Variacijos (muzika)
Muzikoje žodis "variacija" reiškia groti muzikos kūrinį ir pakeisti natas arba pridėti jo dalių, tačiau taip pat padaryti taip, kad jis skambėtų kaip tas muzikos kūrinys kitu būdu.
Daugelis kompozitorių parašė kūrinių, kurie yra temos ir variacijos pavyzdžiai. Kartais jie patys sugalvoja temą, kartais paima temą, kurią jau buvo parašęs kitas kompozitorius, ir sukuria jos variacijas.
Yra daugybė būdų, kaip pakeisti melodiją, ir kiekvienas variantas ją pakeis skirtingai. Variacija gali groti melodiją daug greičiau arba daug lėčiau, gali pakeisti melodiją pridėdama papildomų aukštų ir žemų ar kitų ornamentinių natų arba grodama melodiją oktavomis. Gali būti pakeista harmonija ar ritmas arba naudojami kiti instrumentai. Jis gali derinti melodiją skirtingomis dalimis (kontrapunktas).
Istorija muzikoje
Kompozitoriai šimtmečius muzikoje naudojo variacijas. Renesanso ir baroko epochose kompozitoriai rašė variacijas pagal trumpą bosinę melodiją, kuri buvo kartojama vėl ir vėl. Tai buvo vadinama gruntiniu bosu, o kartais - pasakaglija arba čakona. Renesanso kompozitoriai taip pat mėgo rašyti vadinamąsias divizijas. Tai reiškė, kad melodiją reikėjo keisti grojant, pavyzdžiui, dvigubai greičiau arba perpus greičiau ir t. t., kad kroketai (ketvirtinės natos) taptų minimomis (pusinėmis natomis) arba kvaverais (aštuntinėmis natomis).
Georgas Frydrichas Hendelis parašė garsųjį variacijų klavesinui rinkinį "Harmoningas kalvis", o Johannas Sebastianas Bachas parašė "Goldbergo variacijas" - 30 variacijų rinkinį, labai ilgą muzikos kūrinį. Jis buvo parašytas žmogui, kuriam naktį būdavo sunku užmigti, todėl jis prašydavo savo klavesinininko, kurio vardas buvo Goldbergas, groti jam.
Daugelis klasicizmo, romantizmo ir XX a. klasikinės muzikos epochų kompozitorių rašė variacijų rinkinius. Wolfgangas Amadeus Mozartas parašė keletą variacijų, viena iš jų buvo paremta prancūzų liaudies daina, kurią Didžiojoje Britanijoje žinome kaip "Twinkle, Twinkle, Little Star". Beethovenas parašė keletą nuostabių variacijų rinkinių. Dauguma jų buvo skirti fortepijonui, tačiau šią formą jis naudojo ir kituose kūriniuose, pvz., Devintojoje simfonijoje, lėtojoje dalyje. Schubertas dažnai rašė variacijas savo dainų melodijomis.
Variacijas rašė ir kiti kompozitoriai: Brahmsas, Elgaras, Šenbergas ir Brittenas.
