Šliūpas — vienmastis burlaivis (apibrėžimas, istorija ir ypatybės)

Šliūpas — vienmastis burlaivis: apibrėžimas, istorija, techninės ir buriavimo ypatybės. Sužinokite kilmę, tipus ir praktinius patarimus buriuotojams.

Šliūpas — tai burlaivis, paprastai turintis vieną stiebą ir priekyje ir priekyje prikabinamas bures. Taip pat istorijoje šliūpas kartais apibūdinamas kaip dviejų ar daugiau stiebų burlaivis su kvadratiniu takelažu, ir tokie laivai neretai buvo naudojami kaip karo laivai. Prancūzai šiuos laivus vadino korvetėmis.

Apibrėžimas ir tipai

Šliūpas dažniausiai suprantamas kaip vienstiebis burlaivis su pagrindine galine burė (mainsail) ir priekyje pritvirtinta priekinė bure (jib arba genoa). Tačiau terminologija istoriškai buvo lanksti: 1750 m. išleistoje knygoje rašoma, kad šliuzai „plaukia ir turi tokį stiebą, koks patinka žmonėms, kartais su vienu stiebu, su dviem ir su trimis“. Todėl kai kuriuose kontekstuose „šliūpas“ reikšdavo ir mažesnį karo arba patrulių laivą.

Istorija

Šliūpai atsirado ir išsivystė kaip universalūs laivai — jie buvo naudingi tiek civiliniam jūrų transportui, tiek kariniams tikslams. Dėl paprastesnės takelažo sistemos ir mažesnio įgulos poreikio šliūpai tapo populiarūs kaip laisvalaikio ir prekybiniai laivai nuo XVIII a. iki XIX a. Laivyno klasifikacijose, ypač britų ir prancūzų, „šliūpo“ samprata keitėsi: kartais taip buvo apibūdinami ir nedideli kariniai laivai (sloop-of-war), kurie galėjo turėti ir papildomų stiebų.

Takelažas ir buriavimas

• Bendra schema: vienstiebis laivas su galine pagrindine bure ir priekinėmis burėmis. Modernūs pramoginiai pramoginiai burlaiviai beveik visada yra vienstiebiai.
• Rigų variantai: dažniausiai sutinkamas Bermudų (trikampis) takelažas, taip pat istoriškai paplitęs gaff (keturias kampuojama burė) arba mišrios schemos.
• Skirtumai nuo kitų tipų: kartais šliūpas painiojamas su cutter (vienas stiebas, bet daugiau priekinės takelės burių) arba su mažesniais dviem stiebų laivais; svarbu atkreipti dėmesį į takelažo išdėstymą ir burę.

Ypatybės ir privalumai

• Lengvai valdomas — paprastesnė takelažo sistema reikalauja mažesnės įgulos.
• Gera manevringumo pusiausvyra ir patikimas kovos arba lenktyniavimo našumas priklausomai nuo konstrukcijos.
• Dėl paprasto išplanavimo šliūpai populiarūs tarp buriuotojų mėgėjų.
• Šiuolaikiniai pramoginiai šliūpai dažniausiai būna kompaktiški — ilgis dažnai neviršija maždaug 45 pėdų (14 m), nors kariški ir istorinių rekonstrukcijų laivai gali būti žymiai didesni.

Techniniai aspektai

Šliūpų konstrukcija gali skirtis: nuo lengvų lenktyninių korpusų iki tvirtesnių ofšorinių arba patrulinių korpusų. Keletas svarbių elementų:

• Keelio tipas: fin keels arba full keels pagal paskirtį ir stabilumą.
• Burių įranga: pagrindinė galinė burė, priekinė bure (jib/genoa), papildomos lenktynių bures (spinnaker) vėjui iš galo.
• Įgulos dydis: paprastai mažesnis nei daugstiebių laivų, todėl ekonominės sąnaudos ir eksploatacija paprastesnė.

Naudojimas šiandien

Šliūpai ir toliau plačiai naudojami kaip laisvalaikio burlaiviai, mokomieji laivai ir lenktyninės klasės. Dėl savo paprastumo ir gerų buriavimo savybių jie yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems ir mėgėjams. Istorinėse reenactment aikštelėse ir muziejuose taip pat sutinkami senoviniai arba rekonstruoti šliūpai bei jų variantai.

Apibendrinant — šliūpas yra universalus, dažniausiai vienstiebis burlaivis su priekyje ir gale pritvirtintomis burėmis; jo sąvoka istorijoje buvo lanksti, o šiandien daugiausia siejama su pramoginiu buriavimu ir nedideliais, lengvai valdomais laivais.

Istorija

Šliūpo dizainas atsirado XVII a. pradžioje. XX a. jos tapo labai populiarios. Pagrindiniai jų privalumai - lengvas valdymas ir gebėjimas plaukti prieš vėją.

XVII a. pradžioje buvo sukurtas Bermudų šliūpas, taip pavadintas dėl Bermudų prekybos su Šiaurės Amerika. Jis buvo suprojektuotas taip, kad būtų greitas ir galėtų plaukti į abi puses. Jie turėjo būti greiti, kad galėtų aplenkti prancūzų privatininkus. Korpusas buvo pagamintas iš Bermudų kedro. Mediena buvo lengva ir atspari puvimui. Laivai turėjo nuo vieno iki trijų stiebų.

Dauguma šiuolaikinių burlaivių yra sukurti pagal Bermudų šliūpo konstrukciją. Bermudų burvaltė pakeitė ankstesnę gafų burvaltę, kurioje buvo naudojama keturkampė burė (vietoj trikampės) ir stipinas. Gafto platformos konstrukcija leidžia ant stiebo uždėti daugiau burių. Dar vienas privalumas - gaff rig ir kitos ankstyvosios konstrukcijos gali greičiau išskleisti vėją pučiant (stipriam vėjui).

Napoleono karų pabaigoje karališkajame kariniame laivyne karo laivas buvo gausiausios konstrukcijos. Tačiau apie juos ir jų prancūziškąjį atitikmenį - korvetes - parašyta labai mažai. Vėliau karo laivus naudojo ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Karališkasis laivynas "šliūpo" klasę naudojo iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Buriniai šliuzai, kaip ir jų didesni pusbroliai fregatos, buvo greiti ir naudojami įvairiems vaidmenims atlikti. Paprastai jie nebuvo naudojami mūšyje, dažniau buvo naudojami kaip pagalbinė priemonė žvalgybai ir pranešimams gabenti. Jie buvo bene geriausiai manevringi iš visų Karališkojo laivyno burlaivių ir galėjo veikti bet kokiomis, išskyrus pačias atšiauriausias jūros sąlygas.

 

Šliūpas su gairelėmis

Susiję puslapiai

• Fregata
• Škuna
• Brigada
• Brigantinas
• Cutter (kateris)
• J klasės jachta
• Lugger
• Keelboat
• Jachta
• Skerry Cruiser
• Smack (laivas)
• Jachta
• Temzės burinė barža
• Kišeninis kreiseris

"USS Constellation" (1854 m.) - JAV karo laivas; paskutinis burinis JAV karinio jūrų laivyno karo laivas

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra slivenas?

K: Ar gali šliūpas būti ir kvadratiniu takelažu burinis laivas?

K: Kaip prancūzai vadino šliuzus?

K: Ar visada buvo aiškus šliūpo apibrėžimas?

K.: Kas 1750 m. knygoje rašoma apie šliuzus?

K: Kokios konstrukcijos yra šiuolaikiniai pramoginiai šliuzai?

Klausimas: Kokio dydžio burlaivio maketą galima naudoti šliūpe?

Paieška pagal raidę