Philippas Eduardas Antonas von Lenardas (1862 m. birželio 7 d., gimė Pressburge — dabar Bratislava – 1947 m. gegužės 20 d.) buvo vengrų kilmės vokiečių fizikas, žinomas dėl savo eksperimentinių tyrimų apie katodinius spindulius ir fotoelektrinį efektą. 1905 m. jis gavo Nobelio fizikos premiją už darbus, susijusius su katodinių spindulių savybėmis ir jų tyrimo metodais. Lenardas sukūrė naujas eksperimentines technikas — tarp jų ir vadinamąjį „Lenardo langelį“ (ploną metalinį langelį vakuuminėse lemputėse), leidusį tirti katodinius spindulius už vakuuminės kolbos ribų — bei atliko daugybę kruopščių matavimų, kurie gerokai išplėtė supratimą apie elektronų elgesį.
Fotoefekto tyrimai ir jų reikšmė
Svarbiausias Lenardo darbų rinkinys buvo susijęs su fotoelektriniu efektu. Jis parodė, kad nuo katodo sklindančių elektronų kinetinė energija (arba jų pirmapradis greitis) priklauso nuo šviesos bangos ilgio (dažnio), o ne nuo šviesos intensyvumo — intensyvumas tik didina išmušamų elektronų skaičių. Šie eksperimentiniai stebėjimai buvo svarbus empirinės medžiagos komplektas, kuriam paaiškinti vėliau prisidėjo Alberto Einšteino kvantinė hipotezė (Einšteinas 1905 m. paaiškino fotoefektą, remdamasis šviesos kvantais), už ką Einšteinas gavo Nobelio premiją 1921 m. Lenardo tikslių matavimų duomenys padėjo formuotis modernios kvantinės fizikos pradžiai.
Politika, ideologija ir nacių laikotarpis
Lenardas buvo atviras nacionalistas ir antisemitas. XX a. trečiajame dešimtmetyje jis aktyviai rėmėsi Adolfo Hitlerio ideologija ir tapo vienu iš viešųjų „Vokiečių fizikos“ (Deutsche Physik) judėjimo propaguotojų nacių laikotarpiu. Šiame judėjime jis pasisakė prieš tai, ką vadino „žydų fizika“, atvirai kritikuodamas Einšteino teorijas ir kitas modernios teorinės fizikos šakas kaip „nevokiškas“ ir ideologiškai nepageidaujamas. Jo politinės pažiūros ir atviros diskriminacinės nuostatos lėmė, kad Lenardas tapo įtakingu ideologiniu balsu akademiniuose sprendimuose ir personalo paskyrimuose, o tuo pačiu — prisidėjo prie to, kad vokiečių mokslo bendruomenė tam tikru laikotarpiu buvo suskaldyta ir izoliuota nuo tarptautinės mokslinės sąveikos.
Paveldas ir vertinimas
Iš mokslinės pusės Lenardas paliko reikšmingą eksperimentinį paveldą: jo tyrimai apie katodinius spindulius ir fotoefektą suteikė vertingų duomenų ir metodų, kurie prisidėjo prie elektronų fizikos ir kvantinių idėjų vystymosi. Tačiau jo politinės ir antisemitinės pozicijos gerokai pakenkė jo tarptautinei reputacijai ir padarė, kad vėlesni vertinimai apie jo veiklą dažnai ginčijo ir kritiškai vertino jo indėlį bei elgesį nacių režimo metais. Nobelio premija 1905 m. išliko kaip pripažinimas jo eksperimentinių nuopelnų, tačiau istorinis ir moralinis vertinimas yra sudėtingesnis — Lenardo mokslinis palikimas yra neatsiejamas nuo jo ideologinių pasirinkimų.
