Susano'o — šintoizmo jūros ir audrų kamis: kilmė, mitai, simbolika
Susanoo (jap. 須佐之男命, Susanoo-no-Mikoto; taip pat romanizuojama kaip Susano'o, Susa-no-O ir Susanowo) - jūros ir audrų kamis šintoizme. Jį apibūdina tiek audringas, neramus charakteris, tiek gelbstinčios, gynėjiškos savybės: mituose jis dažnai vaizduojamas kaip ir griausmingas destruktyvus dievas, ir kaip herojus, nugalėjęs pabaisas. Svarbiausi jo gyvavimo ir veiksmų vaizdiniai užrašyti senoviniuose tekstuose (ypač Kojiki ir Nihon Shoki), nuo kurių priklauso ir dauguma šiuo metu žinomų pasakojimų.
Susano'o yra saulės deivės Amaterasu ir mėnulio dievo Tsukuyomi brolis. Visi trys buvo sukurti iš Izanagio, kai jis nusiplovė veidą, kad išvalytų Yomi, požeminio pasaulio, nešvarumus. Amaterasu gimė, kai Izanagi nusiplovė kairę akį, Tsukuyomi gimė nusiplovus dešinę akį, o Susano'o - nusiplovus nosį. Ši gimimo seka simbolizuoja dievų susijungimą su kosminiais reiškiniais ir tautos genealogiją; mitai apie jų kilmę yra pagrindinis Japonijos kūrimosi naratyvas.
Pasakose pasakojama apie didelę Susano'o ir jo sesers konkurenciją. Kai jis turėjo visiems laikams palikti Dangų, nes Izanagi taip liepė, jis nuėjo atsisveikinti su seserimi. Amaterasu, įtūžusi, pasiūlė jam iššūkį: kiekvienas iš jų turėjo kito daiktą paversti žmonėmis. Amaterasu iš Susano'o kardo sukūrė tris moteris, o jis iš jos vėrinio - penkis vyrus. Amaterasu pasakė, kad vyrai priklauso jai, nes jie gimė iš jos vėrinio. Susano'o sunaikino savo ryžių laukus, įmetė negyvą ponį į stakles ir iš pykčio nužudė vieną iš savo padėjėjų. Dėl to nuliūdusi, supykusi ir išsigandusi Amaterasu nuėjo pasislėpti į Ama-no-Iwato, "dangiškąjį uolų urvą", todėl Saulė pasislėpė ir pasaulis ilgam tapo tamsus. Pasakojime taip pat minima, kad dievams teko atlikti specialias apeigas ir gudrybes (pvz., šokį, veidrodžio Yata-no-Kagami ir kitų daiktų panaudojimą), kad priverstų Amaterasu išlįsti ir atkurti šviesą.
Vėliau Amaterasu buvo priversta išeiti iš olos, tačiau Susano'o buvo nubaustas išvarymu iš Dangaus. Jis nusileido į Izumo provinciją, kur sutiko seną porą. Septynias iš aštuonių jų dukterų suėdė aštuongalvė gyvatė Yamata-no-Orochi, o aštuntosios, Kushi-inada-hime, ji netrukus turėjo ateiti pasiimti. Porai pažadėjus savo dukters ranką Susano'o, jis sutiko nužudyti Orochi. Padedamas aštuonių dubenėlių sakės (po vieną kiekvienai galvai), Susano'o nukirto miegančiai pabaisai galvą. Iš vienos Orochi uodegos Susano'o ištraukė kardą, kurį pavadino Ame-no-Murakumo-no-Tsurugi ("Dangaus debesis renkantis kardas"), vėliau žinomą kaip Kusanagi-no-Tsurugi. Kardas buvo įteiktas Amaterasu kaip susitaikymo dovana, o vėliau kartu su Yata-no-Kagami (veidrodžiu) ir magatama (šventaisiais brangakmeniais), kaip jo dieviškosios teisės valdyti Žemę įrodymas (trys Japonijos imperatoriaus regalijos), buvo perduotas jos palikuoniui Ninigi (imperatoriaus Jimmu seneliui).
Simbolika ir interpretacijos
Susano'o raidė mituose yra daugiaprasmė: jis yra audrų, vėjo ir jūros jėgų valdytojas, bet kartu ir chaoso bei trikdžio simbolis. Jo veiksmai — nuo destrukcijos Danguje iki Orochi sunaikinimo — rodo ambivalentinį prigimtinį bruožą: jis sukelia stichines nelaimes, bet taip pat gali naikinti blogį ir apsaugoti žmones. Mokslinėje ir religijoje analizėje Susano'o dažnai suvokiamas kaip ribų (tarp jūros ir žemės, tvarkos ir chaoso) saugotojas, galbūt reprezentuojantis senesnius vietinius dievus, kurie vėliau integruoti į platesnį šintoizmo panteoną.
Vardas ir etimologija: jo vardas turi įvairių interpretacijų; kai kurie aiškinimai sieja jį su vėju, audromis ar impulsyvumu. Šių aiškinimų tikslus pobūdis išlieka diskutuotinas, tačiau vardas ir epitetai sustiprina jo paveikslą kaip neramaus ir energingo dievo.
Kultas, šventyklos ir sincretizmas
Susano'o kultas yra senas ir plačiai paplitęs; daug šventyklų Japonijoje yra jam skirtos arba jo vardą mininčios tarp vietinių dievų. Izumo regionas ypač siejamas su Susano'o pasakojimais, o vietinės tradicijos ir folkloras pabrėžia jo ryšį su žeme, jūra ir bendruomenės apsauga. Istoriškai Susano'o taip pat buvo susietas su Gion-gū ir Gozu Tennō kultu — budistiniai elementai ir vietinės šintoizmo tradicijos susipynė per šimtmečius. Po Meidžio laikų reformų (shinbutsu bunri) šis sincretizmas buvo oficialiai išskirtas, tačiau kultūrinės sąsajos liko akivaizdžios.
Kai kurios garsios tradicijos ir šventės, ypač Gion Matsuri Kjóte, istoriškai siejamos su apsauginėmis apeigomis, kurių šaknys dalinai siejamos su Susano'o ar su jį sutapatinusiais dievais. Daugelyje vietovių jam atliekamos apeigos, skirtos apsaugai nuo audrų, ligų ar kitų nelaimių; taip pat jis gali būti vaišinamas kaip vietos bendruomenės globėjas.
Ikonografija ir paveldas
Ikonografiškai Susano'o dažnai vaizduojamas kaip tvirtas, kartais laukinis dievas, su kardais ar kitais ginklais — tai pabrėžia jo karo ir gynėjo aspektus. Mito, kuriame jis įmeta negyvą poni į verpimo patalpą, detalės pabrėžia jo nepastovumą ir gebėjimą trikdyti žmogaus pasaulį. Kusanagi-kardas, rastas Orochi uodegoje ir vėliau tapęs viena iš imperatoriaus regalijų, ilgainiui įgavo didžiulę simbolinę reikšmę, siejamą su imperatoriaus dieviškumu ir valdžia; pats kardas istoriškai saugomas ir gerbiamas (tradicija sieja jį su tam tikromis šventyklomis).
Šiuolaikinėje kultūroje Susano'o motyvas dažnai pasirodo literatūroje, mene, populiariojoje kultūroje (manga, anime, žaidimuose) ir festivaliuose, kur jo charakterio poliarumas — nuo audringo sibaro iki herojaus — suteikia įdomų pasakos medžiagą ir simbolinę dinamiką.
Santrauka
Susano'o yra sudėtinga ir daugiasluoksnė figūra šintoizmo mitologijoje: jis vienu metu atstovauja audroms, vėjams ir jūrai, tuo pačiu būdamas ir grioviančiu, ir gelbstinčiu dievu. Jo pasakojimai apie kivirčus su Amaterasu, išvarymą iš Dangaus ir Orochi nugalėjimą yra tarp žinomiausių Japonijos mitų ir formavo daugelį religinių, politinių bei kultūrinių tradicijų. Jo mitai aiškinami įvairiai — kaip socialinių santykių, gamtos jėgų ir politinių galių metaforos — todėl Susano'o lieka viena ryškiausių ir aptarinėjamiausių figūrų Japonijos mitologiniame panteone.


Susanoo ir vandens drakonas
Izumo
Amaterasu šventovė yra Ise šventovėje, o Susano'o - Izumo mieste, kur jis nusileido į žemę, kai buvo ištremtas iš dangaus. Izumo yra seniausios Japonijoje šventyklos.
| Japonų mitologija ir folkloras |
Mitiniai tekstai ir liaudies pasakos: |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Susanoo?
A: Susanoo yra jūros ir audrų kamis šintoizme. Jis yra saulės deivės Amaterasu ir mėnulio dievo Tsukuyomi brolis. Visi trys buvo sukurti iš Izanagi, kai jis nusiplovė veidą, norėdamas apsivalyti nuo Yomi, požeminio pasaulio.
Klausimas: Kaip Susano'o ir Amaterasu sąveikavo?
A: Susano'o ir Amaterasu tarpusavyje labai varžėsi. Kai Susano'o turėjo visiems laikams palikti Dangų, nes taip liepė Izanagi, jis nuėjo atsisveikinti su seserimi. Amaterasu pasiūlė jam iššūkį - kiekvienas iš jų turėjo paversti vienas kito daiktą žmogumi. Tačiau Susano'o sunaikino jos ryžių laukus ir iš pykčio nužudė vieną iš savo padėjėjų, todėl Amaterasu pasislėpė Ama-no-Iwato viduje, kad Saulė ilgą laiką būtų pasislėpusi. Kaip bausmė už šį veiksmą Susano'o buvo ištremta iš Dangaus.
Klausimas: Kas nutiko, kai Susano'o atvyko į Izumo?
A: Kai Susano'o atvyko į Izumo, jis sutiko seną porą, kuri jam papasakojo, kad septynias iš aštuonių jų dukterų suvalgė Yamata-no-Orochi, o aštuntąją dukterį Kushi-inada-hime jis taip pat ketina suvalgyti. Jiems pažadėjus savo dukters ranką Susano'o, jei jis išgelbės jos gyvybę, jis sutiko nužudyti Orochi, padedamas aštuonių dubenėlių sakės (po vieną kiekvienai galvai). Nužudęs Orochi savo kardu Ame-no-Murakumo-no-Tsurugi ("Dangaus debesis surenkantis kardas"), vėliau žinomu kaip Kusanagi no Tsurugi , jis įteikė jį kaip susitaikymo dovaną kartu su Yata no Kagami (veidrodžiu) ir magatama (šventais brangakmeniais) kaip dieviškosios teisės į Žemę įrodymą (trys Japonijos imperatoriškosios regalijos).
Klausimas: Ką reiškia šintoizmas?
A: Šintoizmas - tai senovės japonų religija, kurioje garbinamos dvasios arba dievai, vadinami kami. Joje daugiausia dėmesio skiriama ritualinėms apeigoms, pavyzdžiui, apsivalymo ceremonijoms, kurios turi atnešti sėkmę arba atbaidyti piktąsias dvasias ar nesėkmę. Ji taip pat apima šventes, skirtas pagerbti protėvius arba dievybes, susijusias su gamta, pavyzdžiui, kalnais ar upėmis.
Klausimas: Kur Izanagis prausėsi?
A: Izanagis nusiprausė Jomi, kuris japonų mitologijoje vadinamas "požeminiu pasauliu", tamsia vieta, pilna šešėlių, kur sielos keliauja po mirties prieš persikūnydamos į kitą pavidalą.
K:Kokius daiktus padovanojo Susanoo ? A:Susanoo davė Amaterasu Ame - no - Murakumo - no - Tsurugi ("Dangaus debesis renkantis kardas"), vėliau žinomą kaip Kusanagi no Tsurugi, kartu su Yata no Kagami (veidrodžiu) ir magatama (šventais brangakmeniais) kaip dieviškosios teisės į Žemę įrodymą (trys Japonijos imperatoriškosios regalijos).