Muzikos transkripcija: apibrėžimas, skirtumas nuo aranžuotės ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra muzikinė transkripcija, kuo ji skiriasi nuo aranžuotės, su aiškiais pavyzdžiais, istorija ir praktiniais patarimais atlikėjams bei aranžuotojams.

Muzikinė transkripcija - tai muzikinis užrašas jau esamo muzikos kūrinio, kuris anksčiau nebuvo užrašytas. Muzikantai dažnai nesutaria, ką reikėtų vadinti "transkripcija", o ką - "aranžuote". Paprastai transkripcijos yra tiesioginis šaltinio užrašymas, o muzikantas, kuriantis aranžuotę, gali į muziką įterpti naujų interpretacijų (t. y. pakeisti instrumentuotę, perharmonizuoti ar net naujai suskirstyti kūrinį, kaip tai daroma koverių atveju). Transkripcija, kaip rašo Klapuri, reikalautų, kad būtų išspręstas visų garsinių įvykių aukštis, laikas ir instrumentuotė; nors kai kuriais atvejais tai gali būti sudėtinga, šis tikslas paprastai apibrėžiamas iš naujo taip, kad transkripcija yra kuo daugiau sudedamųjų garsų arba tam tikros tiksliai apibrėžtos muzikinio signalo dalies (t. y. dominuojančios melodijos arba ryškiausių būgnų garsų) užrašymas.

Transkripcijos gali būti sukurtos visų rūšių muzikai, kad atlikėjui būtų lengviau išmokti kūrinį. Transkripcijos yra įprastos džiazo (kurį paprastai sudaro improvizacija) ir liaudies muzikai, kurios tradiciškai mokomasi iš kartos į kartą klausantis ir mėgdžiojant. XX a. pradžioje kai kurie kompozitoriai susidomėjo savo šalių tradicinių liaudies dainų užrašymu. Béla Bartókas ir Zoltanas Kodaly Vengrijoje, taip pat Cecilis Sharpe'as ir Ralphas Vaughanas Williamsas Anglijoje transkribavo įvairias liaudies dainas, kurias girdėjo dainuojant savo šalių kaimuose.

Ką apima transkripcija

Transkripcija gali būti įvairaus išsamumo ir paskirties. Ji gali apimti:

• melodijos užrašymą (pvz., lead sheet arba notomis);
• harmoninių akordų ar akordinių simbolių pateikimą;
• ritminės struktūros, būgnų partijų ir perkusijos užrašymą;
• instrumentacijos nurodymus arba pasiūlymus dėl atlikimo;
• detalesnį notinį užrašą, kuriame stengiamasi atkurti kelių balsų poliaroniją ar orkestrines tekstūras.

Skirtumas tarp transkripcijos ir aranžuotės

Nors šie terminai kartais vartojami sinonimiškai, svarbūs skirtumai yra šie:

• Transkripcija – siekis kuo tiksliau užrašyti garsinį šaltinį: aukščius, ritmą ir svarbiausius atlikimo elementus. Dažnai orientuojamasi į autentišką atkartojimą.
• Aranžuotė – kūrinio perdarymas: keičiamas instrumentavimas, struktūra, harmonijos, formos ar stiliaus elementai, kad kūrinys tiktų kitam ansambliui ar interpretacijai.

Pavyzdžiai ir istorija

Transkripcijos yra paplitusios įvairiuose muzikos žanruose. Be minėtų liaudies dainų fiksavimo pirmojoje XX a. pusėje, gerai žinomi pavyzdžiai yra:

• klasikinės muzikos perrašymai soliniam instrumentui (pvz., fortepijoninės transkripcijos iš orkestrinių kūrinių),
• gitara dainuojamų pop ar roko melodijų transkripcijos, įskaitant solo partijas ir rifus,
• džiazo solo transkripcijos – svarbus mokymosi įrankis, leidžiantis analizuoti improvizacines frazes,
• būgnų transkripcijos, skirtos mokytis sudėtingų ritminių sprendimų ir fill'ų.

Praktika: kaip kuriamos transkripcijos

Tipinis transkripcijos procesas:

• išklausymas ir pasižymėjimas svarbiausių momentų (melodija, akordai, ritmas);
• lėtinimas ir ciklinis fragmentų kartojimas (loop), kad būtų galima tiksliai nustatyti intervalus ir užrašyti ritmą;
• variantų užrašymas — jei kūrinyje yra improvizacijos, gali būti užfiksuota vieno ar kelių variantai;
• patikrinimas su instrumentu; dažnai reikalinga korekcija pagal realų atlikimą;
• notacijos gražinimas: dinamikos, artikuliacija, tempų nuorodos, techniniai nurodymai (pvz., gitaros tvirtinimo pozicijos, bosinės linijos oktavos).

Įrankiai ir technologijos

Šiuolaikiniai įrankiai palengvina darbuotoją: garso redagavimo programos (pvz., lėtinimo funkcijos), spektrogramų analizė, automatinė konvertacija į MIDI ir specializuotos programos transkripcijai. Populiarūs pavyzdžiai yra garso grotuvo įrankiai su loop funkcija, spektrogramų analizės programos ir muzikinės transkripcijos programinės įrangos prototipai. Vis dėlto automatizuota transkripcija dar negali patikimai atkurti sudėtingos poliaronijos arba aiškiai atskirti panašių timbrų be žmogaus įsikišimo.

Iššūkiai

• Polifonija: daugiau nei vienas balsas ar instrumentas vienu metu apsunkina atskyrimą.
• Timbro ir efektų įtaka: efektai (reverb, distortion) ir instrumentų panašumas gali apsunkinti aukščių nustatymą.
• Tempų kaita ir tempo svyravimai: laisvos interpretacijos (pvz., rubato) reikalauja lankstesnio laiko užrašymo.
• Improvizacija: transkribuojant improvizuotas frazes būtina nuspręsti, ar fiksuoti vieną variantą, ar pateikti stilistinius principus.

Notacijos ir pateikimo formos

Transkripcijos gali būti pateiktos įvairiomis formomis, priklausomai nuo paskirties:

• pilnas partijos notų užrašas (soliui ar ansambliui);
• lead sheet — melodija su akordų simboliais;
• tablaturinė notacija (gitarai, liutniai ir pan.);
• pagrindinių temų arba riffų santrauka mokymuisi.

Teisiniai ir etiniai aspektai

Transkribuojant šiuolaikinius kūrinius reikia atkreipti dėmesį į autorines teises. Asmeniniam naudojimui ir mokymuisi dažnai leidžiama užsirašyti muziką, tačiau viešas skelbimas ar pardavimas gali reikalauti leidimo iš teisės turėtojų. Visada verta pasitikslinti vietinių autorių teisių reikalavimus ir, esant neaiškumams, kreiptis dėl licencijos.

Patarimai pradedantiesiems

• pradėkite nuo vienbalsių melodijų ir paprastesnių kūrinių;
• naudokite lėtinimo ir loop funkcijas, kad išsamiai išgirstumėte detales;
• užrašykite akordų pagrindą pirmiausia, tada pridėkite detales;
• žymėkite neaiškias vietas ir grįžkite prie jų vėliau;
• praktikuokite klausytis ir transkribuoti kasdien — tai gerina ausį ir supratimą apie harmoniją bei ritmiką.

Išvados

Muzikos transkripcija yra vertingas praktinis ir mokslinis įrankis — ji padeda išsaugoti muzikines tradicijas, mokytis atlikimo technikos, analizuoti improvizaciją ir pritaikyti kūrinius naujiems instrumentams ar ansambliams. Nors šiuolaikinės technologijos palengvina darbą, žmogaus klausa ir muzikinis sprendimas tebėra būtini tiksliam ir prasmingam rezultatui pasiekti.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra muzikinė transkripcija?

K: Kuo transkripcijos skiriasi nuo aranžuočių?

K: Kokios yra įprastos muzikos rūšys, kurioms kuriamos transkripcijos?

K.: Kas XX a. pradžioje buvo keletas žymių veikėjų, transkribavusių tradicines liaudies dainas?

Paieška pagal raidę