Nudegimas: priežastys, laipsniai ir pirmoji pagalba
Sužinokite apie nudegimų priežastis, laipsnius ir svarbiausią pirmąją pagalbą — kada kreiptis į medikus, rizikos veiksniai ir saugos patarimai, ypač vaikams.
Nudegimas – tai žmogaus odos ar net kūno sužalojimas, kurį sukelia energijos perdavimas į audinius. Nudegimą gali sukelti karštis, šaltis, elektra, cheminės medžiagos, trintis arba radiacija. Dauguma nudegimų atsiranda dėl karščio, pavyzdžiui, karštų skysčių, kietųjų medžiagų ar atviros ugnies. Nors vyrų ir moterų nudegimų dažnumas panašus, jų priežastys gali skirtis: kai kuriose vietovėse moterų rizika dažnai susijusi su atviro ugnies ar nesaugių viryklių naudojimu, o vyrų – su rizikingomis darbo sąlygomis. Kiti rizikos veiksniai – alkoholizmas, rūkymas, vaiko priežiūros stoka, elgesio sutrikimai. Nudegimai taip pat gali atsirasti dėl savęs žalojimo ar smurto tarp žmonių.
Nudegimai gali būti labai rimti – kai kuriais atvejais sukelti ilgalaikių pasekmių ar net mirtį. Pagal nudegimo gylį ir pažeistos odos plotą nustatoma gydymo reikšmė. Kiekvienu atveju vertinama pažeistos odos dalis (TBSA – total body surface area). Dažnai vartojama taisyklė: kreiptis į skubią medicininę pagalbą, jei vaikui pažeista ≥5 % kūno paviršiaus, o suaugusiajam ≥10 %. Taip pat svarbi vieta (veidas, rankos, pėdos, genitalijos, dideli sąnariai) ir gylis – gilūs nudegimai reikalauja skubios intervencijos.
Nudegimų laipsniai
- Pirmo laipsnio (epiderminiai): pažeidžiama tik oda (epidermis). Simptomai – paraudimas, skausmas, paprastai nėra pūslių. Pavyzdys – saulės nudegimas. Gydymas paprastai ambulatorinis.
- Antrasis laipsnis (dalinis odos storis): pažeidžiama epidermis ir dalis dermos. Būdingos pūslelės, stipresnis skausmas, drėgna arba blizgi išvaizda. Jei plotas didelis arba pūslių daug – reikalinga medicininė pagalba.
- Trečias laipsnis (visas odos storis): pažeidžiami visi odos sluoksniai, oda gali būti balta, oda arba pelenų spalvos, nejautri dėl nervų pažeidimo. Reikia hospitalizacijos, dažnai chirurginio gydymo (debridement, persodinimas).
- Ketvirtas laipsnis: nudegimas siekia raumenis, sausgysles ar kaulus. Labai rimtas, reikalauja intensyvios priežiūros ir dažnai chirurginės intervencijos.
Pirmoji pagalba nudegus
- Nutraukite veiksmą, sukėlusią nudegimą (nuimkite nuo karščio šaltinio, gesinkite ugnį, nutraukite elektros srovę perjungikliu arba atjunkite įrenginį), bet saugokite save.
- Atvėsinkite nudegusią vietą tekančiu vėsiu vandeniu 10–20 minučių. Nenaudokite ledų ar labai šalto vandens tiesiogiai ant didelių ar giluminių nudegimų.
- Nuimkite papuošalus, žiedus, drabužius ir pan., kol audiniai dar nekilo ir nepatinę; jeigu drabužiai prilipę prie odos, jų nenutraukykite.
- Uždėkite sterilią, švarią, nelimpančią tvarstį arba švarų audinį. Nebandykite atidaryti pūslių ar tepti riebalinių priemonių (pienas, sviestas), kurios gali skatinti infekciją.
- Mažiems, paviršiniams nudegimams skausmui malšinti vartokite nereceptinius analgetikus (pvz., paracetamolį, ibuprofeną) pagal instrukcijas.
- Cheminiams nudegimams: nuplaukite dideliu kiekiu tekančio vandens bent 20 minučių. Nedėkite neutralizuojančių medžiagų be gydytojo nurodymo.
- Elektros nudegimai: vertinkite sąmonę ir kvėpavimą; elektriniai sužalojimai gali sukelti vidinius pažeidimus ir širdies ritmo sutrikimus – reikalinga medicininė apžiūra.
- Jei reikalinga, pritaikykite standartinę pirmosios pagalbos tvarką ir skambinkite skubios pagalbos tarnyboms.
Kada kreiptis į gydytoją arba skubią pagalbą
- Jei nudegęs plotas yra didesnis nei 5 % kūno paviršiaus vaikams arba 10 % suaugusiems.
- Visi trečio ir ketvirto laipsnio nudegimai.
- Nudegimai veide, rankose, pėdose, perineume arba aplink sąnarius.
- Akivaizdūs įkvėpimo pažeidimo požymiai (dūmų įkvėpimas, suglebęs balsas, raukšlės aplink nosį, dūminiai nutekėjimai iš burnos)
- Elektros ar cheminiai nudegimai, arba jei įvykis įvyko darbo vietoje su galimu sunkesniu poveikiu.
- Simptomai, rodomi šoku (blančios, šaltos, drėgnos galūnės, silpnumas, sumišimas, greitas pulsas), arba požymiai infekcijos (padidėjęs skausmas, patinimas, pūliai, karščiavimas).
Komplikacijos ir ilgalaikės pasekmės
Nudegimai gali sukelti:
- kraujotakos šoką, sisteminio uždegiminio atsako sindromą (SIRS) ir sepsį;
- vidinius pažeidimus (ypač elektros nudegimų atvejais);
- randus, kontraktūras (sumažėjusi judrumą ties sąnariu), odos pigmentacijos pokyčius;
- psichologines traumas, priklausomai nuo komplikacijų ir kosmetinių pasekmių.
Specialios situacijos
- Cheminiai nudegimai: skubus ir ilgalaikis plovimas vandeniu; tam tikros cheminės medžiagos reikalauja specialių priemonių – visada praneškite medikams, kokia medžiaga.
- Elektros nudegimai: gali sukelti širdies ritmo sutrikimus arba vidaus audinių pažeidimus, todėl būtina medicininė apžiūra net jei išoriniai simptomai atrodo nežymūs.
- Inhaliaciniai pažeidimai: įkvėpus karštų dujų ar dūmų gali sutrikti kvėpavimas – stebėkite kvėpavimą ir ieškokite skubios pagalbos.
Prevencija
- Įrengti veikiančius dūmų detektorius namuose ir darbo vietoje.
- Laikyti karštus gėrimus ir virtuvės reikmenis vaikams nepasiekiamoje vietoje; naudoti viryklių apsaugas.
- Nustatyti vandens šildytuvo temperatūrą iki saugaus lygio (pvz., ne aukštesnės nei ~50 °C), kad sumažėtų skysčių nudegimų rizika.
- Naudoti apsauginius drabužius ir įrangą darbo vietoje, laikantis saugos instrukcijų.
- Vengti alkoholio ir rizikingo elgesio, ypač dirbant su atvira ugnimi ar karštais įrenginiais.
- Atnaujinti stabligės (tetanus) vakciną pagal gydytojo rekomendacijas po nudegimo, jei reikia.
Jei abejojate dėl nudegimo rimtumo arba pastebėjote komplikacijų požymių, kreipkitės į gydytoją arba skubią medicinos pagalbą. Tinkama pirmoji pagalba ir laiku suteikta medicininė priežiūra gali žymiai pagerinti gijimo rezultatus ir sumažinti komplikacijų riziką.
Priežastys
Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik aštuoni iš dešimties nudegimų patiriami dėl ugnies, liepsnos ar karštų skysčių. Dauguma (69 %) nudegimų įvyksta namuose arba darbe (9 %), dauguma jų yra atsitiktiniai, 2 % - dėl kito asmens užpuolimo, 1-2 % - dėl bandymo nusižudyti. Šie šaltiniai gali sukelti kvėpavimo takų ir (arba) plaučių inhaliacinį sužalojimą, kuris pasitaiko maždaug 6 %.
Charakteristikos
Nudegimai paprastai būna nedideli. Paprastai jie būna nuo pirmojo laipsnio iki nedidelio antrojo laipsnio. Kiti būna stipresni, pavyzdžiui, 3 laipsnio. Stipresnius nudegimus žmonės gali patirti dėl didelio karščio ar radioaktyvių daiktų.
Pirmojo laipsnio nudegimai
Pirmojo laipsnio nudegimai yra nedideli ir gali būti gydomi namuose. Jie retai palieka randų. Žmogus gali nudegti nuo karšto vandens, nedidelio nudegimo saulėje arba prisilietęs prie karšto metalo. Tai sukelia skausmą, tačiau nudeginamas tik viršutinis odos sluoksnis ir nepažeidžiami nervai.
Antrojo laipsnio nudegimai
Antrojo laipsnio nudegimus galima išgydyti namuose, tačiau kai kurie žmonės mieliau keliauja į ligoninę. Šio laipsnio nudegimas apima antrąjį odos sluoksnį.
Trečiojo laipsnio nudegimai
Trečio laipsnio nudegimai yra sunkiausi nudegimai, kuriuos dauguma žmonių gali išgyventi. Nors jie gali būti sunkūs, mirties tikimybė yra labai maža, jei iš karto suteikiama pagalba ligoninėje. Nudegama per visus tris odos sluoksnius, lieka šašas.
Ketvirtojo laipsnio nudegimai
Šio laipsnio nudegimas pereina per odą ir pažeidžia šalia jos esančius nervus. Ketvirtojo laipsnio nudegimo vietoje skausmo nėra, nes sunaikinami nervai, tačiau aplink nudegimą gali būti didžiulis skausmas. Labai nedaugelis jį išgyvena. Jei taip atsitiko ir žmogus dar gyvas, jį būtina kuo greičiau gydyti ligoninėje.
| Vardai | Dalyvaujantys sluoksniai | Išvaizda | Tekstūra | Sensation | Gydymo laikas | Komplikacijos | Pavyzdys |
| Paviršinis (1-ojo laipsnio) | Epidermis | Raudona be pūslių | Sausas | Skausmingas | 5-10 dienų | Daugkartiniai nudegimai saulėje didina odos vėžio riziką vėlesniame amžiuje |
|
| Paviršinis dalinis storis (2-ojo laipsnio) | Įsiterpia į paviršinę (papilinę) dermą | Raudona su skaidria pūslele. Blanšas su spaudimu | Drėgnas | Labai skausminga | 2-4 savaitės | Vietinė infekcija / celiulitas |
|
| Gilus dalinis storis (2 laipsnio) | Įsiterpia į giliąją (retikulinę) dermą | Raudonai baltos spalvos su kruvinomis pūslėmis. Mažiau išbėrimų. | Drėgnas | Skausminga giliai spaudžiant | 4-8 savaitės | Randai, kontraktūros (gali prireikti išpjauti ir persodinti odą) |
|
| Viso storio (3 laipsnio) | Išsiplečia per visą dermą | standus ir baltas/rudas | Sausas, odiškas | Be skausmo | Ilgalaikis ir neišsamus | Randai, kontraktūros, amputacija |
|
| 4 laipsnis | Prasiskverbia per odą, poodinį audinį, raumenis ir kaulus. | Juodas; apanglėjęs su apnašomis | Sausas | Be skausmo | Reikalinga ekscizija | amputacija, didelis funkcinis sutrikimas, galima gangrena, o kai kuriais atvejais - mirtis. |
|

Lund-Browderio diagrama, skirta nudegimo traumos bendram kūno paviršiaus plotui įvertinti.
Istorija
Daugiau nei prieš 3500 metų urvuose nutapytuose piešiniuose užfiksuoti deginimo ir jų tvarkymo atvejai. Seniausiuose egiptiečių dokumentuose apie nudegimų gydymą aprašomi tvarsčiai, paruošti su motinų pienu berniukams. 1500 m. pr. m. e. Edvino Smito papiruse aprašomas gydymas naudojant medų ir dervos tepalą. Amžiams bėgant buvo naudojama daugybė kitų gydymo būdų, įskaitant 600 m. pr. m. e. kinų užfiksuotus arbatos lapus, 400 m. pr. m. e. Hipokrato užfiksuotus kiaulės taukus ir actą, 100 m. pr. m. e. Celsuso užfiksuotus vyno ir miros preparatus. Prancūzų kirpėjas-chirurgas Ambroise Paré 1500 m. pirmasis aprašė skirtingus nudegimų laipsnius. 1832 m. Guillaume'as Dupuytrenas šiuos laipsnius išplėtė iki šešių skirtingų sunkumo laipsnių.
Pirmoji ligoninė, kurioje buvo gydomi nudegimai, atidaryta 1843 m. Londone, Anglijoje, o šiuolaikinė nudegimų priežiūra pradėta plėtoti XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais Henris D. Dakinas ir Aleksis Karrelis sukūrė nudegimų ir žaizdų valymo ir dezinfekavimo, naudojant natrio hipochlorito tirpalus, standartus, kurie gerokai sumažino mirtingumą. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo pripažinta ankstyvos ekscizacijos ir odos persodinimo svarba, maždaug tuo pačiu metu buvo sukurtas skysčių gaivinimas ir juo vadovautis padedančios formulės. XX a. 7-ajame dešimtmetyje mokslininkai įrodė hipermetabolinės būklės, kuri atsiranda po didelių nudegimų, svarbą.

Guillaume'as Dupuytrenas (1777-1835), sukūręs nudegimų laipsnių klasifikaciją
Ieškoti




