Graikų mitologijoje Pandora buvo pirmoji mirtingoji moteris. Pasak Hesiodo, kiekvienas dievas padėjo ją sukurti, suteikdamas jai unikalių dovanų. Dzeusas liepė Hefaistui išlieti ją iš žemės. Tai buvo dalis bausmės žmonijai, nes Prometėjas pavogė ugnies paslaptį. Visi dievai padėjo jai suteikdami gundančių dovanų. Jai buvo rastas dar vienas vardas - Anesidora, ta, kuri siunčia dovanas. Šis vardas buvo rastas užrašytas priešais jos figūrą ant baltos spalvos kilikso Britų muziejuje.

Mito versija pagal Hesiodą ir pagrindiniai motyvai

Pagal Hesiodo pasakojimą (ypač darbuose „Darbai ir dienos“), Pandora buvo sukurta kaip Dzeuso atsakas už Prometėjo dovanas žmonėms. Ji atvyksta pas žmones kartu su indeliu/stiklainiu, kuriame, anot mito, saugomos visos nelaimės. Pandora atidaro tą indą (pithos) ir išleidžia visas žmonijai skirtas blogybes: darbą, skausmą, ligas, rūpesčius ir kt. Kai ji spėriai uždaro indą, viduje lieka tik Viltis (graik. Elpis). Hesiodas ne visada išsamiai vardina kiekvieną išleistą blogybę — jis perteikia bendrą mintį, kad nuo to laiko pasaulyje atsirado nelaimės ir vargai.

Svarbu paminėti, kad Pandora pagal Hesiodą buvo atiduota Epimetejui (Prometėjo broliui). Jos kilmė ir paskirtis mituose dažnai siejasi su moterų ir jų vaidmens socialinėmis sampratomis senovės graikų visuomenėje.

„Pithos“ ir „Pandoros skrynia“ — vertimo ir vaizdavimo problema

Originalus Hesiodo tekstas mini pithos — didelį molinį indą arba statinę, o ne mažą skrynelę. Istoriškai žodis pithos reiškė talpą (kartais labai didelę), skirtą maisto ar kitų daiktų saugojimui. Tačiau per šimtmečius vertimai ir interpretacijos privertė šį vaizdinį keistis: renesanso humanistai ir vėlesni vertėjai pithos kartais išvertė arba suprato kaip „skrynią“, kas ir lėmė populiarų posakį „Pandoros skrynia“ („Pandora's box“). Dėl šios vertimo klaidos nemaža dalis vėlesnės literatūros ir meno vaizduoja Pandorą mažoje dėžutėje, o ne didžiuliame moliniame inde.

Homeras, urnos ir senojo mito šaknys

Mitologijos motyvas, kad dievai turi indus su geromis ir blogomis dovanomis, yra senesnis nei Hesiodas. Tai matome jau Homero "Iliadoje", kur minima, jog Dzeusas prie savo rūmų laiko dvi urnas — vieną pripildytą blogų, kitą — gerų dovanų. Tos eilutės atspindi senąsias idėjas apie likimo ir dievų dovanas žmonėms:

Nemirtingieji nepažįsta rūpesčio, tačiau jų burtas žmogui yra kupinas liūdesio; ant Dzeuso rūmų grindų stovi dvi urnos, kurių viena pripildyta blogų dovanų, o kita - gerų. Tas, kuriam griaustinio valdovas Dzeusas sumaišo savo siunčiamas dovanas, sulauks tai geros, tai blogos laimės; o į tą, kuriam Dzeusas siunčia tik blogas dovanas, bus nukreiptas paniekos pirštas, bado ranka jį persekios iki pasaulio pakraščių, ir jis eis aukštyn žemyn žemės paviršiumi, negerbiamas nei dievų, nei žmonių.

Interpretacijos ir filosofinės reikšmės

Mitas apie Pandorą buvo ir tebėra interpretacijų objektas. Keletas svarbiausių perskaitymų:

  • Teodicėjinė perspektyva: Hesiodo pasakojimas veikia kaip bandymas paaiškinti, kodėl pasaulyje yra blogis — kaip dievų bausmė žmonijai po Prometėjo akto.
  • Ambivalentiška Viltis: Vilties (Elpis) buvimas inde interpretuojamas skirtingai: vieni mano, kad tai gėris, kuris liko žmonijoms kaip paguoda, kiti teigia, jog Elpis gali būti apgaulinga vilionė (t. y. dar vienas „blogis“), ir todėl jo buvimas inde nėra vienašališkai teigiamas.
  • Lyčių ir socialinė kritika: Pandora dažnai interpretuojama kaip moterų simbolis, kaltinamas atnešus nuodėmę ar nelaimes. Tokios interpretacijos atspindi patriarchalines senovės graikų nuostatas ir vėlesnes misoginiškas tradicijas, kurias filologai ir feministinės kritikos tyrinėtojai vėliau analizavo ir kritikavo.

Ikonografija ir archeologija

Mito motyvai buvo vaizduojami ant vazų, freskų ir kitų meno kūrinių senovės Graikijoje. Vaizduose matome scenas, kuriose Pandora pristatoma arba atidaro indą/stiklainį, taip pat atributus, susijusius su jos kūrimu (pvz., dievų dovanos). Kaip minėta, ant balto kilikso Britų muziejuje užrašytas vardas Anesidora, kas patvirtina, jog toks epitetas buvo vartotas ir meninėje tradicijoje.

Vėlesnis poveikis kultūrai

Per amžius Pandoros mitas skverbėsi į literatūrą, filosofiją, dailę ir populiariąją kultūrą. Anglakalbiame pasaulyje ypač paplitęs posakis „Pandora's box“ – jis reiškia veiksmą, dėl kurio išlaisvinami nepataisomi arba nepageidaujami padariniai. Kaip minėta, ši frazė dalinai atsirado dėl vertimo ir interpretacijos pokyčių, kai pithos buvo suvoktas kaip „skrynia“.

Santrauka

Pandora yra svarbi figūra graikų mitologijoje, kuri apibendrina senovės bandymus paaiškinti kenksmingų dalykų kilmę pasaulyje ir žmogaus būklę dievų perspektyvoje. Jos istorija — daugiasluoksnė: ji apima mitologinę etiologiją (kodėl pasaulyje yra blogis), vertimo ir interpretacijos pokyčius (pithos vs. „skrynia“) bei ilgametę kultūrinę įtaką meno, literatūros ir kasdienės kalbos lygmenyse.