius ryšius su įvairiomis valstybėmis. 1995 m. Kiribatis pakeitė laiko juostas ir praplėtė datos liniją, kad visi šalies regionai turėtų tą pačią kalendorinę datą — tai leido Laino (Line) saloms pereiti prie vienos dienos su likusia šalimi.

Klimato kaita ir iššūkiai

Vienas svarbiausių ir dabar jau egzistencinių Kiribačio iššūkių — jūros lygio kilimas ir susiję pakrančių erozija bei gėlo vandens išteklių nykimas. Dėl to kyla grėsmė gyvenvietėms ir žemės sklypams. Kiribatis aktyviai dalyvauja tarptautiniuose klimato pokalbiuose ir ieško tiek prisitaikymo sprendimų, tiek galimybių užsienio partnerių pagalbai.

Kultūra ir kasdienis gyvenimas

Kultūra yra tradiciškai mikronezietiška, su stipria bendruomenine dvasia. Muzika, šokiai ir pasakojimai yra svarbi tautos paveldas. Kalbos — gilbertiečių ir anglų — naudojamos skirtingose srityse: gilbertiečių kasdieniame gyvenime, anglų — administracijoje ir švietime.

Transportas ir infrastruktūra

Dėl geografinio išsidėstymo kelionės tarp salų dažnai vyksta laivais arba mažais lėktuvais. Pietų Tarawa turi pagrindines administracines tarnybas, sveikatos ir švietimo įstaigas, tačiau daugelyje atolų infrastruktūra išlieka ribota.

Santrauka: Kiribatis yra mažas, geografiškai išskirtinis ir klimato kaita labai paveiktas ramiojo vandenyno salynas. Šalies ekonomika ir visuomenė remiasi tradicijomis, žuvininkyste, tarptautine parama ir nuolatiniais prisitaikymo prie aplinkos iššūkiais sprendimais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi Kiribačio sostinė?

K: Kiek Kiribačio atolų?

K: Kada Kiribatis tapo nepriklausoma respublika?

K: Kokią sutartį 1979 m. pasirašė Jungtinės Valstijos ir Kiribatis?

K: Kaip anksčiau buvo vadinamos Gilberto salos?

K: Kokiomis oficialiomis kalbomis kalbama Kiribatyje?

Paieška pagal raidę