Nudegimas
Nudegimas - tai žmogaus odos ar net kūno sužalojimas. Nudegimą gali sukelti karštis, šaltis, elektra, cheminės medžiagos, trintis arba radiacija. Dauguma nudegimų atsiranda dėl karščio, kurį sukelia karšti skysčiai, kietosios medžiagos arba ugnis. Nors vyrų ir moterų nudegimų rodikliai yra panašūs, pagrindinės priežastys dažnai skiriasi. Kai kuriose vietovėse tarp moterų rizika yra susijusi su atviros ugnies ar nesaugių viryklių naudojimu. Tarp vyrų rizika susijusi su darbo aplinka. Kiti rizikos veiksniai yra alkoholizmas ir rūkymas. Nudegimai taip pat gali atsirasti dėl savęs žalojimo ar smurto tarp žmonių.
Nudegimai gali būti labai rimti sužalojimai, o kai kuriais atvejais net sukelti mirtį. Priklausomai nuo nudegimo gylio ir pažeistos odos ploto, nudegimas gali būti skubi medicininė pagalba. Vaikams turi būti pažeista ne mažiau kaip penki procentai odos. Suaugusieji gali toleruoti iki dešimties procentų pažeistos odos.
Tam tikro laipsnio nudegimai veikia visą kūną: Dažniausiai pasitaikančios reakcijos yra kraujotakos šokas, sisteminio uždegiminio atsako sindromas ir sepsis.
Priežastys
Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik aštuoni iš dešimties nudegimų patiriami dėl ugnies, liepsnos ar karštų skysčių. Dauguma (69 %) nudegimų įvyksta namuose arba darbe (9 %), dauguma jų yra atsitiktiniai, 2 % - dėl kito asmens užpuolimo, 1-2 % - dėl bandymo nusižudyti. Šie šaltiniai gali sukelti kvėpavimo takų ir (arba) plaučių inhaliacinį sužalojimą, kuris pasitaiko maždaug 6 %.
Charakteristikos
Nudegimai paprastai būna nedideli. Paprastai jie būna nuo pirmojo laipsnio iki nedidelio antrojo laipsnio. Kiti būna stipresni, pavyzdžiui, 3 laipsnio. Stipresnius nudegimus žmonės gali patirti dėl didelio karščio ar radioaktyvių daiktų.
Pirmojo laipsnio nudegimai
Pirmojo laipsnio nudegimai yra nedideli ir gali būti gydomi namuose. Jie retai palieka randų. Žmogus gali nudegti nuo karšto vandens, nedidelio nudegimo saulėje arba prisilietęs prie karšto metalo. Tai sukelia skausmą, tačiau nudeginamas tik viršutinis odos sluoksnis ir nepažeidžiami nervai.
Antrojo laipsnio nudegimai
Antrojo laipsnio nudegimus galima išgydyti namuose, tačiau kai kurie žmonės mieliau keliauja į ligoninę. Šio laipsnio nudegimas apima antrąjį odos sluoksnį.
Trečiojo laipsnio nudegimai
Trečio laipsnio nudegimai yra sunkiausi nudegimai, kuriuos dauguma žmonių gali išgyventi. Nors jie gali būti sunkūs, mirties tikimybė yra labai maža, jei iš karto suteikiama pagalba ligoninėje. Nudegama per visus tris odos sluoksnius, lieka šašas.
Ketvirtojo laipsnio nudegimai
Šio laipsnio nudegimas pereina per odą ir pažeidžia šalia jos esančius nervus. Ketvirtojo laipsnio nudegimo vietoje skausmo nėra, nes sunaikinami nervai, tačiau aplink nudegimą gali būti didžiulis skausmas. Labai nedaugelis jį išgyvena. Jei taip atsitiko ir žmogus dar gyvas, jį būtina kuo greičiau gydyti ligoninėje.
| Vardai | Dalyvaujantys sluoksniai | Išvaizda | Tekstūra | Sensation | Gydymo laikas | Komplikacijos | Pavyzdys |
| Paviršinis (1-ojo laipsnio) | Epidermis | Raudona be pūslių | Sausas | Skausmingas | 5-10 dienų | Daugkartiniai nudegimai saulėje didina odos vėžio riziką vėlesniame amžiuje |
|
| Paviršinis dalinis storis (2-ojo laipsnio) | Įsiterpia į paviršinę (papilinę) dermą | Raudona su skaidria pūslele. Blanšas su spaudimu | Drėgnas | Labai skausminga | 2-4 savaitės | Vietinė infekcija / celiulitas |
|
| Gilus dalinis storis (2 laipsnio) | Įsiterpia į giliąją (retikulinę) dermą | Raudonai baltos spalvos su kruvinomis pūslėmis. Mažiau išbėrimų. | Drėgnas | Skausminga giliai spaudžiant | 4-8 savaitės | Randai, kontraktūros (gali prireikti išpjauti ir persodinti odą) |
|
| Viso storio (3 laipsnio) | Išsiplečia per visą dermą | standus ir baltas/rudas | Sausas, odiškas | Be skausmo | Ilgalaikis ir neišsamus | Randai, kontraktūros, amputacija |
|
| 4 laipsnis | Prasiskverbia per odą, poodinį audinį, raumenis ir kaulus. | Juodas; apanglėjęs su apnašomis | Sausas | Be skausmo | Reikalinga ekscizija | amputacija, didelis funkcinis sutrikimas, galima gangrena, o kai kuriais atvejais - mirtis. |
|
Lund-Browderio diagrama, skirta nudegimo traumos bendram kūno paviršiaus plotui įvertinti.
Istorija
Daugiau nei prieš 3500 metų urvuose nutapytuose piešiniuose užfiksuoti deginimo ir jų tvarkymo atvejai. Seniausiuose egiptiečių dokumentuose apie nudegimų gydymą aprašomi tvarsčiai, paruošti su motinų pienu berniukams. 1500 m. pr. m. e. Edvino Smito papiruse aprašomas gydymas naudojant medų ir dervos tepalą. Amžiams bėgant buvo naudojama daugybė kitų gydymo būdų, įskaitant 600 m. pr. m. e. kinų užfiksuotus arbatos lapus, 400 m. pr. m. e. Hipokrato užfiksuotus kiaulės taukus ir actą, 100 m. pr. m. e. Celsuso užfiksuotus vyno ir miros preparatus. Prancūzų kirpėjas-chirurgas Ambroise Paré 1500 m. pirmasis aprašė skirtingus nudegimų laipsnius. 1832 m. Guillaume'as Dupuytrenas šiuos laipsnius išplėtė iki šešių skirtingų sunkumo laipsnių.
Pirmoji ligoninė, kurioje buvo gydomi nudegimai, atidaryta 1843 m. Londone, Anglijoje, o šiuolaikinė nudegimų priežiūra pradėta plėtoti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais Henris D. Dakinas ir Aleksis Karrelis sukūrė nudegimų ir žaizdų valymo ir dezinfekavimo, naudojant natrio hipochlorito tirpalus, standartus, kurie gerokai sumažino mirtingumą. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo pripažinta ankstyvos ekscizacijos ir odos persodinimo svarba, maždaug tuo pačiu metu buvo sukurtas skysčių gaivinimas ir juo vadovautis padedančios formulės. XX a. 7-ajame dešimtmetyje mokslininkai įrodė hipermetabolinės būklės, kuri atsiranda po didelių nudegimų, svarbą.
Guillaume'as Dupuytrenas (1777-1835), sukūręs nudegimų laipsnių klasifikaciją
