Ankstyvieji metai ir išsilavinimas
Arnoldas Josefas Rosė (1863 m. spalio 24 d. - 1946 m. rugpjūčio 25 d.) buvo žymus smuikininkas ir ilgametis Vienos filharmonijos orkestro koncertmeisteris. Jis gimė dabartinėje Rumunijoje esančiame Jasio (Jassy) mieste žydiškos kilmės šeimoje; iš pradžių šeimos pavardė buvo Rosenblum. Turėdamas muzikalią aplinką ir tris brolis, Arnoldui šeima suteikė galimybes mokytis muzikos – šeima persikėlė į Vieną, kur tuomet buvo didelė muzikos tradicija ir daugiau galimybių.
Kai Arnoldui buvo septyneri, jis pradėjo lankyti muzikos pamokas, o būdamas dešimties įstojo į Vienos konservatoriją, kur toliau gilino smuiko meistriškumą. Šis ankstyvas pasirengimas ir jo talentas padėjo jam greitai pažengti tarp profesionalių muzikantų.
Kariéra Vienos filharmonijoje ir koncertmeisterio vaidmuo
1881 m. Arnoldui pasitaikė reikšminga proga: jis grojo solo smuiku su garsiu orkestru – Vienos filharmonijos orkestru, vadovaujamu Hanso Richterio. Jis atliko Otto Goldmarko Koncertą smuikui. Po šio pasirodymo jam netrukus buvo pasiūlyta užimti orkestro koncertmeisterio pareigas – labai atsakingą poziciją, kuriai priskiriama ne tik pirmojo smuiko partijos atlikimas, bet ir orkestro bei styginių grupės vadovavimas repeticijų metu, solistų paruošimas ir artimas darbas su dirigentu. Rosė šias pareigas ėjo beveik pusę amžiaus – apie 50 metų – ir tapo viena svarbiausių figūrų Vienos muzikiniame gyvenime.
Kaip smuikininkas, pasaulinis kamerinės muzikos meistras
Be orkestrinio darbo, Rosė aktyviai užsiėmė konservatorine ir kamerine muzika. Jis mokė gabiausius smuikininkus, daug prisidėjo ruošiant atlikėjus orkestrui bei soliniams koncertiniams pasirodymams. Labai reikšminga jo veiklos dalis buvo grojimas styginių kvartetuose: jis įkūrė žinomą Rosé kvartetą, kuriame grojo kartu su trimis kitais atlikėjais. Šis ansamblis ilgą laiką buvo vertinamas kaip vienas geriausių Europoje ir turėjo didelę įtaką kvartetinei tradicijai. Arnoldo brolis Eduardas buvo šio kvarteto violončelininkas.
Rosė ir jo kvartetas atlikinėjo daug klasikinių kūrinių, ypač J. Haydno, W. A. Mozarto ir L. v. Beethoveno opusų. Jie taip pat buvo svarbūs šiuolaikinių kompozitorių kūrinių sklaidai: Rosė pažinojo Johannesą Brahmsą ir dalyvavo ankstyvuose jo kūrinių atlikimuose, pavyzdžiui, klarneto kvinteto premjeriniame gyvavime arba ankstyvuose jo atlikimuose. Be to, Rosé kvartetas grojo ir moderniąją muziką – pažinojo ir palaikė Arnoldo Schoenbergo kūrybą, taip prisidėdamas prie šiuolaikinės muzikos sklaidos bei naujų idėjų priėmimo.
Kaip solistas ir kamerinis atlikėjas, Rosė pasižymėjo rafinuotu tonu, dėmesiu stilistikai bei sugebėjimu derinti techninę meistriškumą su muzikalumu. Jo įtaka taip pat atsispindėjo per mokinius ir kolegas, kurie tęsė styginių atlikimo tradicijas visoje Europoje.
Santykiai su kitais kompozitoriais ir meniniais veikėjais
Arnoldas Rosė buvo gerai pažįstamas su svarbiomis muzikinėmis asmenybėmis. Be jau minėto Brahmso ir Schoenbergo, jis turėjo artimesnius ryšius su Gustavu Mahleriu. Mahleris turėjo dvi seseris: Arnoldas Rosė vedė vieną iš jų – Justine, o jo brolis Eduardas vedė kitą. Šios šeiminės ir profesinės sąsajos dar labiau suartino Vienos muzikos pasaulį ir prisidėjo prie bendradarbiavimo tarp kompozitorių, dirigentų ir atlikėjų.
Kasdienybė, pagarbos ženklai ir gyvenimo būdas
Rosė ir jo žmona Justine susilaukė sūnaus ir dukters, kurie abu taip pat tapo muzikantais. Šeima gyveno pakankamai patogiai: Arnoldui buvo suteiktas Karališkojo ir imperatoriškojo dvaro muzikanto (k. u. k. Hofmusiker) titulas, o į operą jis būdavo vežamas specialiu dvaro vežimu. Jis turėjo ir nuosavą karietą su lokiu, vilkinčiu livrėjas (uniformas), – tai liudijo jo aukštą socialinį statusą ir pagarbą Vienos kultūrinėje aplinkoje.
Vieną kartą, grojant koncerte koncertų salėje, scenoje aplink instrumentus buvo daug gėlių ir augalų. Arnoldui atrodė, kad žiūrovai žiūri ne į orkestrą, o į jo batus; pažvelgęs žemyn jis pamatė ant batų sėdinčią pelę – smagus ir dažnai kartojamas anekdotas, rodantis, kad net didžiausi meistrai susiduria su netikėtais kasdienybės momentais.
Persekiojimas, emigracija ir paskutiniai metai
Deja, XX a. pradžios ir vidurio istorija smarkiai paveikė Rosės gyvenimą. 1938 m. su nacių atėjimu į valdžią Austrijoje žydų padėtis tapo sunki ir pavojinga. Rosė, būdamas žydų kilmės, tapo persekiojimo objektu. Tais pačiais laikotarpiais mirė jo žmona (rudens metu), o siekdamas išgelbėti savo gyvybę, jis pasitraukė į Angliją. Ten praleido daug likusiųjų gyvenimo metų. Mirė Londone 1946 m. rugpjūčio 25 d.
Paveldas ir reikšmė
Arnoldo Rosės palikimas yra daugiabriaunis: jis prisidėjo prie Vienos orkestro gyvenimo kaip ilgametis koncertmeisteris, kaip kamerinės muzikos atlikėjas ir pedagogas – per savo kvartetą, mokinius ir koncertinę veiklą. Jo ryšiai su tokiais kompozitoriais kaip Brahmsas, Schoenbergas ir Mahleris liudija vietą Vienos kultūriniame gyvenime bei jo indėlį tiek tradicinei, tiek naujajai muzikai. Rosė paliko pėdsaką ne tik kaip puikus smuikininkas, bet ir kaip asmuo, kuris per savo pedagoginę ir meninę veiklą formavo ateinančias atlikėjų kartas.

