Kinijos Respublika (1912–1949): KMT, Sun Yat-sen ir pilietinis karas

Kinijos Respublika (1912–1949): KMT, Sun Yat-sen ir pilietinis karas — išsamus istorinis gidas apie revoliuciją, nacionalistus, komunistus ir Japonijos invaziją.

Kinijos Respublika (KLR) buvo 1912–1949 m. egzistavusi valstybė, kurios pėdsakai ir politinės pasekmės lėmė vėlesnę Rytų Azijos istoriją. Dabar teritorijos didžioji dalis priklauso Kinijos Liaudies Respublika. Respublika buvo įkurta 1912 m. sausio mėn. po Sinchajaus revoliucijos, kuri nuvertė Čingų dinastiją ir baigė ilgą imperinę valdymo epochą. Pirmasis respublikos laikinasis prezidentas buvo Sun Yat-senas.

Pradinė fazė, Yuan Shikai ir karvedžių epocha

1912 m. gruodžio mėn. vykusius parlamento rinkimus reikšmingai stiprino Sun Yat-seno politinė jėga — jo judėjimą atstovavo partija — Kuomintangas (KMT). Tačiau politinė realybė buvo nestabili: netrukus valstybės valdžią faktiniu būdu perėmė kariuomenė. Sun Yat-senas laikinai pasitraukė, o valdžią ėmėsi Beiyang frakcijos lyderis Yuan Shikai. 1915–1916 m. Yuan Shikai mėgino susigrąžinti imperinį titulą ir netgi paskelbti save imperatoriumi; tai sukėlė plačią pasipriešinimo bangą (taip vadinamasis Nacionalinės apsaugos karas), o po jo mirties 1916 m. centrinė valdžia susilpnėjo.

Beiyang kariuomenės skilimas ir regioninių karvedžių stiprėjimas nuvedė į vadinamąją karvedžių epochą: provincijose formavosi atskiros kariniai-politinės grupuotės, kurios dažnai viena kitai kėlė pretenzijas ir kariavo tarpusavyje. Ši decentralizacija ir politinis chaosas lėmė, kad šalies ekonomika ir administracinė veikla daugelyje regionų smuko.

KMT atsinaujinimas ir pirmieji konfliktai su komunistais

Po ilgų politinių ir organizacinių pertvarkų KMT atgavo jėgas. 1921 m. KMT Kantone įkūrė konkuruojančią vyriausybę, kurią rėmė Kinijos komunistų partija (KKP). Bendradarbiavimas su Sovietų Sąjunga ir pradinė sąjunga su komunistais (vadinama Pirmuoju vienybinės sąjungos laikotarpiu) leido KMT konsoliduoti organizacinę struktūrą ir pasiruošti platesnei operacijai prieš karvedžių valdžią.

Po Sun Yat-seno mirties KMT realią lyderystę perėmė generolas Jiang Jieshi (Taip pat žinomas kaip Chiang Kai-shek). 1926 m. jis pradėjo Šiaurės ekspediciją — karinę-politinę kampaniją, kurios tikslas buvo nuversti provincinius karvedžius ir suvienyti šalį po centrinės nacionalistinės valdžios vėliava. 1928 m. daug aktyvių karvedžių buvo nugalėti arba priversti pripažinti Nankine (Nanjing) įsikūrusią centrą.

Nankino dešimtmetis, sąjungos skilimas ir pilietinis karas

1927 m. balandį Jiang Jieshi surengė represijas prieš komunistus Šanchajuje ir kituose miestuose (vadinamosios komunistų žudynės arba Šanchajaus slėnis), nepriklausomai nuo Sovietų Sąjungos ir dešiniųjų jėgų spaudimo. Šis smurtinis skilimas privertė komunistus pereiti į ginklų kovą ir pradėjo iš esmės ilgalaikį Kinijos pilietinį karą tarp KMT ir komunizmo šalininkų. KMT įkūrė centralizuotą vyriausybę Nankine, pradėjo administracines reformas ir bandė skatinti ekonomiką bei modernizaciją; šis laikotarpis dažnai vadinamas Nankino dešimtmečiu.

Tuo pat metu KKP sukūrė alternatyvias organizacijas ir karinę struktūrą, orientuotą į partizaninį kaimišką pasipriešinimą, vykdė žemės reformų siekiančias kampanijas savo kontroliuojamose teritorijose ir vėliau buvo priverstas pereiti į ilgas atkaklias kovas (tarp jų – garsusis Ilgas žygis 1934–1935 m.).

Modernizacija, konfliktai su Japonija ir Didysis karas

Visoje 1920–1930 m. Kinijoje vyko tam tikras pramonės ir infrastruktūros augimas: augo miestai, buvo plėtojama transporto tinklai, modernizuojama administracija. Tačiau šią pažangą stabdė nuolatiniai vidiniai konfliktai tarp KMT, KKP, regioninių karvedžių bei išorinė grėsmė iš Japonijos imperijos.

1937 m. Japonijos imperatoriškoji armija surengė plataus masto invaziją į Kiniją — prasidėjo Antrasis Kinijos–Japonijos karas, kuris greitai išaugo į vieną iš Antrajame pasauliniame kare vykusių didžiausių Rytų Azijos karinių konfliktų. Prieš ilgą ir žiaurų priešo puolimą kinų nacionalinės jėgos (laikinai) sutelkėsi: KMT ir KKP paskelbė antrąją nacionalinę sąjungą, siekdamos bendro pasipriešinimo Japonijai. Karas padarė didžiulę žalą civiliams, miestams ir ekonomikoms, įskaitant žiaurius incidentus kaip Nankino masinės žudynės.

1945 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Japonija kapituliavo, atlaisvindama Kiniją nuo okupacijos, tačiau šalies politinė padėtis išliko labai įtempta.

Piliietinis karas atsinaujina ir perėjimas prie KLR

Po 1945 m. tarpvyriausybiniai santykiai ir jėgų balansas vėl greitai pablogėjo: 1946 m. vėl prasidėjo intensyvus Kinijos pilietinis karas tarp KMT ir KKP. Kovos 1946–1949 m. metu buvo lemiamos: KKP, naudodamasi plačia kaimiška parama, geru mobilizavimu ir pasinaudodama KMT korupcija, prasta ekonomine padėtimi ir hiperinfliacija, laimėjo daug teritorijų.

1949 m. KKP nugalėjo KMT ir įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Naciolinės vyriausybės lyderis Jiang Jieshi ir didelė dalis Kuomintangas administracijos, kariuomenės ir rėmėjų pabėgo į pietinę salą — Taivaną, kur jie tęsė respublikinę valdžią ir vėliau ėmėsi salos modernizacijos bei institucijų kūrimo.

Pasekmės ir reikšmė

• Politinis padalinimas: 1949 m. nutiko aiškus Kinijos politinis suskaldymas — žemyninėje dalyje atsirado socialistinė valstybė, o Taivane susiformavo nacionalistinė KMT valdžia.
• Ekonomika ir visuomenė: XX a. pirmoji pusė Kinijai buvo traumuojanti: karai, užsienio intervencijos ir vidiniai konfliktai stabdė nuoseklų ekonominį augimą, tačiau modernizacijos pastangos ir socialinės reformos turėjo ilgalaikį poveikį.
• Tarptautinė geopolitika: Kinijos Respublikos žlugimas ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimas ženkliai pakeitė Rytų Azijos jėgų pusiausvyrą ir prisidėjo prie Šaltojo karo formavimosi regione.

Apibendrinant — 1912–1949 m. Kinijos Respublikos istorija yra sudėtinga kova tarp modernizacijos, nacionalinio suvienijimo bandymų ir gilių vidinių bei išorinių konfliktų. Šis laikotarpis parengė sceną vėlesniems politiniams perėjimams ir turėjo ilgalaikes pasekmes tiek pačiai Kinijai, tiek visam pasauliui.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Kinijos Respublika?

Klausimas: Kas vadovavo Beiyang vyriausybei?

K: Kas atsitiko, kai Yuan Shikai pasiskelbė Kinijos imperatoriumi?

K: Dėl ko 1927-1928 m. nukentėjo Šiaurės Kinijos ekonomika?

K: Kas tapo Kuomintango lyderiu po Sun Yat-seno mirties?

K: Kaip Jiang Jieshi reagavo į Kinijos komunistų partijos (KKP) reakciją?

K: Koks įvykis žymėjo Antrojo Kinijos-Japonijos karo pabaigą?

Paieška pagal raidę