Tuščias lapas
Tuščia lenta arba tabula rasa (tai reiškia tą patį) - filosofinė Johno Locke'o idėja. Jos, kaip ir daugelio kitų filosofijos sričių, istorija siekia Aristotelio laikus, tačiau būtent Lokas ją pristatė šiuolaikiniam pasauliui:
"Taigi įsivaizduokime, kad protas yra, kaip mes sakome, baltas popierius be jokių ženklų, be jokių idėjų. Kaip jis gali būti aprūpintas? ... Į tai atsakysiu vienu žodžiu: iš Patyrimo".
Manoma, kad žmonės, kai gimsta, neturi protinės patirties ar žinių ir kad visko išmoksta užaugę. Locke'as manė, kad visos žinios gaunamos iš juslinių duomenų, o protas iš pradžių yra tuščias. Sąvoka "jutiminiai duomenys" reiškė girdėjimo, matymo, lytėjimo ir kt. procesus.
Locke'o idėją iš karto perėmė kiti:
"Vaikai - tai tarsi žaliava, kurią mes gauname į rankas... [Jų protas yra] kaip baltas popieriaus lapas".
"Mūsų dorybes ir ydas galima atsekti pagal įvykius, kurie sudaro mūsų gyvenimo istoriją, ir jei iš šių įvykių būtų galima pašalinti visas netinkamas tendencijas, ydos būtų išnaikintos iš pasaulio", - ekonomistas ir socialinis liberalas Viljamas Godvinas (William Godwin, 1756-1836), pasisakęs už žmogaus tobulumą ir apšvietimą.
Daugelis laikėsi panašios nuomonės. Biheviorizmo įkūrėjas Džonas B. Vatsonas (John B. Watson, 1878-1938):
"Duokite man tuziną sveikų, gerai išsivysčiusių kūdikių ir mano nurodytą pasaulį, kuriame juos auginsiu, ir aš garantuotai paimsiu bet kurį atsitiktinį kūdikį ir išmokysiu jį tapti bet kokio tipo specialistu, kokį tik pasirinksiu - gydytoju, teisininku, menininku, prekybininku, taip, net elgeta ir vagimi, nepriklausomai nuo jo gabumų, polinkių, polinkių, gebėjimų, profesijos ir protėvių rasės".
XX a. evoliucijos ir genetikos įtaka prieštaravo šioms liberalioms idėjoms. Etologija įrodė, kad didelė dalis gyvūnų elgesio yra paveldima, instinktyvi (įgimta ir pastovi). Konradas Lorencas (Konrad Lorenz) teigė, kad agresija, tokia akivaizdi žmonijos istorijoje, buvo evoliucinį pranašumą praeityje turėjusio elgesio perteikimas. Evoliucinės psichologijos srityje buvo siekiama ištirti evoliucijos vaidmenį mūsų psichiniam gyvenimui. Jei žmonės turi bendrą evoliucijos istoriją su kitais gyvūnais, tikėtina, kad iš evoliucijos paveldėjome psichikos bruožus. Žmogaus gebėjimas išmokti kalbą yra paveldėtas ir turi didžiulę praktinę reikšmę. Taip pat labai svarbus (nors ir ne toks akivaizdus) yra būdas, kuriuo mūsų pasąmonė padeda mums išgyventi gyvenimą. Šią protinę veiklą vykdantis aparatas tikrai yra paveldimas. Štai kelios priežastys, dėl kurių daugelyje naujausių publikacijų atmetama Locke'o idėja.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokią filosofinę idėją išsakė Džonas Lokas (John Locke)?
A: Džono Loko filosofinė idėja vadinama "tuščia lenta" (angl. Blank Slate, tabula rasa), kuri reiškia, kad manoma, jog gimęs žmogus neturi jokios protinės patirties ar žinių, o visko išmokstama užaugus. J. Locke'as manė, kad visos žinios gaunamos iš juslinių duomenų, o protas iš pradžių yra tuščias.
K: Kas buvo Viljamas Godvinas?
A: Viljamas Godvinas buvo ekonomistas ir socialinis liberalas, pasisakęs už žmogaus tobulumą ir apsišvietimą. Jis manė, kad mūsų dorybes ir ydas galima susieti su įvykiais, kurie sudaro mūsų gyvenimo istoriją, ir jei iš šių įvykių būtų galima pašalinti visas netinkamas tendencijas, tada ydos išnyktų iš pasaulio.
K: Kas buvo Džonas B. Vatsonas?
A: Džonas B. Vatsonas buvo biheviorizmo pradininkas, kuris garsiai pasakė: "Duokite man tuziną sveikų, gerai išsivysčiusių kūdikių ir mano nurodytą pasaulį, kuriame juos auginsiu, ir aš garantuoju, kad paimsiu bet kurį atsitiktinį kūdikį ir išmokysiu jį tapti bet kokio tipo specialistu, kokį tik pasirinksiu - gydytoju, teisininku, menininku, prekybininku ir, taip, net elgeta ir vagimi."
K.: Kaip etologija įrodė, kad dauguma gyvūnų elgsenos yra paveldima?
Atsakymas: Etologija įrodė, kad dauguma gyvūnų elgsenos yra paveldima, nes parodė, kad tam tikra elgsena yra instinktyvi (įgimta), o ne išmokta per patirtį ar aplinką. Tai prieštaravo Locke'o idėjai, kad visos žinios gaunamos iš juslinių duomenų.
K: Kas yra evoliucinė psichologija?
A: Evoliucinė psichologija nagrinėja, kaip evoliucija paveikė mūsų psichinį gyvenimą, analizuodama, kaip tam tikri bruožai galėjo būti paveldėti iš mūsų evoliucinės praeities. Ji nagrinėja, kaip nesąmoninga psichinė veikla gali padėti mums išgyventi gyvenimą, o šią veiklą atliekantis aparatas yra paveldėtas iš ankstesnių kartų.
K: Ką Konradas Lorencas teigė apie žmonijos agresiją?
A: Konradas Lorenzas teigė, kad agresija, tokia akivaizdi žmonijos istorijoje, yra evoliucinį pranašumą turėjusio elgesio, kuris pasireiškė mūsų praeityje, perteikimas. Jis teigė, kad agresija buvo perduodama iš kartos į kartą kaip genetinės struktūros dalis, o ne išmokstama vien iš patirties ar aplinkos.
