Empusa — graikų mitologijos moteriška dvasia, pavidalų keitėja
Empusa — paslaptinga graikų mitologijos moteriška dvasia, pavidalų keitėja: sužinok apie jos kilmę, siaubą ir legendines formas.
Graikų mitologijoje Empousa arba Empusa buvo moteriška dvasia. Šios figūros kilmė neaiški. Jos motina tikriausiai buvo Hektatė. Atrodo, kad Empousa buvo dvasia, naudojama žmonėms gąsdinti. Savo išvaizda ji tikriausiai buvo panaši į Mormą ir Lamią. Atrodo, kad ji turėjo gebėjimą keisti savo išvaizdą arba pavidalą (vadinamąjį shapeshiftingą).
Vienas pirmųjų ją aprašė senovės graikų poetas Aristofanas savo komedijoje "Varlės": Kai graikų dievas Dionisas su savo vergu Ksantiju keliauja į požeminį pasaulį, Empusa pasirodo įvairiais pavidalais (gyvulių: karvės, asilo, šuns) ir galiausiai kaip moteris. Viena jos koja pagaminta iš geležies, kita - iš karvės mėšlo.
Kilmė ir reikšmė
Empousa yra mistinė figūra, kurios kilmė ir vardas nėra visiškai aiškūs. Ji dažnai siejama su Hektatė, nakties ir raganiškų praktikų deive, kurios pagalbininkės kartais vaizduojamos kaip naktinės būtybės ar demonės. Mitologijoje empusos kartais vartotos kaip baimės įsikūnijimas — pasakojimuose jos vaidina terorizuojančių, gąsdinančių moterų ar dvasių vaidmenį.
Išvaizda ir savybės
Išvaizda: pasakojimuose empusos apibūdinamos įvairiai: jos gali turėti gyvūnų bruožų, keistuosius pėdų elementus (viena koja iš metalo arba viena — gyvulio kanopa) arba pasirodyti kaip patraukli moteris, kad suviliotų auką. Tokiu būdu jos demonstruoja gebėjimą keisti pavidalą.
Elgesys: empusos dažnai vaizduojamos kaip naktinės būtybės, kurios tykoja keliuose ar prie namų, gąsdina keliautojus ir netgi apgaudinėja bei žudo jaunuolius. Dalis mitų jas sieja su vampyriniais bruožais — jos gali siurbti gyvybės jėgą arba kraują, nors tokie motyvai dažniau randami vėlesnėje folkloristinėje tradicijoje.
Literatūriniai šaltiniai ir interpretacijos
Aristofanas — vienas ankstyvųjų empusos aprašymų randamas komedijoje komedijoje "Varlės" (Frogai), kur motyvas panaudotas komiškai ir groteskiškai. Vėlesniuose autorėse ir pasakojimuose empusos dažnai minimos kartu su kitomis naktinėmis pabaisomis, tokiomis kaip Lamia ar Mormo, ir kartais traktuojamos kaip liaudies baimių simbolis.
Antikinės ir vėlesnės literatūros autoriams empusos buvo tiek realių mitinių padarų aprašymo objektas, tiek ir metafora, vaizduojanti pavojus, kurie tyko naktį ar svetimame kelyje. Istoriškai jų aprašymai kito priklausomai nuo autoriaus intencijos — nuo siaubo iki humoristinio vaizdavimo.
Vėlesnė tradicija ir folkloras
Per amžius empusos ir joms artimos būtybės persikėlė į Bizantijos ir Europos liaudies pasakojimus, kur kai kurie bruožai susiliejo su vietiniais vaiduoklių, demonų ar vampyrų tikėjimais. Vėlesnės interpretacijos dažnai pabrėžia empusos seksualinį pavojų — jos gali viliojančiai pasirodyti vyrams, o vėliau atskleisti savo pavojingą prigimtį.
Ikonografija ir šiuolaikinis palikimas
Dailėje ir literatūroje empusa vaizduojama įvairiai: nuo siaubingos pabaisos iki viliojančios, bet mirtinos moters. Jos įvaizdis inspiravo įvairius vaizduojamojo meno, literatūros ir populiariosios kultūros motyvus, ypač tuos, kurie nagrinėja nakties, pavojaus ir pagundos tematiką.
Santrauka: Empousa — tai daugiasluoksnė mitologinė figūra. Ji buvo naudojama kaip naktinės grėsmės simbolis, kartais siejama su Hektate, vaizduojama kaip pavidalą keičianti dvasia, turinti gyvūninių bruožų ir gebanti apgaulingu būdu pavojų sukelti žmonėms. Jos vaizdai ir reikšmės įvairavo priklausomai nuo laikotarpio ir autoriaus, o vėliau įsiliejo į plačiau paplitusias folkloro ir literatūros tradicijas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas graikų mitologijoje yra Empusa?
A.: Empusa graikų mitologijoje yra moteriška dvasia.
K: Kas buvo Empusos motina?
A: Empusos motina tikriausiai buvo Hektatė.
K: Koks buvo Empusos vaidmuo graikų mitologijoje?
A: Empusa buvo dvasia, naudojama žmonėms gąsdinti.
K: Kaip atrodė Empusa?
A: Empusa tikriausiai buvo panaši į Mormą ir Lamią.
K: Kokių gebėjimų turėjo Empusa?
A: Empusa galėjo keisti savo išvaizdą arba pavidalą.
K: Kas pirmasis aprašė Empusą?
A: Pirmasis Empusą aprašė senovės graikų poetas Aristofanas.
K: Kokiu pavidalu Empusa pasirodė Dionisui ir Ksantijui filme "Varlės"?
A: Empusa pasirodė įvairiais pavidalais, pavyzdžiui, kaip gyvulys (karvė, asilas, šuo) ir galiausiai kaip moteris. Viena jos koja buvo pagaminta iš geležies, kita - iš karvės mėšlo.
Ieškoti