The Rake's Progress
Igorio Stravinskio opera "Raitelio progresas". W. H. Audeno ir Chesterio Kallmano libretas laisvai paremtas aštuoniais XVIII a. Williamo Hogarto paveikslais ir graviūromis, pavadintais "Raitelio progresas". Stravinskis šiuos paveikslus pamatė 1947 m. parodoje Čikagoje.
Knygoje "The Rake's Progress" pasakojama apie vyrą, vardu Tomas Rakevelis. Žodis "graibštas" šia prasme reiškia "žmogų (dažniausiai vyrą), kuris elgiasi amoraliai: vyrą, kuris palaiko santykius su daugybe moterų.
Pavadinime esantis žodis "pažanga" yra ironiškas, nes Tomas iš tikrųjų nedaro pažangos: jis netampa geresniu žmogumi. Tam tikra prasme jis daro pažangą atgal, nes pradeda palaimingos nekaltybės būsenoje, t. y. nieko nesupranta apie savo gyvenimą, nežino apie gėrį ir blogį. Operos pabaigoje jis taip pat nieko nesupranta apie savo gyvenimą, bet taip yra todėl, kad jis išprotėjo.
Tomas panašus į Faustą, nes parduoda savo sielą velniui. Šioje operoje velnią simbolizuoja personažas Nikas Šešėlis. Tomas palieka savo meilužę Anne Trulove ir išvyksta į Londoną ieškoti daugybės kitų moterų. Jis patiria keletą nuotykių, kuriuos visus suorganizuoja Nikas, padedantis jam gerai praleisti laiką. Galiausiai Tomas atsiduria Bedlame - siaubingame pastate, į kurį XVIII a. buvo siunčiami bepročiai.
Muzikinis stilius
"Raitelio progresas" yra vienintelė Stravinskio parašyta pilnametražė opera. Ji neįprasta, nes parašyta ne moderniai, kaip dauguma šeštojo dešimtmečio muzikos kūrinių. Kadangi operos veiksmas vyksta XVIII a., muzikos stilius sąmoningai primena to laikotarpio muziką. Ji suskirstyta į arijas ir rečitatyvus (dideles dainas, kurios susietos su paprastesne muzika, pasakojančia istoriją).
Stravinskio muzika šioje operoje yra neoklasikinio stiliaus. Šioje operoje jis daug naudoja kontrapunktą. Tai padėjo jam vėliau rašyti serijinę muziką: muziką, kurioje visos 12 oktavos natų yra vienodai svarbios. Antrajame "Raitelio progreso" veiksme Tomas dainuoja keletą žodžių, kurie leidžia manyti, kad Stravinskis taip ketina praplėsti savo kompozicinį stilių: "Keisk dainą, o Londone, keisk! / Išskleisk natas ir leisk joms skleistis".
Operos istorija
1 veiksmas
Tomas Rakevelis nori vesti Anne Trulove. Jos tėvas nepasitiki Tomu, nes jis neturi nuolatinio darbo. Tomas norėtų turėti daug pinigų. Jis sutinka Niką Šešėlį, kuris papasakoja, kad nežinomas dėdė mirė ir paliko jam daug pinigų. Jis sako Tomui, kad jis gali būti jo tarnas ir vykti su juo į Londoną tvarkyti paveldėjimo reikalų.
Nikas nusiveža Tomą į vietas, kur daug blogo, amoralaus elgesio. Tomas sutinka praleisti naktį su Motina Žąsimi jos viešnamyje. Tuo tarpu kaime gyvenanti Anė stebisi, kodėl Tomas jai nieko nesakė. Ji mano, kad jam galėjo kažkas nutikti, todėl išvyksta į Londoną jo ieškoti.
2 veiksmas
Tomui nuobodu dėl amoralaus gyvenimo būdo. Jis sako Nikui, kad nori laimės, todėl Nikas sako, kad turėtų vesti Babą turkę, garsią barzdotą damą. Netrukus Ana suranda Tomo namus Londone. Ji atvyksta kaip tik tuo metu, kai mato, kaip Tomas išlipa iš sedano kėdės su Baba, kurią ką tik vedė. Tomas liepia Anai išeiti, bet iš tiesų gailisi dėl to, kas įvyko.
Kitoje scenoje Tomas nekenčia savo santuokos su Baba, kuri yra keista moteris. Ji yra pašnekovė, pasižyminti ugningu temperamentu. Jis priverčia ją nutilti, užmesdamas jai ant veido peruką, tada užmiega. Nikas įeina su "fantastiška barokine mašina", kuri, atrodo, akmenis paverčia duona. Tomas miegodamas šaukia, kad norėtų, jog tai būtų tiesa, o atsibudęs randa mašiną, apie kurią svajojo. Nikas sako Tomui, kad jis galėtų uždirbti daug pinigų, jei pradėtų verslą gamindamas tokias mašinas. Nikas jį apgaudinėja: mašina neveikia.
3 veiksmas
Tomas prarado daug pinigų, o jo namuose esančius daiktus aukcione parduoda aukciono vedėjas Sellemas. Tarp parduodamų daiktų yra ir Baba, kuri nejuda nuo tada, kai ją nutildė perukas. Kai ji išvyniojama, ji vėl atgyja ir pradeda piktai šaukti. Ji pyksta dėl vykstančio aukciono, bet nurimsta, kai įeina Ana. Baba liepia jai surasti Tomą ir "sutvarkyti jį", taip pat įspėja ją dėl Niko Šadovo. Ji sako, kad nori tęsti aktorės karjerą.
Kapinėse Nikas parodo, kas jis yra iš tikrųjų, ir pasako Tomui, kad jis turi sumokėti savo siela. Nikas sako, kad jis dirbo jam metus ir dieną, tačiau išmušus vidurnakčiui Nikas pasiūlo Tomui išsigelbėjimo būdą - kortų partiją, kurią Tomas laimi, bet tik todėl, kad galvojo apie Aną. Nikas pralaimėjo ir nugrimzta į žemę, sakydamas Tomui, kad jis eina iš proto. Tomas uždarytas į beprotnamį, vadinamą Bedlamu. Jis tiki, kad yra Adonis, o Anė - romėnų meilės deivė Venera. Anė jį aplanko, dainuoja jam, kad užmigtų, paskui tyliai palieka. Supratęs, kad ji išėjo, jis miršta.
Epiloge pagrindiniai veikėjai pabrėžia paprastą moralą: velnias randa darbo tinginiams (tinginiams).
Veiklos istorija
Pirmą kartą jis buvo parodytas 1951 m. rugsėjo 11 d. Venecijoje, o Anos Trulovės vaidmenį atliko Elisabeth Schwarzkopf. 1957 m. spektaklis buvo įtrauktas į pirmąjį Santa Fė operos sezoną. Į repeticijas atvyko pats kompozitorius. 1975 m. Glyndebourne festivalinėje operoje buvo pastatytas puikus pastatymas, kurį sukūrė Davidas Hockney. Šis pastatymas 2008 m. liepos mėn. buvo atnaujintas Karališkojoje operoje Kovent Gardene.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Graužiko pažanga" (The Rake's Progress)?
Atsakymas: "The Rake's Progress" - Igorio Stravinskio opera, kurios libretą parašė W. H. Audenas ir Chesteris Kallmanas pagal XVIII a. Williamo Hogarto paveikslus ir graviūras "A Rake's Progress".
K: Kas yra Tomas Rakevelis?
A: Tomas Rakevelis yra pagrindinis "The Rake's Progress" veikėjas. Jis apibūdinamas kaip "graibštukas", t. y. asmuo, kuris elgiasi amoraliai ir palaiko santykius su daugybe moterų.
K: Kaip Tomas tobulėja operos metu?
A: Per visą operą Tomas nedaro jokios tikros pažangos - iš pradžių jis yra palaimingos nekaltybės būsenos, bet galiausiai išprotėja, pardavęs savo sielą velniui (kuriam atstovauja Nikas Šešėlis). Šia prasme jis žengia atgal, o ne į priekį.
Klausimas: Kas "Graužiko progrese" vaizduoja velnią?
Atsakymas: "Graužiko progrese" Nikas Šešėlis yra velnias. Jis padeda Tomui gerai praleisti laiką per jo nuotykius Londone, o paskui nuveda jį į Bedlamą, kur jis galiausiai išprotėja.
K: Koks pastatas buvo Bedlamas?
A: Bedlamas buvo siaubingas pastatas, kuriame XVIII a. buvo laikomi bepročiai. Jis pasirodo knygos "The Rakes' Progress" pabaigoje, kai Tomas ten atsiduria po to, kai jį ten nuvedė Nikas Šešėlis.
K: Kaip Stravinskis susidūrė su Hogarto paveikslais?
A: 1947 m. Stravinskis pamatė Hogarto paveikslus parodoje Čikagoje, kurie įkvėpė jį sukurti pagal juos operą "The Rakes' Progress".
