Civilizacijos lopšys - tai vieta, kurioje atsirado civilizacija. Nebuvo vieno "lopšio", bet kelios civilizacijos, kurios vystėsi nepriklausomai viena nuo kitos. Pirmieji buvo derlingojo pusmėnulio (Senovės Egiptas, Mesopotamija), Senovės Indija ir Senovės Kinija. Nežinia, ar buvo įtakos tarp ankstyvųjų Artimųjų Rytų ir Rytų Azijos civilizacijų.

Mokslininkai pripažįsta, kad Mezoamerikos civilizacijos atsirado nepriklausomai ir vėliau nei Eurazijos civilizacijos. Daugiausia jų būta dabartinėje Meksikoje ir Norte Chico, šiaurinėje centrinėje Peru pakrantės dalyje.

Civilizacija apima rašto naudojimą, miestų statybą, klasių visuomenę, žemdirbystę, gyvulininkystę, viešuosius pastatus, metalurgiją ir monumentaliąją architektūrą. Terminas civilizacijos lopšys buvo taikomas įvairioms kultūroms ir sritims, ypač Senovės Artimųjų Rytų chalkolitui ir derlingajam pusmėnuliui, Senovės Indijai ir Senovės Kinijai. Jis taip pat buvo taikomas senovės Anatolijai, Levanto ir Irano plynaukštei, taip pat vartojamas kalbant apie kultūrų pirmtakes - pavyzdžiui, Senovės Graikija buvo Vakarų civilizacijos pirmtakė.

Kas lemia "lopšio" atsiradimą?

Archeologai ir istorikai atrenka "civilizacijos lopščius" pagal tam tikras požymių grupes. Dažniausiai įvardijami šie elementai:

  • Žemdirbystė ir maisto perteklius – stabilus maisto tiekimas leidžia augti miestams ir specializuotiems amatams.
  • Miestai ir administracija – didesnės gyvenvietės su valdžia, administracine veikla ir planavimu.
  • Raštas arba kiti administraciniai ženklai – raštas palengvina mokesčių, sandėliavimo ir teisės valdymą; tačiau kai kurios sudėtingos visuomenės rašto neturėjo.
  • Socialinė diferenciacija – klasės, elitas, atskiri sluoksniai bei specializacija.
  • Technologijos – irrigacija, metalurgija (varis, bronza), statybos technikos ir pan.
  • Monumentinė architektūra – šventyklos, panteonai, pilys, piramidės ar ziguratai.

Derlingasis pusmėnulis (Senovės Mesopotamija ir Egiptas)

Derlingasis pusmėnulis – Vidurio Rytų regionas tarp Tigro ir Eufrato ir Nilo slėnis – dažnai minimas kaip vienas ankstyviausių civilizacijos centrų. Čia nuo Neolito (apie 10 000 pr. Kr.) vystėsi žemdirbystė; miestai Daugiamečiai miestai ir valstybinės struktūros susiformavo III–IV tūkst. pr. Kr.

Mesopotamijoje (Sumeras, Akadas, Babilonas) atsirado vieni pirmųjų miestų (pvz., Uruk), sukurtas klestintis prekybinis tinklas, atsirado kuneiforminis raštas, teisės normos (pvz., Hamurabio įstatymai), ziguratai ir sudėtingos administracinės institucijos. Senovės Egiptas išsiskyrė centralizuota valstybe, faraonų dieviškais valdovais, monumentaliosiomis kapavietėmis (piramidės) ir hieroglifiniu raštu.

Senovės Indija (Indo upių civilizacija)

Indijos subkontinente branduolinis centras yra Indus upių slėnis (Harappa, Mohendžodaras). Branduolinis Harappos kultūros laikotarpis – maždaug 2600–1900 pr. Kr. – pasižymėjo aukštu urbanistiniu planavimu, nuoseklia santechnika, plačiomis prekybos ryšiais su Mesopotamija ir nežinomuoju Induso raštu, kurio raidžių reikšmė iki šiol pilnai neiššifruota.

Senovės Kinija

Kinijoje civilizacijos branduolys susiformavo Geltonosios upės (Huang He) baseine. Ankstyvieji valstybingumai – mitinis Xia ir istorinis Shang (apie 1600–1046 pr. Kr.) – išsiskyrė bronzos technologija, brangiais ritualais ir priešingos sistemomis užrašytu raštu, kuri palaipsniui išvystė klasikinę kinų rašto tradiciją.

Mezoamerika ir Norte Chico

Mezoamerikos civilizacijos (pvz., Olmecai, vėliau Majai ir actekai) vystėsi nepriklausomai nuo Eurazijos centrų. Čia svarbiausios kultūrinės inovacijos apėmė kukurūzų (maizo) domestikaciją, ritmišką miesto valdymą, kalendorius, religines hierarchijas ir rašto ar simbolinius užrašus (pvz., majų raštą). Pagrindiniai Mezoamerikos miestai atsirado žemės ūkiui susiformavus stabiliai (nuo maždaug II tūkst. pr. Kr., klestėjimas vėliau).

Norte Chico (Peru pakrantė) yra pavyzdys, kad sudėtingos visuomenės gali atsirasti ir be įprastų elementų, tokių kaip raštas. Ši ankstyvoji Pietų Amerikos civilizacija (apie 3000–1800 pr. Kr.) stiprinosi per žvejybą, jūrų išteklių naudojimą ir pirminę žemdirbystę (pvz., medvilnės auginimą), statė didelius akmens kompleksus ir turėjo socialinę organizaciją be plačiai paplitusio rašto.

Kiti regionai ir nuolatinės diskusijos

Be minėtų pagrindinių centrų, sudėtingos visuomenės bei valstybės atsirado ir kituose Euras ir Afrikos vietose (pvz., Anatolijoje, Levante, Irano plynaukštėje), taip pat vėliau kitose žemynų dalyse. Terminas "civilizacijos lopšys" yra naudingas pažymėti ankstyvas kompleksiškumo zonas, tačiau jis taip pat kritikuojamas dėl supaprastinimo ar eurocentriškumo — ne visos sudėtingos visuomenės atitiko tą pačią trajektoriją.

Santrauka

Civilizacijų lopšiai nėra vienas taškas žemėlapyje, o keli regionai, kuriuose susiklostė tam tikros aplinkybės – žemdirbystės pradžia, gyventojų tankėjimas, technologijos ir socialinė diferenciacija. Pagrindiniai ankstyvieji lopšiai – derlingasis pusmėnulis, Senovės Indija, Senovės Kinija, taip pat nepriklausomi Amerikos centrai (Mezoamerika, Norte Chico) – padėjo pagrindus vėlesnėms civilizacijoms ir jų unikaliems pasiekimams.