Chlorophyta (žalieji dumbliai): apibrėžimas, rūšys ir buveinės
Chlorophyta yra žaliųjų dumblių skyrius. Jį sudaro apie 7 000 rūšių daugiausia vandens fotosintetinančių eukariotų organizmų, tačiau grupėje yra tiek vienaląsčių, tiek sudėtingų daugialąsčių formų.
Morfologija ir fiziologija
Kaip ir sausumos augalai, žalieji dumbliai turi chlorofilų a ir b, o maistą kaupia plastidėse krakmolo pavidalu. Daugelio rūšių ląstelių sienelės sudarytos iš celiuliozės; daugelyje rūšių chloroplastai turi tykso struktūras (pvz., spiralines arba lapelines lameles) ir pyrenoidus, kuriuose kaupiasi ir tvarkomas anglies dioksidas bei sintetinamas krakmolas.
Daugelis Chlorophyta atstovų turi vėliavėles (flageles) bent viename savo gyvenimo ciklo etape — tai leidžia judėti plėvelei priklausantiems vienaląsčiams arba gametoms. Kūno formos labai įvairios: nuo vienaląsčių (pvz., Chlamydomonas) per kolonijas (Volvox) iki plokščių arba lapuotų jūrinių dumblių (pvz., Ulva).
Taksonomija ir filogenetika
Chlorophyta yra giminingi Charophyceae (kartais vadinami Charophyta) ir sausumos augalams, kurie kartu sudaro platų kladą Viridiplantae (žaliųjų augalų grupę). Taksonominės ribos ir vidinė struktūra ilgainiui koreguojamos remiantis molekuliniais duomenimis; grupėje yra kelios pagrindinės linijos, kurių atstovai skiriasi morfologija ir ekologija.
Dauginimasis ir gyvavimo ciklai
Žalieji dumbliai rodo didelę reprodukcinių strategijų įvairovę. Kai kurie dauginasi tik nelytiniu būdu dalijimosi arba sporomis; kiti turi sudėtingus lytinius ciklus. Daug rūšių bent viename savo gyvavimo ciklo etape yra vėliaviniai, o lytinis dauginimasis gali vykti įvairiomis formomis:
- isogamija (lygios, beveik identiškos gametos);
- anizogamija (skirtingo dydžio, bet abi judrios gametos);
- oogamija (nedidelės judrios spermatozoidai ir didelė, nejudačią kiaušialąstė).
Gyvavimo ciklai gali būti haplontiniai, diplontiniai arba haplodiplontiniai (su aiškia alternacija tarp sporofito ir gametofito stadijų), priklausomai nuo taksono.
Buveinės ir ekologinė reikšmė
Dauguma rūšių gyvena gėlavandenėse buveinėse, tačiau nemažai jų užima ir jūrinę aplinką. Kai kurios rūšys prisitaikė prie specifinių, netikėtų sąlygų — pvz., arbūzinis sniegas, arba Chlamydomonas nivalis, gyvena vasaros Alpių sniegynuose. Kitos rūšys prisitvirtina prie uolų, sumedėjusių medžių dalių arba gyvena ant dirvožemio paviršiaus. Kai kurios kerpės susidaro kaip grybų ir žaliųjų dumblių simbiozės.
Chlorophyta atstovai taip pat palaiko simbiozinius santykius su įvairiais bestuburiais ir protistais — pavyzdžiui, su pirmuonimis, kempinėlėmis ir cnidarais. Tokios sąveikos prisideda prie vietinės biologinės įvairovės ir medžiagų apykaitos tinklų.
Ekonominė ir mokslinė reikšmė
- Ekologinis vaidmuo: žalieji dumbliai yra svarbūs pirminiai gamintojai vandens ekosistemose — jie sintezuoja organinę medžiagą, kuri maitinasi visa maisto grandinė.
- Indikatoriai: tam tikros rūšys naudojamos vandens kokybės vertinimui, o stambių dumblių žydėjimai gali rodyti eutrofikaciją.
- Pramoniniai panaudojimai: kai kurios jūrų rūšys, pvz., maistui tinkamos Ulva rūšys, naudojamos žmogaus vartojimui; kitų rūšių tyrimai orientuoti į biokurą, biotechnologijas ir pigmentų ar polisacharidų gavimą.
- Mokslas: modeliniai organizmai, pvz., Chlamydomonas sp., yra plačiai tiriami genetikos, fotosintezės, vėliavėlių funkcijų ir ląstelės biologijos srityse.
Rizikos ir įdomybės
Kai kurios Chlorophyta rūšys gali sukelti masinius žydėjimus, kurie mažina deguonies kiekį vandenyje ir taip kenkia žuvims bei kitiems organizmams. Kita vertus, jų gebėjimas gyventi labai įvairiose aplinkose — nuo sniego iki skalaujančių jūros krantų — rodo didelį ekologinį prisitaikymą ir evoliucinę įvairovę.
Išvados
Chlorophyta yra plati, ekologiniu ir evoliuciniu požiūriu svarbi grupė, susidedanti iš įvairių formų — nuo mikroskopinių vienaląsčių iki stambių, lapuotų jūrų dumblių. Jų ryšys su sausumos augalais ir vaidmuo vandens ekosistemose daro juos reikšmingais tiek pagrindiniams biologiniams tyrimams, tiek praktiniam panaudojimui.
Be to, kai kurie šios grupės atstovai dauginasi lytiniu būdu, o jų biologiniai savitumai ir simbioziniai ryšiai (pvz., su grybais ar bestuburiais) suteikia daug galimybių tolesniems ekologiniams ir evoliuciniams tyrimams.
Chlorophyta yra rūšių, gyvenančių jūrose, taip pat daug rūšių, gyvenančių gėlame vandenyje.
Kai kurie Chlorophyta yra vienos ląstelės. Dauguma rūšių savo gyvenimo cikle turi vienos ląstelės stadiją, kuri plaukia naudodama bangeles. Haematococcus pluvialis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Chlorophyta?
A: Chlorophyta yra žaliųjų dumblių skyrius, kuriame yra apie 7000 rūšių daugiausia vandens fotosintetinančių eukariotinių organizmų.
K: Kokių pigmentų turi žalieji dumbliai?
A: Kaip ir sausumos augalai, žalieji dumbliai turi a ir b chlorofilų.
K: Kaip žalieji dumbliai kaupia maistą?
A: Žalieji dumbliai maistą kaupia plastidėse krakmolo pavidalu.
K: Koks yra Chlorophyta, Charophyceae ir sausumos augalų ryšys?
A: Chlorophyta ir Charophyceae kartu su sausumos augalais sudaro Viridiplantae.
K: Kur gyvena dauguma Chlorophyta rūšių?
A: Dauguma Chlorophyta rūšių gyvena gėlavandenėse buveinėse, o nemažai - jūrinėse buveinėse.
K: Kas yra arbūzo sniegas?
A: Arbūzų sniegas, arba Chlamydomonas nivalis, yra Chlorophyta rūšis, gyvenanti vasaros Alpių sniegynuose.
K: Kokius simbiotinius ryšius palaiko Chlorophyta?
A: Chlorophyta atstovai palaiko simbiotinius santykius su pirmuonimis, kempinėlėmis, cnidarais ir kai kuriomis kerpėmis.
