Transkripcija (muzika)
Muzikinė transkripcija - tai muzikinis užrašas jau esamo muzikos kūrinio, kuris anksčiau nebuvo užrašytas. Muzikantai dažnai nesutaria, ką reikėtų vadinti "transkripcija", o ką - "aranžuote". Paprastai transkripcijos yra tiesioginis šaltinio užrašymas, o muzikantas, kuriantis aranžuotę, gali į muziką įterpti naujų interpretacijų (t. y. pakeisti instrumentuotę, perharmonizuoti ar net naujai suskirstyti kūrinį, kaip tai daroma koverių atveju). Transkripcija, kaip rašo Klapuri, reikalautų, kad būtų išspręstas visų garsinių įvykių aukštis, laikas ir instrumentuotė; nors kai kuriais atvejais tai gali būti sudėtinga, šis tikslas paprastai apibrėžiamas iš naujo taip, kad transkripcija yra kuo daugiau sudedamųjų garsų arba tam tikros tiksliai apibrėžtos muzikinio signalo dalies (t. y. dominuojančios melodijos arba ryškiausių būgnų garsų) užrašymas.
Transkripcijos gali būti sukurtos visų rūšių muzikai, kad atlikėjui būtų lengviau išmokti kūrinį. Transkripcijos yra įprastos džiazo (kurį paprastai sudaro improvizacija) ir liaudies muzikai, kurios tradiciškai mokomasi iš kartos į kartą klausantis ir mėgdžiojant. XX a. pradžioje kai kurie kompozitoriai susidomėjo savo šalių tradicinių liaudies dainų užrašymu. Béla Bartókas ir Zoltanas Kodaly Vengrijoje, taip pat Cecilis Sharpe'as ir Ralphas Vaughanas Williamsas Anglijoje transkribavo įvairias liaudies dainas, kurias girdėjo dainuojant savo šalių kaimuose.
Prisitaikymas
Kartais transkripcijos daromos dėl praktinių priežasčių. Mozartas perrašė kai kurių savo operų muziką, pritaikydamas ją nedidelėms instrumentų grupėms, kad jos galėtų groti populiarioms pramogoms. Stravinskis perrašė fortepijonui kai kurių savo baletų muziką, pavyzdžiui, "Pavasario apeigas" fortepijoniniam duetui ir kai kuriuos šokius iš "Petruškos" fortepijonui solo. Tokio tipo transkripcijos dažnai vadinamos "redukcija": didelio kūrinio supaprastinimas, kad jį galėtų atlikti mažesnis ansamblis arba solistas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra muzikinė transkripcija?
A: Muzikinė transkripcija - tai muzikos kūrinio, kuris anksčiau nebuvo užrašytas, muzikinis užrašas.
K: Kuo transkripcijos skiriasi nuo aranžuočių?
A: Transkripcijos yra tiesioginis šaltinio užrašymas, o aranžuotės gali apimti naujas muzikos interpretacijas, pavyzdžiui, pakeisti instrumentuotę, perharmonizuoti ar suskirstyti kūrinį į dalis.
K: Kokios yra įprastos muzikos rūšys, kurioms kuriamos transkripcijos?
A: Transkripcijos gali būti kuriamos visų rūšių muzikai, tačiau jos būdingos džiazui (kurį paprastai sudaro improvizacija) ir liaudies muzikai, kurios tradiciškai mokomasi iš kartos į kartą klausantis ir mėgdžiojant.
K.: Kas XX a. pradžioje buvo keletas žymių veikėjų, transkribavusių tradicines liaudies dainas?
A: Béla Bartَk ir Zoltan Kodaly Vengrijoje, taip pat Cecil Sharpe ir Ralph Vaughan Williams Anglijoje transkribavo įvairias liaudies dainas, kurias tuo laikotarpiu girdėjo dainuojant kaimuose.
