Crispus Attucks

Ankstyvasis gyvenimas

Be to, kaip jis mirė, istorikai nedaug žino apie Attucko gyvenimą. Jo tėvas Princas Jongeris buvo Afrikoje gimęs vergas, o motina Nensė Attuks buvo indėnų kilmės amerikietė vampanagų genties atstovė. Vienas iš Crispuso Attuckso protėvių buvo Johnas Attucksas iš Masačusetso, kuris buvo pakartas per karaliaus Pilypo karą.

Attucksas pats galėjo būti laisvasis žmogus arba galėjo pabėgti iš vergijos. Tačiau kai kurie duomenys rodo, kad Attucksas gimė vergu Framingeme, Masačusetso valstijoje, bet iš vergijos pabėgo. 1750 m. vergų savininkas Viljamas Braunas (William Brown) iš Framingemo paskelbė skelbimą apie pabėgusį vergą, vardu Kristupas (Crispus). Skelbime Braunas siūlė 10 svarų sterlingų atlygį tam, kas surastų ir grąžintų jam Attuksą. Skelbime pateiktas apibūdinimas atitiko Crispus Attucks. Tai leidžia manyti, kad Attucksas buvo pabėgęs vergas. Vis dėlto žmonės dešimtmečius ginčijosi, ar Attucksas buvo laisvas juodaodis, ar pabėgęs vergas.

Attucksas galėjo dirbti dokininku arba prekybos jūreiviu. Jis neabejotinai tapo jūreiviu ir didžiąją likusio gyvenimo dalį praleido jūroje. Jis dažnai dirbo banginių medžiotojų laivuose, o tai reiškė ilgas keliones jūroje. Daugelis istorikų taip pat mano, kad jis pasivadino Maiklo Džonsono slapyvardžiu, kad nebūtų sugautas ir išsiųstas atgal į vergiją. 1770 m. pradžioje Bostone jis galėjo būti tik laikinai, nes neseniai grįžo iš kelionės į Bahamų salas. Netrukus jis turėjo išplaukti laivu į Šiaurės Karoliną.

Reakcija ir bandymai

Johnas Adamsas sėkmingai įrodinėjo, kad dauguma kaltinamų britų kareivių šaudė savigynos tikslais. Jis pasiekė, kad visi kareiviai, išskyrus du, būtų išteisinti dėl nužudymo (pripažinti nekaltais). Du kareiviai buvo pripažinti kaltais dėl netyčinės žmogžudystės. Jie buvo nubausti - nykščiai buvo paženklinti (nudeginti). Gindamas britų kareivius, Adamsas minią pavadino "įžūlių berniukų, negrų ir molatukų, airių tigrų ir išdykusių Džeko Tarrų". Ypač jis kaltino Attucksą, kad šis nusprendė "būti nakties didvyriu" ir savo "beprotišku elgesiu" pradėjo konfliktą.

Penki per žudynes žuvę žmonės buvo palaidoti kaip didvyriai kapinėse Granary Burying Ground, kuriose taip pat yra Samuelio Adamso, Džono Henkoko ir kitų svarbių žmonių kapai.

Reikšmė istorijoje

Bostono žudynių metu nužudytas Attucksas buvo laikomas pirmuoju Amerikos revoliucijos kankiniu. Attuckso ir dar keturių amerikiečių mirtis įsiutino Amerikos žmones ir padėjo pradėti Amerikos revoliuciją.

Attucksas taip pat tapo XVIII a. abolicionistinio (prieš vergovę nukreipto) judėjimo simboliu. XIX a. pradžioje, kai Bostone sustiprėjo abolicionistų judėjimas, jo šalininkai gyrė Attucksą kaip afroamerikietį, atlikusį didvyrišką vaidmenį Jungtinių Valstijų istorijoje. Kadangi Attucksas buvo mišraus afrikiečių ir indėnų kilmės, jis taip pat tapo svarbia figūra Amerikos indėnų istorijoje.

Palikimas ir apdovanojimai

• 1858: Bostono apylinkių abolicionistai, tarp kurių buvo ir Williamas Cooperis Nellas, įsteigė "Crispuso Attucko dieną" Attucko garbei.
• 1888: Attuckso ir kitų Bostono žudynių aukų atminimui Bostono bendrojoje aikštėje pastatytas paminklas. Jis yra daugiau kaip 25 pėdų aukščio ir apie 10 pėdų pločio. Jame pavaizduotos Bostono žudynės, o pirmame plane guli Attucksas. Po vaizdu yra data: 1770 m. kovo 5 d. Virš scenos stovi moters figūra - Laisvoji Amerika, dešinėje rankoje laikanti nutrauktą priespaudos grandinę. Po jos dešine koja ji sutrupina Anglijos karališkąją karūną. Kairėje figūros pusėje yra erelis. Viename iš paminklo paviršių iškalta trylika žvaigždžių. Po šiomis žvaigždėmis iškiliomis raidėmis iškalti penkių tą dieną žuvusių vyrų vardai: Crispus Attucks, Samuel Gray, James Caldwell, Samuel Maverick ir Patrick Carr. Kai kurie vyrai mirė diena vėliau.
• 1888 m. Masačusetso istorijos draugija ir Naujosios Anglijos istorinė genealoginė draugija nenorėjo, kad būtų sukurtas Attucko paminklas. Tačiau nuo XX a. abi organizacijos pripažino jo svarbą istorijoje ir sukūrė muziejines ekspozicijas apie juodaodžių istoriją ir genealogiją.
• 1998: JAV iždas išleido sidabrinį dolerį "The Black Revolutionary War Patriots Silver Dollar" su Attucko atvaizdu. Lėšos, gautos pardavus šią monetą, buvo skirtos Vašingtone siūlomam juodaodžių revoliucinio karo patriotų memorialui.
• 2002: Kete Asante įtraukė Crispusą Attucksą į 100 didžiausių afroamerikiečių sąrašą.
• Attucko vardu pavadintos vietos: Crispus Attucks High School Indianapolyje, Indianos valstijoje, Attucko vidurinė mokykla Sunnyside, Hiustone, Teksaso valstijoje, Crispus Attucks Elementary School Kanzaso mieste, Misūrio valstijoje, Attucko teatras Norfolke, Virdžinijos valstijoje; Crispus Attucks asociacija Jorke, Pensilvanijoje; Crispus Attucks Road Spring Valley, Niujorke; Crispus Attucks pradinė mokykla Bedford-Stuyvesant, Brukline; Crispus Attucks parkas Karbondalyje, Ilinojaus valstijoje; Crispus Attucks pradinė mokykla East St. Louis, Ilinojaus valstijoje; Crispus Attucks parkas Vašingtone, D.C.; Crispus Attucks centras Dorčesteryje, Masačusetso valstijoje; ir Crispus Attucks tiltas Framinghame, Masačusetso valstijoje.

Crispuso Attucko kapas Granary kapinėse


Crispus Attucks vidurinė mokykla, Sunnyside, Hiustonas, Teksasas

Populiariojoje kultūroje

• "Pirmasis žmogus, kuris mirė už vėliavą, kurią dabar laikome aukštai, buvo juodaodis" - tai eilutė iš Stevie Wonderio dainos "Black Man".
• "Crispus Attucks, the first blasted" yra eilutė iš Nas dainos "You Can't Stop Us Now".
• Poetas Johnas Boyle'as O'Reilly parašė tokį eilėraštį, kai paminklas pagaliau buvo atidengtas:

Ir pagerbti Crispusą Attucksą, kuris tą dieną buvo lyderis ir balsas: Pirmasis pasipriešino ir pirmasis žuvo kartu su Maveriku, Karru ir Grėjumi. Vadinkite tai riaušėmis ar revoliucija, minia ar minia, kaip norite, tokios mirtys buvo tautų pradžia, tokios gyvybės bus gerbiamos per amžius...

• Melvinas Tolsonas savo eilėraštį "Tamsioji simfonija" pradeda eilutėmis:

"Juodasis Crispusas Attucksas išmokė mus, kaip mirti, / dar prieš tai, kai baltasis Patrickas Henry's išleido vertikalųjį / perdavimo šauksmą: / "Taip, duok man laisvę arba mirtį".

• Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis knygos "Kodėl mes negalime laukti" (1964 m.) įžangoje kalbėjo apie Attucksą kaip apie pavyzdį žmogaus, kurio indėlis į istoriją buvo stipri moralinės drąsos žinia.
• Džeimsas Neilandas (James Neyland) populiarioje knygoje apie Attuksą, kurios šaltinių nėra, parašė savo vertinimą apie šio žmogaus reikšmę:

Jis yra vienas svarbiausių afroamerikiečių istorijos veikėjų ne dėl to, ką padarė dėl savo rasės, bet dėl to, ką padarė dėl visų engiamų žmonių visame pasaulyje. Jis primena, kad afroamerikiečių paveldas yra ne tik afrikietiškas, bet ir amerikietiškas, ir šis paveldas prasideda nuo Amerikos pradžios.

• Apie Attucksą išsamiai rašoma Rusho Limbaugh knygoje "Rushas Reveris ir pirmieji patriotai" ("Rush Revere and the First Patriots"). Ši knyga yra antroji iš serijos, skirtos išskirtiniams amerikiečiams.
• Nat King Cole'as paminėjo Crispusą Attucksą savo "Capitol Records" įrašytos dainos "We Are Americans, Too" įžangoje.