Pirminiai ir antriniai teisės aktai
Parlamentinėse valdymo sistemose pirminė ir antrinė teisė yra dvi teisės formos. Pirminę teisėkūrą sudaro parlamento aktai arba įstatai. Antrinė teisėkūra (dar vadinama deleguotąja teisėkūra) - tai papildomų įstatymų leidybos įgaliojimų suteikimas kitai valdžios šakai pagal Akto arba Statuto nuostatas. Europos Sąjungoje pirminė ir antrinė teisė yra du iš trijų teisės procesų. Trečiasis - papildoma teisė, kuri apima tarptautinę teisę ir padengia visas spragas tarp pirminės ir antrinės teisės aktų.
Pirminiai teisės aktai
Parlamentinėse sistemose iš trijų valdžios šakų - vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teisminės - įstatymų leidžiamoji valdžia yra galingiausia. Kitose valdymo formose, pavyzdžiui, demokratijoje, trijų valdžios šakų galios yra lygios. Kai parlamentas priima įstatymą, vadinamą aktu, jis yra privalomas kitoms dviem valdžios šakoms. Įstatymai priimami įstatymų leidžiamojo organo balsų dauguma. Skirtingose parlamentinėse sistemose tikslus procesas skiriasi. Dviejų rūmų (dviejų rūmų) sistemoje paprastai yra žemieji rūmai (pavyzdžiui, Bendruomenių rūmai Jungtinėje Karalystėje) ir aukštieji rūmai (pavyzdžiui, Lordų rūmai). Naujas įstatymas pradedamas rengti kaip įstatymo projektas, paprastai žemesniuosiuose rūmuose. Kad taptų teisės aktu, jis turi būti priimtas abiejuose rūmuose. Kitose sistemose taikoma vienerių rūmų arba vienų rūmų įstatymų leidyba. Abiejose sistemose teisės aktas tampa įstatymu. Teisėjai ir teismai beveik neturi teisės ginčyti įstatymo galiojimo.
Jungtinėse Amerikos Valstijose pirminis teisės aktas federaliniu lygmeniu yra Kongreso aktas. Įstatymas, kuriuo agentūrai suteikiami įgaliojimai ar atsakomybė, vadinamas įgaliojančiuoju įstatymu. Įstatymas, kurį priima Jungtinių Valstijų vykdomoji valdžia arba valstijos valdžia kaip pirminių teisės aktų rezultatą, vadinamas reguliavimo įstatymu.
Antrinės teisės aktai
Antrinės (dar vadinamos subordinuotais) teisės aktais - tai visi kiti teisės aktai, kurie nėra Parlamento aktai. Tai labai panašu į administracinę teisę Jungtinėse Amerikos Valstijose. Įstatymų leidžiamoji valdžia dažnai deleguoja įgaliojimus, kad ministrai galėtų priimti antrinės teisės aktus. Antrinės teisės aktams taip pat priskiriamos direktyvos, reglamentai ir komisijų ar tarybų sprendimai. Daugumoje Jungtinės Karalystės parlamento aktų yra nuostatų, leidžiančių priimti antrinę teisėkūrą.
Dvi antrinės teisės aktų rūšys yra deleguotieji teisės aktai ir prerogatyviniai teisės aktai.
- Deleguotieji teisės aktai leidžia kitoms valdžios šakoms prireikus keisti įstatymą. Parlamentui nereikia pradėti svarstyti naujo įstatymo projekto.
- Prerogatyviniai teisės aktai - tai tam tikriems pareigūnams suteikti įgaliojimai kurti įstatymus, taisykles ar reglamentus.
