Dietrichas Buxtehude (arba Dieterichas pagal danišką rašybą) (gimė apie 1637; mirė gegužės 9 d, 1707) - vokiečių (arba danų) kompozitorius ir vargonininkas. Jis yra vienas svarbiausių baroko vidurio laikotarpio kompozitorių. Labiausiai žinomas dėl savo vargonų kūrinių, kurie labai dažnai skamba rečitaliuose ir bažnytinėse pamaldose. Jis taip pat parašė daug puikios chorinės muzikos ir muzikos instrumentams, tarp jų ir altui da gamba - instrumentui, kuriuo pats grojo. Jis padarė labai didelę įtaką Johannui Sebastianui Bachui. Kai Bachas buvo labai jaunas, jis nuėjo daugiau kaip 200 mylių, kad pasiklausytų, kaip Buxtehude groja vargonais.

Biografija ir profesinė veikla

Buxtehude gimė apie 1637 m.; tiksli gimimo data ir vieta nėra visiškai aiškios, bet dažnai minima Šiaurės Europos sritis, kur buvo vokiečių ir danų įtaka. Nuo 1668 m. jis dirbo vargonininku ir muzikos vadovu Lübecko Marienkirche (Mergelės Marijos bažnyčioje), kur tęsė ir išplėtė ankstesnę tradiciją rengti viešas vakaro koncertų serijas, vadinamas Abendmusiken. Buxtehude santuoka su praeities vargonininko gimine (jis vedė savo pirmtako giminaitę) padėjo įtvirtinti jo padėtį mieste. Šių koncertų ir pamaldų programa pritraukdavo tiek vietinius klausytojus, tiek keliautojus iš kitų miestų, todėl Lübeckas tapo svarbiu muzikinio gyvenimo centru.

Kūryba ir muzikinis stilius

Buxtehude kūryba apima platų repertuarą:

  • Vargonų kūriniai: praeludijos, fugos, choralinės variacijos, taip pat laisvesnio, improvizacinio pobūdžio kompozicijos. Jo vargonų kūriniai dažnai derina kontrapunktą su rytmiškai ir harmoningai laisvesnėmis, virtuozinėmis dalimis, artimomis šiaurinių Vokietijos baroko vargonininkų mokyklai.
  • Chorinė vokalinė muzika: kantatos, motetai ir didesni vokaliniai ciklai. Vienas žymiausių jo kūrinių yra vokalinis ciklas "Membra Jesu Nostri" — septynių kantatų rinkinys, skirtas Kristaus kančiai ir meditacijai.
  • Instrumentinė muzika: sonatos ir mažesni kūriniai įvairiems instrumentams, tarp kurių išsiskiria darbai su altu da gamba, instrumentu, kuriuo Buxtehude pats grojo.

Jo stiliui būdingi išraiškingas harmoninis pojūtis, plataus masto polifonija ir ryškus dramatizmas vokaliniuose epizoduose. Taip pat Buxtehude atstovavo vadinamajai Šiaurės Vokietijos vargonų mokyklai — jo muzika turėjo didelį poveikį vietiniams vargonininkams ir kompozitoriams.

Santykis su Johannu Sebastianu Bachu

Buxtehude didelę įtaką padarė jaunam J. S. Bachui. Istorinė anekdota byloja, kad jaunas Bachas keliavo į Lübecką (apie 1705 m.), kad asmeniškai išgirstų Buxtehude vargoninę muziką ir jo koncertus. Šis susitikimas, Buxtehude kūrybos stebėjimas ir Abendmusiken renginių atmosfera formavo Bachui tiek technines, tiek estetikos nuostatas, ypač vargonų žanre ir vokalinėje kantatos tradicijoje. Taip pat minimas paprotys, jog Marienkirche vargonininko postas buvo perduodamas per santuoką su jo dukra — tai atbaidė Bachą nuo ilgesnio pasilikimo ir galimos kandidatūros.

Paveldėjimas ir įtaka

Buxtehude paliko reikšmingą palikimą baroko muzikai. Daugelis jo kūrinių išliko ir šiandien yra repertuaro dalis tiek vargonininkams, tiek chorams ir ansambliams. Jo kompozicijos padėjo suformuoti vokalinės kantatos ir instrumentinės muzikos vystymosi kryptis Šiaurės Vokietijoje ir už jos ribų. Nors dalis kūrinių prarasta arba randama tik fragmentiškai, modernios kritinės redakcijos ir įrašai padėjo atkurti ir skleisti jo muziką plačiai auditorijai.

Rekomendacijos klausytojams

Jei norite pažinti Buxtehude muziką, verta pradėti nuo:

  • "Membra Jesu Nostri" — giliai religinių ir emocijų turtingas vokalinis ciklas;
  • vargonų praeludijų ir choralinių variacijų — jos gerai atskleidžia Buxtehude improvizacinį ir kontrapunktinį braižą;
  • instrumentinių sonatų ir kūrinių altui da gamba — parodo jo jautrumą kameriškai, intymiai instrumentalinei spalvai.

Šiuolaikiniai atlikėjai ir ansambliai dažnai įrašo Buxtehude kūrinius, tad jų įrašų rasite tiek klasikinės muzikos platformose, tiek specializuotuose leidiniuose.

Pastaba: dėl istorinių šaltinių ne visuomet tiksliai žinomi kai kurie biografiniai faktai (gimimo vieta ir t. t.), tačiau jo indėlis į baroko muziką ir jo įtaka vėlesnėms kartoms — neabejotini.