Psichodeliniai (magiškieji) grybai: apibrėžimas, poveikis ir rizika
Sužinokite, kas yra psichodeliniai (magiškieji) grybai, jų poveikį, medicinines galimybes ir rizikas — faktai, istorija ir saugumo rekomendacijos viename straipsnyje.
Magiškieji grybai, psichodeliniai grybai arba psilocibininiai grybai turi alkaloido psilocibino arba panašių medžiagų. Šios medžiagos veikia žmogaus sąmonę ir suvokimą, todėl grybai vartojami tiek rekreaciniais tikslais, tiek medicininiais tiriamaisiais tikslais.
Kaip veikia psilocibinas
Psilocibinas yra pro-vaistas: organizme jis greitai paverčiamas aktyviu junginiu psilocinu. Psilocinas daugiausia veikia serotonino receptorius smegenyse, ypač 5-HT2A rūšį, ir taip sukelia protą keičiantį poveikį. Dėl šios sąveikos keičiasi jutiminė informacija, laiko suvokimas, emocijų apdorojimas ir savęs pojūtis.
Poveikis ir tipinės fazės
Poveikis paprastai prasideda per 20–60 minučių nuo suvartojimo (jeigu grybai valgyti), pasiekia piką per 1–3 valandas ir trunka apie 4–6 valandas (kai kuriems vartojimo būdams ar rūšims – ilgiau). Dažniausi pojūčiai:
- perceptualinės permainos: haliucinacijos, spalvų ir formų intensyvėjimas, vizijos;
- emocinė nenuoseklumė: nuo euforijos iki baimės ar melancholijos;
- iškreiptas laiko ir savimonės suvokimas;
- kognityviniai pokyčiai: asociacijų gausa, minties srauto pasikeitimas;
- fiziniai simptomai: dilgčiojimas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimas, širdies susijaudinimas.
Medicininis vartojimas ir tyrimai
Pastaraisiais metais psilocibinas tyrinėtas kaip pagalbinė priemonė psichoterapijoje. Tyrimai rodo potencialą padėti gydant:
- depresijos tipus, įskaitant gydymui atsparią depresiją ir depresiją pacientams su gyvybei pavojingu vėžiu;
- obsesinį-kompulsinį sutrikimą (kai kuriuose tyrimuose buvo pastebėtas pagerėjimas);
- klasterinius galvos skausmus, kur kai kurie pacientai pranešė apie simptomų sumažėjimą;
- rūkymo nutraukimo ir kitų priklausomybių gydymo kontekstu (eksperimentiniai duomenys).
Svarbu: medicininiai tyrimai vykdomi kontroliuojamoje aplinkoje, su psichoterapine parama ir standartizuotomis dozėmis.
Rizika ir šalutiniai poveikiai
Nors fizinė toksinė rizika yra palyginti žema, psichologinės ir kitu pobūdžiu rizikos yra reikšmingos:
- psichozės ar psichikos sutrikimo išprovokavimas – ypač žmonėms su asmenine arba šeimynine psichozės ar bipolinio sutrikimo anamneze;
- vaisinės ar ilgalaikės vizualinės anomalijos (HPPD – hallucinogen persisting perception disorder);
- „blogas tripas“: intensyvi baimė, paranoja, dezorientacija, galimi savęs žalojimo ar pavojingo elgesio atvejai;
- fizinės komplikacijos rečiau: dehidratacija, hipertermija, padidėjęs kraujospūdis, rečiau – traukuliai;
- vietinės rūšys ir netinkama identifikacija: yra toksiškų ar mirtinų grybų, kurie gali būti painiojami su psilocibininėmis rūšimis.
Toksiškumas ir mirtina dozė
Psilocibinas gali būti mirtinas itin didelėmis dozėmis, tačiau praktinė rizika fiziologinei mirtinai toksiškumui yra žema. Tyrimuose nurodyta, kad psilocibino LD50 žiurkėms yra 280 mg/kg – maždaug 1,5 karto daugiau nei kofeino. Įprastuose psichodeliniuose grybuose psilocibinas sudaro apie 1 % jų masės. Todėl 60 kg sveriančiam žmogui hipotetinė koncentracija, lygi žiurkių LD50, reikštų ~1,7 kg džiovintų arba ~17 kg šviežių grybų. Tačiau tokių skaičiavimų nereikėtų traktuoti kaip saugios ribos žmonėms – tyrimo sąlygos ir tarp-specifiniai skirtumai yra dideli.
Dozavimas (orientaciniai dydžiai)
- mikrodozė: dažnai 0,05–0,3 g džiovintų Psilocybe rūšių (nevisiškai patiriamas psichodelinis poveikis);
- maža rekreacinė dozė: apie 0,5–1 g džiovintų grybų;
- vidutinė: 1–2,5 g džiovintų grybų (dažnai pasireiškia aiškūs vizualiniai ir emociniai pokyčiai);
- didelė dozė: >3 g džiovintų grybų (intensyvios haliucinacijos, ego disoliuoti patirtys).
Dozės labai priklauso nuo rūšies, psilocibino kiekio, asmeninio jautrumo, kūno svorio bei vartojimo sąlygų.
Praktinės saugumo rekomendacijos (harm reduction)
- jeigu svarstoma naudoti ne mediciniais tikslais – prieš tai įvertinti psichinę sveikatą; vengti, jeigu yra asmeninė arba šeimyninė psichozės anamnezė;
- nustatyti „set and setting“: saugi, pažįstama aplinka ir emocinis pasiruošimas, patikimas blaivus žmogus šalia („trip sitter“);
- pradėti nuo mažos dozės ir laukti viso poveikio atsiradimo prieš didinant;
- vengti derinti su alkoholiu, opiatais ar kitais stipriais psichotropiniais vaistais; ypatingas atsargumas su antidepresantais (SSRI gali blankinti efektą, MAOI – stiprinti); konkrečiai, derinių su litiju reikėtų vengti dėl galimo pavojingo sąveikos profilio;
- jei kyla didelis nerimas, paranoja, arba fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, kvėpavimo sutrikimai, traukuliai) – kviesti medicininę pagalbą;
- niekada nevalgyti laukinių grybų, kurių negalite 100 % identifikuoti kaip saugių; yra mirtinų atitikmenų (pvz., kai kurios Galerina ir kitos nuodingos rūšys).
Istorija ir kultūrinis kontekstas
Priešistoriniai radiniai ir uolų menas rodo, kad psilocibino turinčios rūšys buvo vartojamos seniai. Daugelyje kultūrų grybai naudoti religinėms apeigoms ir gydymui. Mezoamerikos vietinės tautos panaudojo psichodelinius grybus bendrystei ir gydymui iki to laiko, kol katalikų misionieriai juos pamažu slopino. Šiuolaikinėje visuomenėje jie kartais vartojami rekreacijos tikslais, o medicininiai tyrimai atgaivino susidomėjimą terapeutuojamomis patirtimis.
Gamtoje: kodėl grybai gamina psilocibiną
Tokių junginių funkcija gamtoje yra ta, kad jie sumažina tikimybę, jog grybas bus suvalgytas dar neišsisklaidžius jo sporoms. Tai yra gynyba nuo žolėdžių.
Teisinė padėtis
Teisinis statusas labai skiriasi priklausomai nuo šalies: daugelyje valstybių psilocibinas ir psilocibininiai grybai yra kontroliuojami ir neteisėti, tačiau kai kuriose šalyse ar regionuose leidžiamas medicininis naudojimas arba dekriminalizuotas rekreacinis vartojimas. Tyrimai atliekami licencijuotose programose.
Santrauka
Psichodeliniai (magiškieji) grybai gali sukelti stiprias pokyčius sąmonėje ir emocijose, turi medicininį potencialą, bet taip pat kelia reikšmingą psichologinę riziką. Saugus naudojimas reiškia gerą informuotumą, atsargumą dėl dozavimo, patikimą identifikaciją ir vengimą, jeigu yra psichikos sutrikimų rizika. Medicininį vartojimą reikia vykdyti tik prižiūrint specialistams ir pagal tyrimų arba gydymo protokolus.

Psilocybe semilanceata

Džiovinti psilocybe grybai. (Atkreipkite dėmesį, kad kotelių galai mėlyni)
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra psilocibinas?
A: Psilocibinas yra protą keičianti cheminė medžiaga, randama tam tikrų rūšių grybuose. Jis gali sukelti tokius efektus kaip haliucinacijos ar vizijos ir buvo naudojamas medicininiais tikslais klasteriniams galvos skausmams, obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui ir tam tikroms depresijos rūšims gydyti.
K: Kokie yra magiškųjų grybų pavyzdžiai?
A: Psilocybe semilanceata yra klasikinis stebuklingųjų grybų pavyzdys, tačiau yra ir nemažai kitų, įskaitant Copelandia, Gymnopilus, Inocybe, Mycena, Panaeolus, Pholiotina ir Pluteus.
K: Kiek psilocibino vidutiniškai yra psichodeliniame grybe?
A: Vidutiniškai psichodeliniuose grybuose yra apie 1 % psilocibino pagal svorį.
K: Kokia yra psilocibino LD50 norma žiurkėms?
A: Psilocibino LD50 žiurkėms yra 280 mg/kg.
K: Kiek 60 kg sveriantis žmogus turėtų suvartoti, kad pasiektų žiurkėms nustatytą LD50 normą?
A: 60 kg sveriantis žmogus turėtų suvartoti beveik 1,7 kg džiovintų grybų arba 17 kg šviežių grybų, kad pasiektų žiurkėms nustatytą LD50 normą.
K: Kada pirmą kartą buvo pradėti vartoti magiškieji grybai?
A: Magiškieji grybai tikriausiai buvo vartojami nuo priešistorinių laikų, jų galima pamatyti daugelio kultūrų, kurios juos naudojo religinių apeigų metu, uolienų mene.
K: Kokią paskirtį tokie junginiai atlieka gamtoje?
A: Tokie junginiai tarnauja kaip apsauga nuo žolėdžių, nes sumažina tikimybę, kad grybas bus suvalgytas dar neišsisklaidžius jo sporoms.
Ieškoti