Antrasis Anglo-Mizoro karas – 1780–1784 m. Indijos subkontinente vykęs konfliktas tarp Mizoro karalystės ir Britų Rytų Indijos kompanijos. Karas baigėsi be aiškios abiejų pusių pergalės: 1784 m. pasirašyta Mangaloro sutartis atkūrė prieš karą buvusią padėtį (status quo ante bellum). Mizoro karalystė pietų Indijoje buvo galinga regioninė jėga ir laikėsi Prancūzijos pusės, o Rytų Indijos kompanija atstovavo britų interesams.

Priežastys

Karas kilo dėl konkurencijos dėl įtakos ir teritorijų Pietų Indijoje. Haidras Ali, Mizoro valdovas, plėtodamas savo valdžią ir gynybą prieš britišką ekspansiją, užmezgė ryšius su Prancūzija ir kitomis vietinėmis jėgomis. Britų Rytų Indijos kompanija siekė sustiprinti savo padėtį regione, todėl konfliktas tapo neišvengiamas.

Karo eiga

  • 1780 m. Mizoro pajėgos pradėjo plataus masto puolimus prieš britiškas gubernijų pozicijas Pietų Indijoje. Pradžioje Haidro Ali inicijavo sėkmingas operacijas ir privertė britus gintis.
  • Britai reagavo didindami savo karines pastangas ir ieškodami regioninių sąjungininkų. Kovose dalyvavo tiek reguliarios kompanijos pajėgos, tiek vietiniai kontingentai.
  • Karo metu vyko tiek gynybiniai, tiek puolimo veiksmai – buvo užimami ir apgultos miestų tvirtovės, vykdytos smarkios mūšio operacijos. Kovos dažnai keitė iniciatyvą tarp abiejų pusių, todėl susidariusi padėtis iš esmės tapo lygiateise.
  • Per konfliktą Mizoras iš pradžių demonstravo karinę jėgą, tačiau britai sugebo mobilizuoti pajėgas ir surengti kontratakų, kurios ilgainiui nusvėrė balansą į lygų rezultatą.

Rezultatas ir reikšmė

1784 m. pasirašyta Mangaloro sutartis formalizavo karą baigiant be pagrindinių teritorinių pasikeitimų – abi pusės susigrąžino prieškarines pozicijas. Sutartis parodė, kad Rytų Indijos kompanija negali visiškai dominuoti Pietų Indijoje be didelių pastangų, o Mizoro valdovai išsaugojo savo valstybės autonomiją.

Karo reikšmė:

  • Karas sustiprino Haidro Alio ir vėliau jo sūnaus autoritetą (Tipu Sulthanas tapo svarbia figūra vėlesniuose konfliktuose).
  • Parodė Prancūzijos ir Britanijos konkurenciją Indijoje – nors Prancūzija teikė pagalbą Mizorui, tai neprivedė prie galutinės pergalės prieš britus.
  • Šis konfliktas tapo viena iš stadijų ilgalaikėje kovoje dėl valdžios Pietų Indijoje ir paruošė dirvą būsimiesiems trečiajam (1790–1792) ir ketvirtajam (1798–1799) anglo‑mizoro karams.
  • Karo metu įgytos taktikos ir patirtys turėjo įtakos tolesnei britų ir vietinių valdovų politikai subkontinente.

Santrauka: Antrasis anglo‑mizoro karas (1780–1784) – tai sudėtingas konfliktas, kuriame Haidras Ali ir jo pajėgos laikėsi prieš Britų Rytų Indijos kompaniją. Nors Mizoras pasiekė ankstyvų laimėjimų, karas baigėsi be aiškios pergalės, o pasirašyta Mangaloro sutartis atstatė prieškarinę tvarką, palikdama atvirų klausimų, kurie vėliau lėmė naujus konfliktus.