Vakarinė malda (dažnai vadinama Evensong) anglikonų bažnyčioje yra tradicinės pamaldos, kai žmonės ateina į bažnyčią pamaldų vėlyvą popietę arba ankstyvą vakarą. Didžiosios Britanijos katedrose ir kai kuriose senosiose universitetų koplyčiose tai pamaldos, kuriose beveik kiekvieną savaitės dieną gieda choras (paprastai yra viena savaitės diena, kai choro nėra ir viskas kalbama žodžiu). Katedrose paprastai gieda tik choras ir kunigai, o susirinkusieji klausosi. Kartais pabaigoje būna viena giesmė, prie kurios gali prisijungti ir susirinkusieji. Bažnyčiose vakarinių giesmių metu giedama daugiau giesmių, prie kurių gali prisijungti ir susirinkusieji.

Apibrėžimas ir paskirtis

Vakarinė malda arba Evensong — tai tradicinė anglikonų vakarinių pamaldų forma, kilusi iš Book of Common Prayer (Bendrųjų maldų knygos). Jos tikslas – bendras garbinimas, malda, Šventojo Rašto skaitymai ir muzikinė refleksija prieš nakties ramybę. Evensong suteikia galimybę tyliai sustoti, išgirsti Šventojo Rašto žodžius ir patirti choro atliekamą liturginę muziką.

Struktūra ir pagrindiniai elementai

Nors detalės gali skirtis tarp katedrų, parapijų ir kolegijų koplyčių, tipinė choralinė Evensong eiga yra maždaug tokia:

  • Įžanginės sentencijos ir atsakymai (Versicles and Responses);
  • Giedojami psalmiai (dažnai su kantorių ar choro vedimu);
  • Pirmasis skaitinys (Lesson) iš Šventojo Rašto;
  • Magnificat (Marijos giesmė), kurią dažnai atlieka choras kaip kantiką;
  • Antrasis skaitinys;
  • Nunc Dimittis (Simeono giesmė), taip pat dažnai atliekamas choro;
  • Apostolų tikėjimo išpažinimas, atsakymai, Tėve mūsų ir bendros maldos;
  • Kolektos ir baigiamoji malda;
  • Anthem (chorinė kompozicija) ir dažnai baigianti giesmė bei palaiminimas.

Yra ir „said Evensong” — sakomų, ne giedamų pamaldų versija, kurioje muzikinė dalis minimalizuota arba jos nėra.

Choras ir muzika

Choralinė Evensong tradiciškai pabrėžia sakralinę muziką: choras atlieka psalmius, kantikus (Magnificat ir Nunc Dimittis) ir anthems. Daug anglų bei pasaulio kompozitorių kūrė specialius vakaro tarnybos (Evening Service) nustatymus — žinomiausi pavadinimai dažnai nurodomi kaip Magnificat and Nunc Dimittis kūriniai. Tarp kompozitorių, kurių muzika dažnai skamba per Evensong, yra Thomas Tallis, Orlando Gibbons, Henry Purcell, Charles Villiers Stanford, Herbert Howells, Ralph Vaughan Williams, Benjamin Britten ir kt.

Istorija ir tradicija

Evensong šaknys siekia Reformacijos laikotarpį ir Book of Common Prayer, kuri suformavo anglų liturginę praktiką. Nuo to laiko Evensong tapo svarbia katedrų ir universitetinių koplyčių gyvenimo dalimi, ypač Didžiojoje Britanijoje, kur daugelis katedrų vykdo kasdienes choralines vakarines pamaldas. Tradicija taip pat išplito per visą Anglikonu bendruomenę pasaulyje.

Kur ir kada vyksta

Dažniausiai Evensong vyksta vėlų popiet arba ankstyvą vakarą, dažniausiai darbo dienomis ar sekmadieniais. Katedros ir kai kurios didesnės parapijos rengia choral Evensong beveik kasdien, o mažesnėse bažnyčiose dažniau galima sutikti sakomas pamaldas su keletu giesmių. Universitetų koplyčiose (pvz., senųjų Anglijos universitetų) Evensong taip pat yra ilga tradicija.

Šiuolaikinės formos ir reikšmė

Šiuolaikinė Evensong praktika apima tradicines ir modernias kalbas: kai kuriose bendruomenėse laikomasi senosios maldų kalbos, o kitur pamaldos vyksta šiuolaikine anglų (ar vietine) kalba. Evensong tapo ir kultūriniu reiškiniu — daugelis žmonių ateina ne tik dėl religinės patirties, bet ir norėdami išgirsti aukštos kokybės chorinę muziką, pažinti sakralinę architektūrą ar tiesiog patirti ramią, meditacinę atmosferą. Daug katedrų transliuoja arba įrašo vakaro giesmes, todėl ši tradicija pasiekiama ir platesnei auditorijai už fizinių sienų.

Apibendrinimas

Evensong — tai unikali anglikonų tradicija, kurioje susilieja liturgija, Šventasis Raštas ir choro muzika. Ji palaiko kasdienio bendruomeninio garbinimo bei kultūrinės paveldos dalis, išlaikydama gyvą ryšį tarp religijos, muzikos ir visuomenės gyvenimo.