Košė — tradicinė grūdų pusryčių košė: apibrėžimas, rūšys, paruošimas
Košė – tradicinė grūdų pusryčių klasika: apibrėžimas, rūšys, receptai ir paprasti paruošimo būdai nuo avižų iki miežių. Sveika, soti ir greitai paruošiama.
Košė – tai įvairių grūdų (dažniausiai avižų) virta arba maišyta masė, patiekiama šilta kaip pusryčių patiekalas arba lengvas maistas ligoniams. Grūdai verdami vandenyje, piene arba abiejuose, kol susidaro vientisa, tiršta konsistencija. Košė paprastai patiekiama dubenėlyje arba lėkštėje; daug kas ją saldina cukrumi arba sirupu, tačiau populiarios ir sūrios versijos su druska, sviestu, sūriu ar kiaušiniais.
Rūšys ir tarptautinės variacijos
- Avižų košė – dažniausiai ruošiama iš plokštelių (rolled oats) arba stambių kruopų (steel-cut oats).
- Miežių, kviečių, grikių, kukurūzų košės – kai kuriose šalyse vietoj avižų dažnai naudojami kiti grūdai.
- Ryžių košė (congee) – Azijoje paplitusi tirštesnė, ilgai virta ryžių košė.
- Manų kruopų košė – panaši į košę, bet dažnai patiekiama kaip pudingas (desertas).
- Polenta – Italijoje gaminama iš kukurūzų kruopų, naudojama tiek kaip košė, tiek kaip keptas patiekalas.
Paruošimo būdai
Košę galima ruošti keliais būdais: ant viryklės puode, mikrobangų krosnelėje, lėto virimo (slow cooker) arba greitpuodyje. Tradiciškai ji verdama dideliuose metaliniuose katiluose ant karštų anglių.
- Stovetop (greitiems variantams): paprastai taikoma grūdų ir skysčio santykio taisyklė – pvz., avižų lakštelėms 1 dalis avižų : 2 dalys vandens/pieno; virti 5–10 min.
- Steel-cut (stambios avižos): santykis ~1:3–4, virti 20–40 min, kol suminkštėja.
- Manų kruopos: paprastai 1 dalis kruopų : 4–5 dalys skysčio, virti kelias minutes, kol sutirštėja.
- Mikrobangų: greitas būdas – sudėti kruopas ir skystį į mikrobangų tinkamą indą ir virti trumpais intervalais, maišant kas kelias minutes.
- Soak (mirkyti): kai kuriuos grūdus verta per naktį pamirkyti – taip sumažėja virimo laikas ir gerėja virškinamumas.
Skonio variantai ir pagardinimai
- Saldūs: medus, sirupas, cukrus, cinamonas, vanilė, džiovinti arba švieži vaisiai, riešutai, sėklos.
- Sūrūs: sviestas, sūris, kepta svogūnėliai, kiaušiniai, mėsa ar daržovės – populiaru Šiaurės šalyse ir Rytų Europoje.
- Dietiniai variantai: vietoj pieno naudoti augalinį pieną (migdolų, sojų, avižų), pasirinkti sertifikuotas be glitimo avižas.
Išskirtiniai faktai ir kultūrinė reikšmė
Košė yra tradicinis daugelio Šiaurės Europos šalių pusryčių patiekalas ir ilgai buvo laikoma paprastu, sotiu maistu. Ji taip pat dažnai duodama sergantiems žmonėms dėl to, kad yra maistinga ir lengvai sukramtoma bei virškinama. Tradiciškai košė buvo patiekiama kalinių maistui kalėjimuose, todėl anglų kalboje yra žargoninis posakis "doing porridge", reiškiantis "būti kalėjime".
Skirtumas tarp košės, gruel ir manų kruopų
Gruel yra skystesnis, labiau primenantis gėrimą — jis gaminamas dažniau su vandenyje ir dažnai buvo valgomas neturtingųjų, ypač Viktorijos laikais. Jį mini ir literatūroje – pvz., Čarlzo Dikenso knygoje "Oliveris Tvistas" personažui duodama kruopų košės. Manų kruopos yra panašios į košę, tačiau dažniausiai ruošiamos taip, kad taptų pudingu ar desertu (pudingas, desertas).
Mitybos nauda
- Košė iš pilnagrūdžių kruopų yra geras skaidulų (pvz., beta-glukanų avižose), baltymų, mineralų (geležies, magnio) ir B grupės vitaminų šaltinis.
- Dėl lėto angliavandenių atpalaidavimo ji suteikia ilgalaikį sotumą ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje.
- Tinka vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir ligoniams – lengvai virškinama.
Patarimai ruošiant
- Naudokite tinkamą grūdų ir skysčio santykį pagal pageidaujamą konsistenciją.
- Prieš virimą kai kuriuos grūdus (pvz., avižas) galite trumpai apkepinti be riebalų – sustiprėja skonis.
- Riešutus ir sėklas geriausia dėti prieš patiekiant arba lengvai paskrudinti, kad išlaikytų traškumą.
- Jeigu laikote likučius, peršildydami pridėkite šlakelį skysčio (vandens arba pieno), kad košė atgautų kremiškumą.
- Žmonėms, jautriems glitimui, rinkitės sertifikuotas be glitimo avižas – grūdai kartais gali būti užteršti glitimo turinčiais produktais.
Paprastas avižų košės receptas
- Ingredientai: 1 puodelis avižų plokštelių, 2 puodeliai vandens arba pieno, žiupsnelis druskos.
- Paruošimas: užvirinkite skystį, suberkite avižas, sumažinkite kaitrą ir virkite 5–10 min., maišydami. Pateikite su medumi, vaisiais arba sviestu.
Laikymas
Atvėsusią košę laikykite sandariame inde šaldytuve iki 2–3 dienų. Ilgesniam laikymui galima šaldyti porcijomis – atitirpinus ir peršildžius pridėti skysčio ir gerai išmaišyti.
Santrauka: Košė yra universalus, maistingas ir lengvai pritaikomas patiekalas – nuo paprastų vanilinių ar cinamonu pagardintų pusryčių iki sočių sūrių patiekalų. Ji turi gilias kultūrines šaknis, įvairias rūšis ir daugybę paruošimo būdų, todėl ją verta išbandyti ir pritaikyti pagal savo skonį.
Košė su pienu
Istorija
Košė buvo vienas pirmųjų patiekalų, kuriuos žmonės išmoko gaminti. Ankstyvoji košė buvo gaminama iš vandens arba pieno ir grūdų. Manoma, kad košės padėjo žmonių rasės ateičiai. Ankstyvajame akmens amžiuje moterys vaikus maitindavo krūtimi maždaug iki penkerių ar šešerių metų, nes šiurkšti augmenija ir mėsa buvo per kieta jų silpniems dantims. Kadangi vaikai galėjo valgyti košę, moterys anksčiau nustodavo maitinti krūtimi.
Tikėtina, kad pirmoji košė buvo pagaminta iš kviečių arba miežių derlingajame pusmėnulyje apie 9000 m. pr. m. e. Hanibalo kariai valgė košę prieš garsųjį perėjimą per Alpes ir jo metu. Atvykę jie sunaikino maisto atsargas, todėl vietiniai gyventojai ėmė valgyti košę. Kaip sakė vienas istorikas, "[senovės]graikai valgydavo dviejų patiekalų maistą: pirmąją košę, o antrąją - kažkokią košę".
Viduramžiais Frumenty buvo įprastas valgis. Jis buvo gaminamas iš kviečių, virtų mėsos sultinyje. Vienuoliai ir vienuolės valgydavo poterius. Ji gaminama vandenyje verdant svogūnus ir porus. Napoleono karų metu jūreiviai buvo maitinami koše. Tikėtina, kad taip buvo daroma dėl mažos kainos.
Košės kultūra ir tradicijos
Kadangi košė yra viena iš seniausių ir labiausiai paplitusių, ji turi savo tradicijas ir kultūrą. Daugelis jų atsirado Škotijoje. Pavyzdžiui, košę reikia maišyti specialia maišymo lazdele, vadinama spurtle. Be to, ją reikia maišyti pagal laikrodžio rodyklę, kad atbaidytų piktąsias dvasias. Košę įprasta valgyti atsistojus. Kai kurie sako, kad taip siekiama pasiruošti, jei valgio metu užpultų priešas. Kai kuriuose Škotijos namų ūkiuose egzistavo "košės stalčius". Tai buvo virtuvės komodos stalčius, į kurį rytais būdavo pilama skysta košė. Ji sukietėdavo ir ją buvo galima supjaustyti gabaliukais, kuriuos vėliau dieną buvo galima neštis į darbą ir valgyti.
Susiję puslapiai
- "Quaker Oats Company
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra košė?
A: Košė - tai maistas, gaminamas iš grūdų, dažniausiai avižų, virtų vandenyje arba piene, ir paprastai patiekiamas karštas dubenyje arba lėkštėje.
K: Ko kai kurie žmonės deda į košę?
A.: Kai kurie žmonės į košę deda cukraus ar sirupo.
K: Koks yra tradicinis košės virimo būdas?
A: Tradiciškai košė buvo verdama dideliuose metaliniuose katiluose ant karštų anglių, tačiau dabar ją galima virti puode arba mikrobangų krosnelėje.
K: Kodėl kalėjimuose košė dažnai būdavo patiekiama kaip maistas kaliniams?
A: Košė kaliniams dažnai buvo patiekiama kaip maistas, nes ji yra sveika ir lengvai virškinama.
K: Koks angliškas slenginis posakis, susijęs su koše?
A: "Doing porridge" anglų kalboje reiškia "būti kalėjime".
K: Kokie maisto produktai panašūs į košę?
A: Manų kruopos ir košė - tai maisto produktai, panašūs į košę: manų kruopos paprastai patiekiamos kaip pudingas, o košė - kaip plonesnis košės variantas, kurio nereikia virti.
K: Kodėl istoriškai buvo valgomas sunkus maistas?
A: Istoriškai sunkus maistas buvo valgomas todėl, kad dauguma darbų buvo fiziniai, o sunkų darbą dirbantiems vyrams ir moterims per dieną reikėjo daugiau kalorijų nei šiandien.
Ieškoti