Haitis (pranc. Haïti; haitiečių kreolų kalba Ayiti) – Karibų jūros šalis. Ji užima tris aštuntadalius vakarinės Hispaniolos salos; Dominikos Respublika užima penkis aštuntadalius (63 %) rytinės salos. Haičio vieta saloje daro ją geopolitiniu ir jūriniu tiltu tarp didžiųjų Karibų salų ir žemyninės Amerikos.

Vieta ir kaimynai

Rytuose šalis ribojasi su Dominikos Respublika, šiaurėje – su Atlanto vandenynu, o pietuose ir vakaruose – su Karibų jūra. Sostinė Port o Prensas yra jūrų uostas vakarinėje pakrantėje. Kuba yra į šiaurės vakarus, o Jamaika - į pietvakarius nuo Haičio; Kubą nuo Haičio (ir Hispaniolos) skiria Vėjo perėja, o Haitį nuo Jamaikos - Jamaikos sąsiauris. Dėl savo padėties Haičio pakrantės ir uostai vaidina svarbų vaidmenį tiek vietinėje ekonomikoje, tiek laivybos maršrutuose regionuose.

Plotas ir pakrantė

Bendras šalies plotas yra 27 750 km², iš kurių 27 560 km² sudaro sausuma, o 190 km² – vanduo. Haičio pakrantės linija yra apie 1 771 km (1 100 mylių) ilgio, o su Dominikos Respublika turi apie 360 km (220 mylių) sausumos sieną. Dėl vingiuotos pakrantės ir įlankų šalies krantai yra įvairūs: smėlėti paplūdimiai, uolėti skardžiai ir plataus ploto įlankos.

Pusiasaliai, salos ir įlankos

Haičio krantus papildo keli didesni pusiasaliai ir salos. Yra du dideli pusiasaliai: šiaurės vakarų Atlanto vandenyne ir pietų Karibų jūroje. Šiaurės vakarų arba tiesiog Šiaurės pusiasalis (pranc. Presqu'île du Nord-Ouest)) dar vadinamas Sen Nikolo pusiasaliu; tai buvo pirmoji Hispaniolos dalis, kurią 1492 m. aplankė Kristupas Kolumbas. Istorinis Pietų pusiasalio (pranc. Presqu'île du Sud)) pavadinimas buvo Tiburono pusiasalis.

Tarp šių dviejų didelių pusiasalių yra įlanka (labai didelė įlanka) – Gonavės įlanka. Ji taip pavadinta pagal įlankos viduryje esančią Gonâve salą. Ji taip pat buvo vadinama Léogane įlanka pagal Léogane miestą, vieną seniausių Haityje. Be Gonâve salos, prie pietinės pakrantės esančios mažesnės salos, pavyzdžiui, Île à Vache, taip pat svarbios vietiniam žvejybos ir turizmo sektoriui.

Reljefas ir aukščiausias taškas

Haičio reljefas yra kalnuotas ir sudėtingas. Pagrindines kalnų grandines sudaro šiauriniai ir pietiniai masyvai: šiaurinis (Massif du Nord) ir pietinis (Chaîne de la Selle arba Massif de la Selle). Šios grandinės susiformavo per geologinius procesus ir suteikia salai didelį aukštų vietovių kontrastą su lygumomis ir slėniais.

Aukščiausias šalies taškas yra Pic la Selle, kurio aukštis siekia apie 2680 m. Aplink šiuos kalnus yra didelės aukštumos ir plato, o žemumose – vaisingos lygumos, tokios kaip Artibonite slėnis.

Upės, ežerai ir svarbios vandens vietos

Ilgiausia ir geografiškai reikšmingiausia upė yra Artibonite – ji teka per šalies centrinę dalį ir įteka į Gonavės įlanką. Artibonite slėnis yra viena iš pagrindinių žemės ūkio zonų. Kiti svarbūs vandens telkiniai: sūrus ežeras Étang Saumâtre (lietuviškai dažnai vadinamas Azuė ežeru), Miragoâne ežeras ir maži pakrantės lagūnai. Upės dažnai yra sezoninės ir priklauso nuo lietaus sezono intensyvumo.

Klimatas

Haičio klimatas yra tropicalinis, su aiškiai išreikšta drėgna ir sausesne sezono dalimi. Lietaus sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki lapkričio, o smarkiausi krituliai ir audros dažnai pasitaiko vasaros ir rudens mėnesiais. Per audrų sezoną šalis yra pažeidžiama uraganų ir tropinių ciklonų. Dėl reljefo aukštesnėse vietovėse klimatas gali būti vėsesnis ir drėgnesnis nei pakrantėse.

Geologiniai pavojai ir klimato poveikis

Haičio teritorija yra jautri tiek uraganams, tiek potvyniams, o taip pat ir žemės drebėjimams: 2010 m. šalį smarkiai ištiko galingas žemės drebėjimas, padaręs didžiulę žalą. Dirvožemio erozija ir plyšių atsiradimai kalnuotose vietovėse ypač padidina pavojų nuo nuošliaužų ir potvynių.

Aplinkos problemos

Vienas iš didžiausių Haičio aplinkos iššūkių yra masinė deforestacija. Medžių kirtimas dėl kūrenimo ir žemės ūkio leidžia dirvožemio erozijai, mažina vandens sulaikymą ir prastina derlingumą. Tai sukelia potvynių didelėse kritulių metu, o sausuoju metų laiku – dirvos išsekimo problemas. Be to, nyksta buveinės ir biologinė įvairovė, o nuotekų valdymo trūkumas veikia vandens kokybę.

Sostinė ir didžiausi miestai

Port o Prensas yra šalies sostinė ir svarbiausias uostas bei pramonės centras. Kiti didesni ir reikšmingi miestai yra Cap‑Haïtien šiaurėje, Gonaïves, Les Cayes, Jacmel ir Miragoâne. Dauguma gyventojų yra koncentravęsi pakrantėse ir slėniuose, kur yra daugiau žemės ūkio ir prekybos galimybių.

Santrauka

  • Vieta: vakarinė Hispaniolos sala, Karibų jūra.
  • Plotas: 27 750 km² (sausuma 27 560 km²).
  • Pakrantė: apie 1 771 km.
  • Aukščiausias taškas: Pic la Selle ~2 680 m.
  • Pagrindinės problemos: deforestacija, erozija, uraganai ir žemės drebėjimai.

Haičio geografija yra sudėtinga ir įvairi: nuo uolėtų pakrančių ir didelių įlankų iki aukštų kalnų ir derlingų slėnių. Ši įvairovė suteikia tiek galimybių (žemės ūkis, žvejyba, turizmas), tiek iššūkių (aplinkos apsauga, stichijų valdymas ir tvarus vystymasis).