Sitta (Sittidae) — mažų medžių paukščių genties aprašymas
Sitta — Sittidae šeimos mažų medžių paukščių gentis, paplitusi Šiaurės pusrutulyje. Gentis apima keliasdešimt rūšių, kurios gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, parkuose bei soduose ir yra gerai prisitaikiusios prie gyvybingos medžių bendruomenės.
Skiriamieji požymiai
Šiems paukščiams būdingos santykinai didelės galvos, trumpa uodega, stiprūs snapai ir kojos. Jie turi galingus žandus, kurios padeda įskilti ir lupti sėklas bei riešutus. Daugumos rūšių viršutinės kūno dalys būna pilkos arba melsvos, o pro akis išryškėja kontrastinė juoda juostelė. Dauguma kregždžių pasižymi judrumu — jie savo maistą ieško ant kamienų ir šakų, dažnai lipa galva žemyn, kas yra būdinga šiai grupei.
Elgesys ir balsai
Šie paukščiai yra teritoriški: dažnai garsiai ir nuolat reklamuoja savo teritoriją įvairiais švilpimais bei kartotėmis. Balsai ir giesmės padeda palaikyti ryšį porose ir įspėti svetimus paukščius apie užimtas zonas.
Buveinė ir mityba
Kregždės gyvena miškuose, dažnai pušynuose, taip pat aukštesnėse vietovėse, pavyzdžiui, kalnų miškuose. Kaip įprasta tokiose buveinėse, jų pagrindinis maistas yra vabzdžiai, taip pat riešutai ir sėklos. Jos grobį dažnai suranda širšių, vabalų, lervų įtraukimu nuo medžių žievės ar iš plyšių, o riešutus ir sėklas gali lupti stipriu snapu. Kai kurių rūšių mitybą keičia metų laikas — žiemą pabrėžiamas augalinis maistas ir atsargų naudojimas.
Lizdavimas, konkurentai ir grėsmės
Kregždės lizdams įrengti naudoja medžiuose esančias skyles arba sena lizdų ertmes — todėl jos konkuruoja dėl lizdų vietų su kitomis medžiuose gyvenančiomis rūšimis. Jos konkuruoja su voverėmis ir kėkštais. Iš tikrųjų ir voverės, ir didieji dančiasnapiai, jei tik gali, naikina klykuoles. Taip pat jas medžioja pelėdos (pelėdos) ir plėšrieji paukščiai, pavyzdžiui, vanagai, nors tokios atakos nebūtinai susijusios su lizdų skylėmis.
Gindamos lizdus, kregždės dažnai sumažina lizdo angą, užpildydamos jos kraštus purvu ar medžių derva, taip apsisaugodamos nuo didesnių intruzų. Be plėšrūnų, kai kuriose šalyse rimta grėsmė kyla dėl spygliuočių miškų nykimo ir natūralių medžių ertmių praradimo — rūšys, priklausomos nuo medžių, negali lengvai prisitaikyti prie atviresnių buveinių.
Maisto kaupimas
Visos kregždės kaupiasi maistu, ypač sėklomis ir riešutais. Jos slepia atsargas medžių plyšiuose, žemėje, po mažais akmenimis arba už žievės plaušelių. Šias atsargas jos gali prisiminti ir naudoti vėliau — stebėta, kad kauptos vietos neužmirštamos net iki 30 dienų ar ilgiau, priklausomai nuo rūšies ir sezoninių sąlygų.
Pastaba: Sitta genties paukščiai yra svarbūs medžių ekosistemoms — jie reguliuoja vabzdžių populiacijas ir padeda sklaidyti sėklas. Dėl to jų apsauga priklauso nuo miškingos aplinkos išsaugojimo ir tinkamo miškų valdymo.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokia yra nutrijų gentis?
Atsakymas: Natiurmortai priklauso Sitta genčiai.
K: Kur gyvena nutrijos?
A.: Natiurmortai gyvena Šiaurės pusrutulyje, dažnai pušų spygliuočių miškuose aukštesnėse vietose (kalnų miškuose).
K: Kaip klykuolės reklamuoja savo teritoriją?
A: Nykštukinės kregždės savo teritoriją reklamuoja garsiai, paprastomis giesmėmis.
K: Kokiu maistu maitinasi nutrijos?
A.: Nendrinukai paprastai minta vabzdžiais, riešutais ir sėklomis.
K: Kokius lizdus jie suka?
A: Nendrinukai lizdus suka medžiuose padarytomis skylėmis.
K: Kokie gyvūnai kelia grėsmę nutrijoms?
A: Voverės, kikiliai, pelėdos ir vanagai gali kelti grėsmę nutrijoms.
K: Kaip ilgai nutrijos gali atsiminti, kur laikė maistą, kad vėliau jį suvalgytų?
A; Nutrijos gali atsiminti, kur laikė maistą, iki 30 dienų.
