Tay-Sachso liga – priežastys, simptomai ir genetika

Tay‑Sachso liga: priežastys, simptomai ir genetika — sužinokite apie HEXA geną, paveldimumą, ankstyvus požymius, diagnostiką ir prognozes.

Tay‑Sachs’o liga (dar vadinama Tay‑Sachs sindromu) yra reta genetinė neurologinė liga, kurią sukelia smegenų ląstelėse kaupiasi tam tikri riebalų produktai — gangliozidai. Dėl to pamažu nyksta neuronai ir sutrinka nervų sistemos funkcijos. Ligą sukelia fermento heksosaminidazės A trūkumas, dėl kurio organizme negalima tinkamai skaidyti tam tikrų lipidų.

Priežastys ir genetika

Tay‑Sachs yra paveldima autosominė recesyvinė liga. Ji susidaro dėl mutacijų 15-oje chromosomoje — pažeidžiamas HEXA genas, atsakingas už heksosaminidazės A gamybą. Liga pasireiškia tik tada, kai vaikas paveldi sugedusį geno variantą iš abiejų tėvų; jei paveldi tik vieną mutuotą alelį, asmuo yra nešiotojas (komponentas), bet paprastai ne serga.

Tam tikrose populiacijose nešiotojų dalis yra žymiai didesnė. Pavyzdžiui, kai kuriose Aškenazi žydų bendruomenėse (JAV ir kitur) nešiotojų dažnis siekia maždaug 1 iš 27 žmonių. Dėl to šiose bendruomenėse rekomenduojamas genetinis patikrinimas prieš planuojant nėštumą arba ankstyvoje nėštumo stadijoje. Ligą galima nustatyti ir morfologiniais, ir molekuliniais tyrimais: atliekami fermentų aktyvumo tyrimai ir genetinės analizės.

Simptomai

Ligai būdingas progresuojantis neurologinis pasunkėjimas. Yra kelios formos, priklausomai nuo amžiaus, kada prasideda simptomai:

• Infantilinė (klasikinė) forma — dažniausiai pasireiškia apie 3–6 mėnesių amžių. Vaikai praranda įgytus motorinius įgūdžius, tampa apatiški, gali nustoti rodyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Dažni požymiai: staigi reakcija į garsus (vadinama "išgąsčio reakcija"), raumenų tonuso pokyčiai, vėliau paralyžius, sunkios traukuliai, regėjimo praradimas.
• Juvenilinė ir suaugusiųjų forma — simptomai prasideda vyresniame amžiuje; eiga lėtesnė, bet gali būti pažengusi neurologinė kompromitacija, judėjimo sutrikimai, psichikos ir atminties problemos.

Infantilinė forma dažnai baigiasi sunkia neurologine negalia ir mirtingumu per pirmuosius trejus–ketverius gyvenimo metus, dažnai dėl antrinių komplikacijų, pvz., plaučių uždegimo ar kitų infekcijų, kvėpavimo nepakankamumo ar komplikacijų dėl traukulių.

Diagnostika

Nustatymas atliekamas keliais būdais:

• Fermentų aktyvumo tyrimai kraujyje arba leukocituose (nustačomas sumažėjęs heksosaminidazės A aktyvumas).
• Genetiniai tyrimai (HEXA geno sekos analizė) leidžia identifikuoti konkrečias mutacijas ir patvirtinti diagnozę.
• Prenatalinė diagnostika: jei žinomi tėvų mutacijų variantai, galima atlikti genetinį tyrimą vaisiui arba choriono villių mėginių / amniocentezės tyrimus.
• Nešiojimo (carrier) patikra: kraujo tyrimai naudojami poroms ir rizikos grupėms, siekiant nustatyti, ar jie yra nešiotojai.

Gydymas ir priežiūra

Šiuo metu nėra galutinio išgydymo nuo Tay‑Sachs ligos. Gydymas yra palaikomasis ir simptomų valdymas, kurio tikslas — pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijas. Tai apima:

• konvulsijų kontrolę (antiepileptikais),
• fizinę ir ergoterapinę priežiūrą, kad būtų išlaikyti funkcionalūs gebėjimai kuo ilgiau,
• maitinimo pagalbą (dėl rijimo sutrikimų gali prireikti specialaus maitinimo vamzdžio),
• kvėpavimo palaikymą ir infekcijų profilaktiką (pvz., skiepai, ankstyvas infekcijų gydymas),
• specializuotą paliatyviąją pagalbą ir šeimos konsultacijas.

Tiriama nauja terapija: genų terapija, fermentų pakaitinė terapija ir medžiagų apykaitos slopinimo (substrate reduction) metodai — keletas eksperimentinių arba ankstyvų tyrimų teikia vilčių, bet kol kas tai nėra plačiai prieinama kasdienėje praktikoje.

Prevencija ir konsultacijos

Svarbiausias prevencinis žingsnis yra nešiotojų patikra ir genetinė konsultacija poroms, ypač jei jos priklauso rizikos populiacijoms arba kai šeimoje jau yra sergančiųjų. Priklausomai nuo rezultatų, poros gali svarstyti pradinius sprendimus: prenatalinę diagnostiką, preimplantuotinę genetinę diagnostiką (PGD) ar kitus planavimo variantus.

Istorija ir pavadinimas

Liga pavadinta Warreno Tay ir Bernardo Sachso, kurie XIX a. pabaigoje pirmieji aprašė ligos požymius. Warren Tay pastebėjo raudoną dėmę ant vienerių metų vaiko tinklainės, o Bernardas Sachsas, neurologas iš JAV, aprašė ligos sukeltus ląstelių pokyčius ir paveldimumo bruožus. 1969 m. mokslininkai nustatė, kad pagrindinė priežastis yra fermento heksosaminidazės A trūkumas.

Praktiniai patarimai šeimoms

• Jei šeimoje yra giminaičių, sergančių Tay‑Sachs, kreipkitės į genetikos specialistą.
• Apsvarstykite nešiotojų patikrinimą prieš pradedant šeimos planavimą.
• Jei vaikui diagnozuota Tay‑Sachs, ieškokite daugiadisciplininės komandos: pediatro, neurologo, dietologo, kineziterapeuto ir paliatyviosios pagalbos specialistų.
• Sekite naujienas apie klinikinius tyrimus — kartais atviri tyrimai gali suteikti prieigą prie naujų gydymo galimybių.

Jei turite konkrečių klausimų apie tyrimus ar galimus žingsnius planuojant nėštumą, rekomenduojama kreiptis į genetinės medicinos specialistą arba savo šeimos gydytoją.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Tėja-Sachso liga?

K: Kaip susergama Tajaus-Sachso liga?

K: Kokie yra kai kurie Tay-Sachso ligos simptomai?

K.: Kada ši būklė paprastai pasireiškia pirmą kartą?

K: Kas atrado šį sutrikimą?

K: Ar yra koks nors šios ligos gydymas?

K: Kiek atvejų buvo užregistruota 1800 m., palyginti su XXI a.?

Paieška pagal raidę