Košė
Košė - tai maistas, gaminamas iš grūdų, dažniausiai avižų. Avižos verdamos vandenyje arba piene, arba abiejuose produktuose. Paprastai košė patiekiama karšta dubenėlyje arba lėkštėje. Kai kurie žmonės į košę mėgsta dėti cukraus ar sirupo.
Košė yra tradicinis daugelio Šiaurės Europos šalių maistas. Paprastai ji valgoma pusryčiams. Kai kuriose šalyse gali būti naudojami miežiai ar kiti grūdai. Košę galima virti puode arba mikrobangų krosnelėje. Tradiciškai ji gali būti verdama dideliuose metaliniuose katiluose ant karštų anglių.
Tradiciškai košė buvo patiekiama kalinių maistui kalėjimuose. Todėl anglų kalboje yra žargoninis posakis "doing porridge", kuris reiškia "būti kalėjime".
Košė dažnai duodama sergantiems žmonėms, nes ji yra maistinga ir lengvai valgoma.
Manų kruopos panašios į košę, tačiau dažniausiai patiekiamos kaip pudingas (desertas).
Gruel yra panašus į košę, bet labiau primena gėrimą. Jis nėra toks skanus kaip košė, jis gaminamas su vandeniu. Viktorijos laikais ją valgė neturtingi žmonės. Garsioje Čarlzo Dikenso knygoje "Oliveris Tvistas" jam duodama valgyti kruopų košės.
Košė su pienu
Istorija
Košė buvo vienas pirmųjų patiekalų, kuriuos žmonės išmoko gaminti. Ankstyvoji košė buvo gaminama iš vandens arba pieno ir grūdų. Manoma, kad košės padėjo žmonių rasės ateičiai. Ankstyvajame akmens amžiuje moterys vaikus maitindavo krūtimi maždaug iki penkerių ar šešerių metų, nes šiurkšti augmenija ir mėsa buvo per kieta jų silpniems dantims. Kadangi vaikai galėjo valgyti košę, moterys anksčiau nustodavo maitinti krūtimi.
Tikėtina, kad pirmoji košė buvo pagaminta iš kviečių arba miežių derlingajame pusmėnulyje apie 9000 m. pr. m. e. Hanibalo kariai valgė košę prieš garsųjį perėjimą per Alpes ir jo metu. Atvykę jie sunaikino maisto atsargas, todėl vietiniai gyventojai ėmė valgyti košę. Kaip sakė vienas istorikas, "[senovės]graikai valgydavo dviejų patiekalų maistą: pirmąją košę, o antrąją - kažkokią košę".
Viduramžiais Frumenty buvo įprastas valgis. Jis buvo gaminamas iš kviečių, virtų mėsos sultinyje. Vienuoliai ir vienuolės valgydavo poterius. Ji gaminama vandenyje verdant svogūnus ir porus. Napoleono karų metu jūreiviai buvo maitinami koše. Tikėtina, kad taip buvo daroma dėl mažos kainos.
Košės kultūra ir tradicijos
Kadangi košė yra viena iš seniausių ir labiausiai paplitusių, ji turi savo tradicijas ir kultūrą. Daugelis jų atsirado Škotijoje. Pavyzdžiui, košę reikia maišyti specialia maišymo lazdele, vadinama spurtle. Be to, ją reikia maišyti pagal laikrodžio rodyklę, kad atbaidytų piktąsias dvasias. Košę įprasta valgyti atsistojus. Kai kurie sako, kad taip siekiama pasiruošti, jei valgio metu užpultų priešas. Kai kuriuose Škotijos namų ūkiuose egzistavo "košės stalčius". Tai buvo virtuvės komodos stalčius, į kurį rytais būdavo pilama skysta košė. Ji sukietėdavo ir ją buvo galima supjaustyti gabaliukais, kuriuos vėliau dieną buvo galima neštis į darbą ir valgyti.
Susiję puslapiai
- "Quaker Oats Company
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra košė?
A: Košė - tai maistas, gaminamas iš grūdų, dažniausiai avižų, virtų vandenyje arba piene, ir paprastai patiekiamas karštas dubenyje arba lėkštėje.
K: Ko kai kurie žmonės deda į košę?
A.: Kai kurie žmonės į košę deda cukraus ar sirupo.
K: Koks yra tradicinis košės virimo būdas?
A: Tradiciškai košė buvo verdama dideliuose metaliniuose katiluose ant karštų anglių, tačiau dabar ją galima virti puode arba mikrobangų krosnelėje.
K: Kodėl kalėjimuose košė dažnai būdavo patiekiama kaip maistas kaliniams?
A: Košė kaliniams dažnai buvo patiekiama kaip maistas, nes ji yra sveika ir lengvai virškinama.
K: Koks angliškas slenginis posakis, susijęs su koše?
A: "Doing porridge" anglų kalboje reiškia "būti kalėjime".
K: Kokie maisto produktai panašūs į košę?
A: Manų kruopos ir košė - tai maisto produktai, panašūs į košę: manų kruopos paprastai patiekiamos kaip pudingas, o košė - kaip plonesnis košės variantas, kurio nereikia virti.
K: Kodėl istoriškai buvo valgomas sunkus maistas?
A: Istoriškai sunkus maistas buvo valgomas todėl, kad dauguma darbų buvo fiziniai, o sunkų darbą dirbantiems vyrams ir moterims per dieną reikėjo daugiau kalorijų nei šiandien.
