Kanadoje vartojama daug kalbų. Oficialios šalies kalbos yra anglų ir prancūzų: dauguma kanadiečių vartoja anglų ir prancūzų kalbas. Pagal Kanados Konstituciją anglų ir prancūzų kalbos pripažintos oficialiosiomis kalbomis, o tai reiškia, kad visi federalinės vyriausybės įstatymai yra leidžiami abiem kalbomis ir federalinės vyriausybės paslaugos federaliniu lygiu gali būti teikiamos tiek anglų, tiek prancūzų kalbomis. Be to, asmenys turi teisę vartoti abi oficialiąsias kalbas Parlamento posėdžiuose ir federaliniuose teismuose.

Tik viena Kanados provincija — Naujasis Bransvikas — yra oficialiai dvikalbė provincija (anglų ir prancūzų). Kvebeke oficialioji provincijos kalba yra prancūzų (pagal provincijos įstatymus prancūzų kalba turi ypatingą teisinį statusą), nors anglų kalba taip pat plačiai vartojama ir kai kuriais atvejais yra prieinama vietos paslaugose. Kalbų politika ir teisinės nuostatos skiriasi tarp provincijų ir teritorijų: kai kurios suteikia platesnes teisines garantijas abiem oficialiosioms kalboms arba palaiko mažumų kalbų mokyklas, kitos turi specifines provincines taisykles.

Duomenys ir surašymai

Kad sužinotų, kiek žmonių kalba kuriomis kalbomis, Kanados gyventojų surašymo metu renkama detali informacija, kurios dažnai nerenka kitų šalių surašymai. Surinkimo sritys apima: gimtąją kalbą (mother tongue), žinojimą oficialių kalbų, pirmąją oficialią kalbą ir kalbą, kuriia dažniausiai vartojama darbe ar namuose. Šie duomenys leidžia suprasti kalbų įvairovę ir stebėti pokyčius per laiką.

Imigrantų kalbos

Daug žmonių Kanadoje kalba kitomis kalbomis nei anglų ar prancūzų. Apie 18 % kanadiečių (apie 6,1 mln. žmonių, dauguma jų – imigrantai) gimtoji kalba yra kita nei anglų ar prancūzų. Beveik 3,5 mln. kanadiečių ir toliau dažniausiai vartoja savo kitą kalbą, pavyzdžiui, namuose arba socialinėje aplinkoje. Tarp dažniausiai vartojamų imigrantų kalbų yra:

Šios bendruomenės palaiko kalbas per šeimą, religinę veiklą, bendruomenines organizacijas, žiniasklaidą ir verslą. Be to, daugelyje vietų egzistuoja dviejų ar daugiau kalbų mokyklos ir programos — pavyzdžiui, prancūzų įtraukimo (French immersion) programos anglų mokyklose — leidžiančios mokytis oficialiųjų ar gimtųjų kalbų.

Vietinės (indigenous) kalbos

Kanadoje taip pat gyvuoja gausybė vietinių (Indigenous) kalbų — pavyzdžiui, kreolės ir inuitų kalbos, taip pat daugybė dene ir algonkin kalbų. Tačiau šiomis kalbomis šiuo metu kalba palyginti mažai žmonių (mažiau nei vienas procentas Kanados gyventojų), o dauguma jų skaičiaus per pastaruosius dešimtmečius mažėja. Tai skatina įvairias revitalizavimo pastangas: kalbų mokyklos, pamokos, žodynai, radijo laidos ir kiti projektai.

Kelių teritorijų ir regionų įstatymai pripažįsta ar suteikia oficialų statusą tam tikroms vietinėms kalboms: pavyzdžiui, Nunavute Inuktitut (Inuktut) turi oficialų statusą regioniniame lygyje, o Šiaurės Vakarų teritorijoje oficialiai pripažįstamos kelios vietinės kalbos kartu su anglų ir prancūzų kalbomis. Tai parodo, kad kalbų teisinis statusas Kanadoje yra įvairialypis ir priklauso nuo regiono istorijos bei demografijos.

Kalbų ateitis ir politika

Daug kanadiečių laiko anglų ir prancūzų santykį svarbiu šalies identiteto aspektu. Valstybės lygmeniu vykdomos politikos siekia užtikrinti abiejų oficialiųjų kalbų naudojimą, apsaugoti kalbų teises bei suteikti paramą mažumų ir vietinėms kalboms. Tuo pat metu imigrantų bendruomenės aktyviai išlaiko savo kalbas ir kultūras, todėl Kanada išlieka viena kalbiškai įvairesnių šalių pasaulyje.