Patrick Layton "Pat" Paulsen (1927 m. liepos 6 d. - 1997 m. balandžio 24 d.) – amerikiečių komikas ir aktorius. Vienas žinomiausių jo vaidmenų buvo pasirodymai kaip nuolatinis "kandidatas" į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus, kuriuos jis vartojo kaip satyrinį būdą komentuoti politiką ir visuomenę.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Paulsenas gimė South Bend, Vašingtono valstijoje. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo JAV jūrų pėstininkų pajėgose. Po karo jis mokėsi koledže ir dirbo įvairius darbus – buvo pardavėju, biuro tarnautoju, sunkvežimio vairuotoju ir kt. Vėliau kartu su broliu įkūrė komedijos trupę. Kai trupei iširus, Paulsenas pradėjo veikti savarankiškai kaip scenos komikas, pasirodydamas klubuose ir kabaretuose bei tobulindamas savo satyrinį stilių.
Darbas su broliais Smothersais ir televizijos sėkmė
Kai 1967 m. broliai Smothersai pradėjo rengti televizijos šou "The Smothers Brothers Comedy Hour", jie pakvietė Paulseną prisijungti prie nuolatinių aktorių. Jis rašė laidai komedinius siužetus ir pasirodydavo prieš kamerą atlikdamas įvairius vaidmenis. Ypač populiarios tapo jo pasityčiojančių redakcinių straipsnių serijos – trumpi, markantūs monologai, kurie satyriškai komentavo pirmąją pataisą, ginklų kontrolę, narkotikus ir kitas svarbias temas. Šie "editorialai" skatino žiūrovus mąstyti ir diskutuoti; šimtai žmonių rašė į CBS prašydami jų kopijų.
Satyrinės prezidento kampanijos
1968 m., rinkimų metais Jungtinėse Valstijose, Paulsenas pradėjo apsimestinę prezidento rinkimų kampaniją. Tai nebuvo rimtas politinis žingsnis, o satyrinis projektas – per kampaniją jis viešai kalbėdavo, sakydavo kalbas, duodavo interviu žiniasklaidai ir formuluodavo savo "pozicijas" įvairiais klausimais. Ši kampanija leido jam kritiškai ir linksmai atkreipti dėmesį į politinę retoriką bei visuomenės problemas. Dėl to, kad dalis rinkėjų buvo nusivylę tikraisiais kandidatais (pvz., respublikonas Ričardas M. Niksonas, demokratas Hubertas Humfris ir kiti), kai kuriose vietose žmonės iš tikrųjų balsavo už Paulseną kaip užrašytą kandidatą.
Po 1968 m. jis kartojo panašias kampanijas ir vėlesniais rinkimais – šie pasirodymai tapo jo prekiškintu ženklu: Paulsenas naudojo absurdišką rimtumą ir sausą ironiją, kad paryškintų kontrastus tarp politinių lozungų ir realybės. 1992 m. jis netgi pasirinko dainininką Tiny Timą kaip savo "viceprezidentą" savo satyrinėje kampanijoje.
Vėlesnė veikla, teatras ir televizija
1969 m. pasibaigus "The Smothers Brothers Comedy Hour", Paulsenas tęsė darbą kaip komikas ir aktorius televizijoje bei scenoje. Be satyrinių pasisakymų, jis dažnai atkreipdavo dėmesį į tokias visuomenės problemas kaip tarša, prietarai ir prasta valdžia. Jis įrašė keliolika pasirodymų ir komedinių įrašų, pasirodė įvairiuose televizijos projektuose bei filmuose, dažnai vaidindamas patį save arba panašaus stiliaus personažus.
Septintajame dešimtmetyje jis nusipirko teatrą "Cherry County Playhouse" Traverse Sityje, Mičigano valstijoje, kuriame buvo rodomi teatro spektakliai. Jis taip pat kartais vėl bendradarbiaudavo su broliais Smothersais ir rinkimų laikotarpiais rengdavo naujas satyrines kampanijas bei pasirodymus.
Stilius ir palikimas
Paulseno komedija pasižymėjo sausai ironiniu tonu, mįslingumu ir gebėjimu rimtai pristatyti absurdiškus teiginius – dėl to publika dažnai nežinojo, ar jis rimtai kalba, ar juokauja. Jo satyra turėjo aiškų tikslą: skatinti auditoriją kritiškai mąstyti apie politiką, masinę komunikaciją ir visuomenės problemas. Dauguma kritikų ir žiūrovų pripažino, kad Paulsenas prisidėjo prie politinės satyros formavimosi televizijoje ir scenose.
Mirtis
Paulsenas mirė 1997 m. balandžio 24 d. nuo plaučių uždegimo, kurį komplikavo smegenų ir storosios žarnos vėžys, gydydamasis Tajuanoje, Meksikoje. Jam buvo 69 metai. Jį pergyveno žmona Noma Paulsen. Jo kūryba ir radikaliai satyriniai pasisakymai išliko kaip svarbi XX a. pabaigos amerikietiškos politinės komedijos dalis.
Paulseno dosjė sudarytas iš jo televizinių pasirodymų, scenoje ištartų „redakcinių“ monologų, kelionių po šalį su satyrinėmis kampanijomis ir teatro veiklos. Nors jis dažnai veikė kaip juokdarys, daugeliui jo pasisakymai priminė svarbius klausimus ir skatino diskusijas apie valdžią, pilietines laisves ir visuomenės prioritetus.
