Tabula rasa (tuščia lenta): Locke'o idėja, empirizmas ir kritika
Tuščia lenta arba tabula rasa (tai reiškia tą patį) - filosofinė Johno Locke'o idėja. Jos, kaip ir daugelio kitų filosofijos sričių, istorija siekia Aristotelio laikus, tačiau būtent Lokas ją pristatė šiuolaikiniam pasauliui:
"Taigi įsivaizduokime, kad protas yra, kaip mes sakome, baltas popierius be jokių ženklų, be jokių idėjų. Kaip jis gali būti aprūpintas? ... Į tai atsakysiu vienu žodžiu: iš Patyrimo".
Manoma, kad žmonės, kai gimsta, neturi protinės patirties ar žinių ir kad visko išmoksta užaugę. Locke'as manė, kad visos žinios gaunamos iš juslinių duomenų, o protas iš pradžių yra tuščias. Sąvoka "jutiminiai duomenys" reiškė girdėjimo, matymo, lytėjimo ir kt. procesus.
Locke'o idėjos esmė
Locke'o mintis išdėstyta svarbiausiame jo veikalų: An Essay Concerning Human Understanding (1690). Jis skyrėsi nuo tradicinių idėjų apie įgimtą žinojimą: Locke'as teigė, kad nėra tikrų „įgimtų idėjų“ (innate ideas), o visas turimas turinys kyla iš dviejų šaltinių:
- Jutiminė patirtis (sensation) – žinios, gaunamos per pojūčius.
- Refleksija (reflection) – protinė veikla, kuri nagrinėja ir apdoroja jutiminių patirčių turinį.
Locke'as taip pat skyrė idėdas į paprastas ir sudėtingas: paprastosios idėjos yra tiesioginiai pojūčių ar refleksijos duomenys, o sudėtingos idėjos formuojasi kombinuojant paprastasias.
Įtaka visuomenei, pedagogikai ir politinei filosofijai
Locke'o idėjos turėjo didelę įtaką švietimui, moralinei ir politinei mintijai. Pavyzdžiui, tokios mintys kaip vaikų auklėjimas ir visuomenės reforma rėmėsi prielaida, jog elgesys ir charakteris daugiausia formuojasi per patirtį ir auklėjimą. Iš čia kilo požiūriai, kad geresnės aplinkos ir švietimo priemonės gali reikšmingai pakeisti individo likimą.
Locke'o idėją iš karto perėmė kiti:
"Vaikai - tai tarsi žaliava, kurią mes gauname į rankas... [Jų protas yra] kaip baltas popieriaus lapas".
"Mūsų dorybes ir ydas galima atsekti pagal įvykius, kurie sudaro mūsų gyvenimo istoriją, ir jei iš šių įvykių būtų galima pašalinti visas netinkamas tendencijas, ydos būtų išnaikintos iš pasaulio", - ekonomistas ir socialinis liberalas Viljamas Godvinas (William Godwin, 1756-1836), pasisakęs už žmogaus tobulumą ir apšvietimą.
Empirizmas ir vėlesnės tendencijos
Daugelis laikėsi panašios nuomonės. Biheviorizmo įkūrėjas Džonas B. Vatsonas (John B. Watson, 1878-1938):
"Duokite man tuziną sveikų, gerai išsivysčiusių kūdikių ir mano nurodytą pasaulį, kuriame juos auginsiu, ir aš garantuotai paimsiu bet kurį atsitiktinį kūdikį ir išmokysiu jį tapti bet kokio tipo specialistu, kokį tik pasirinksiu - gydytoju, teisininku, menininku, prekybininku, taip, net elgeta ir vagimi, nepriklausomai nuo jo gabumų, polinkių, polinkių, gebėjimų, profesijos ir protėvių rasės".
Biheviorizmas pabrėžė, kad elgesys yra formuojamas stimulių ir reakcijų ryšių bei aplinkos poveikio. Tai turėjo praktinį pritaikymą pedagogoje, klinikinėje psichologijoje ir socialinėje inžinerijoje.
Kritika ir moksliniai pokyčiai XX a.
XX a. evoliucijos ir genetikos įtaka prieštaravo šioms liberalioms idėjoms. Etologija įrodė, kad didelė dalis gyvūnų elgesio yra paveldima, instinktyvi (įgimta ir pastovi). Konradas Lorencas (Konrad Lorenz) teigė, kad agresija, tokia akivaizdi žmonijos istorijoje, buvo evoliucinį pranašumą praeityje turėjusio elgesio perteikimas. Evoliucinės psichologijos srityje buvo siekiama ištirti evoliucijos vaidmenį mūsų psichiniam gyvenimui. Jei žmonės turi bendrą evoliucijos istoriją su kitais gyvūnais, tikėtina, kad iš evoliucijos paveldėjome psichikos bruožus. Žmogaus gebėjimas išmokti kalbą yra paveldėtas ir turi didžiulę praktinę reikšmę. Taip pat labai svarbus (nors ir ne toks akivaizdus) yra būdas, kuriuo mūsų pasąmonė padeda mums išgyventi gyvenimą. Šią protinę veiklą vykdantis aparatas tikrai yra paveldimas. Štai kelios priežastys, dėl kurių daugelyje naujausių publikacijų atmetama Locke'o idėja.
- Genetika ir twin studijos: dvynių ir šeimos tyrimai parodė, kad daugelis asmenybės bruožų, intelekto skirtumų ir polinkių turi reikšmingą genetinį komponentą.
- Kognityvinė revoliucija: 1950–60 m. Chomsky kritika biheviorizmo ir idėja apie kalbos įgimtumą (universal grammar) parodė, kad žmogaus protas turi struktūras, kurios nėra visiškai paaiškinamos jutiminėmis patirtimis.
- Modulinė psichika: evoliucinė ir kognityvinė psichologija siūlo, kad protas gali būti suskirstytas į specializuotas programas (modulius) – pvz., kalbos, veidų atpažinimo, socialinių normų apdorojimo moduliai.
- Epigenetika ir gene–environment sąveika: šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog genai ir aplinka sąveikauja sudėtingai: genai gali lemti polinkius, kuriuos aplinka vėliau sustiprina arba slopina.
- Perkūrio laikotarpiai ir jautrumo langai: kai kurių gebėjimų (pvz., kalbos) vystymasis priklauso nuo ankstyvos patirties egzistavimo tam tikruose vystymosi etapuose — tai negriauna empirizmo, bet rodo, kad patirtis turi veikti kartu su įgimtomis sąlygomis.
Šiuolaikinė perspektyva
Moderni mąstysena dažnai atsisako gryno Locke'o „tabula rasa“ ar gryno įgimtumo doktrinos. Vietoj to priimamas požiūris, kad žmogaus prigimtis yra rezultatas nuolatinės sąveikos tarp biologinių pradmenų ir aplinkos. Bent keli svarbūs punktai:
- Žinios ir įgūdžiai atsiranda per patirtį, bet pats mokėjimas mokytis gali būti biologinis.
- Aplinkos poveikis (švietimas, socializacija, kultūra) labai svarbus — jis formuoja, stiprina arba modifikuoja įgimtus polinkius.
- Praktiniai sprendimai (pvz., pedagogika, socialinė politika) dažnai remiasi prielaida, kad tinkama aplinka gali pagerinti individų galimybes, nors galutinė kaita ribota.
Išvados
Tabula rasa buvo ir tebėra svarbi idėja, skatinusi diskusijas apie žinių kilmę, švietimą ir socialinę atsakomybę. Locke'o požiūris pabrėžė patirties ir aplinkos reikšmę žmonių formavime, o vėlesni mokslo atradimai pridėjo niuansų: žmogaus protas nėra tuščias popierius be jokios biologinės struktūros, tačiau ir genai negali visko nulemti vieni. Šiuolaikinis supratimas akcentuoja dinamišką genų, smegenų ir aplinkos sąveiką.
Taigi, nors daugelyje naujausių publikacijų atmetama Locke'o idėja grynąja forma, jos palikimas — praktinis empirizmo pabrėžimas ir dėmesys auklėjimui bei aplinkai — išlieka aktualus.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokią filosofinę idėją išsakė Džonas Lokas (John Locke)?
A: Džono Loko filosofinė idėja vadinama "tuščia lenta" (angl. Blank Slate, tabula rasa), kuri reiškia, kad manoma, jog gimęs žmogus neturi jokios protinės patirties ar žinių, o visko išmokstama užaugus. J. Locke'as manė, kad visos žinios gaunamos iš juslinių duomenų, o protas iš pradžių yra tuščias.
K: Kas buvo Viljamas Godvinas?
A: Viljamas Godvinas buvo ekonomistas ir socialinis liberalas, pasisakęs už žmogaus tobulumą ir apsišvietimą. Jis manė, kad mūsų dorybes ir ydas galima susieti su įvykiais, kurie sudaro mūsų gyvenimo istoriją, ir jei iš šių įvykių būtų galima pašalinti visas netinkamas tendencijas, tada ydos išnyktų iš pasaulio.
K: Kas buvo Džonas B. Vatsonas?
A: Džonas B. Vatsonas buvo biheviorizmo pradininkas, kuris garsiai pasakė: "Duokite man tuziną sveikų, gerai išsivysčiusių kūdikių ir mano nurodytą pasaulį, kuriame juos auginsiu, ir aš garantuoju, kad paimsiu bet kurį atsitiktinį kūdikį ir išmokysiu jį tapti bet kokio tipo specialistu, kokį tik pasirinksiu - gydytoju, teisininku, menininku, prekybininku ir, taip, net elgeta ir vagimi."
K.: Kaip etologija įrodė, kad dauguma gyvūnų elgsenos yra paveldima?
Atsakymas: Etologija įrodė, kad dauguma gyvūnų elgsenos yra paveldima, nes parodė, kad tam tikra elgsena yra instinktyvi (įgimta), o ne išmokta per patirtį ar aplinką. Tai prieštaravo Locke'o idėjai, kad visos žinios gaunamos iš juslinių duomenų.
K: Kas yra evoliucinė psichologija?
A: Evoliucinė psichologija nagrinėja, kaip evoliucija paveikė mūsų psichinį gyvenimą, analizuodama, kaip tam tikri bruožai galėjo būti paveldėti iš mūsų evoliucinės praeities. Ji nagrinėja, kaip nesąmoninga psichinė veikla gali padėti mums išgyventi gyvenimą, o šią veiklą atliekantis aparatas yra paveldėtas iš ankstesnių kartų.
K: Ką Konradas Lorencas teigė apie žmonijos agresiją?
A: Konradas Lorenzas teigė, kad agresija, tokia akivaizdi žmonijos istorijoje, yra evoliucinį pranašumą turėjusio elgesio, kuris pasireiškė mūsų praeityje, perteikimas. Jis teigė, kad agresija buvo perduodama iš kartos į kartą kaip genetinės struktūros dalis, o ne išmokstama vien iš patirties ar aplinkos.
