Andižano sritis (Andijanas, Uzbekistanas) – geografinė ir istorinė apžvalga
Andižano sritis (Andijanas, Uzbekistanas) — geografinė ir istorinė apžvalga: tankiai apgyvendintas Ferganos slėnyje, turtingas istorija, gamtiniais ištekliais ir garsėja melionais.
Andižano sritis – sritis Uzbekistane, esanti kraštutinėje šalies rytuose, Ferganos slėnio žemutinėje dalyje. Ji ribojasi su Namangano ir Ferganos sritimis bei su Kirgizija. Regiono centras yra miestas Andižanas. Andižano regione gyvena apie 3 000 000 žmonių; gyventojų tankis čia yra didžiausias visoje šalyje (daugiau gyventojų viename kvadratiniame kilometre nei bet kuriame kitame Uzbekistano regione). Regionas užima maždaug 1 % visos Uzbekistano teritorijos.
Geografija ir klimatas
Andižanas yra Ferganos slėnio dalyje, kuri pasižymi derlingomis lygumomis, intensyvia žemės ūkio naudmenų schema ir sudėtingu drenažo tinklu. Per regioną teka upės, tokios kaip Kara Darya, kurios vanduo naudojamas drėkinimui. Klimatas – žemyninis: karštos, sausos vasaros ir šaltos žiemos. Dėl intensyvios žemdirbystės ir drėkinimo Didžioji dalis dirbamos žemės auginama daržovėmis, vaisiais ir bombliniais augalais.
Istorija
Andižanas turi ilgą ir įvairiapusę istoriją. Miestas Andižanas yra viena iš senųjų Ferganos slėnio gyvenviečių. Čia gimė žymusis XIV–XV a. valdovas ir imperatorius Baburas (Zahir-ud-Din Muhammad Babur), kurio palikimas turi svarbią vietą regiono kultūroje ir istorijoje. Nuo XX a. pradžios šioje teritorijoje atsirado reikšmingi įvykiai: 1902 m. per žemės drebėjimą Andižane žuvo daugiau kaip 4000 žmonių, o vėlesniais dešimtmečiais regioną įtakojo Sovietų Sąjungos administracija — nuo 1924 iki 1991 m. Uzbekistaną kontroliavo Sovietų Sąjunga. Sovietų valdžia religiją paskelbė nepageidaujama, todėl daug mečečių buvo uždaryta; po Nepriklausomybės atgavimo dauguma jų vėl atnaujintos. Pastarojo laikotarpio istorijoje regionas sulaukė ir politinio dėmesio dėl 2005 m. gegužės įvykių Andižane, kurie turėjo didelį vietinį ir tarptautinį rezonansą.
Gyventojai, kalba ir religija
Andižano srities gyventojai daugiausia kalba uzbekų kalba; taip pat čia gyvena tadžikų, kirgizų ir rusų mažumos. Dauguma gyventojų yra musulmonai — ši religinė tradicija yra dominuojanti regione: šiandien dauguma žmonių išpažįsta islamą. Po sovietinės eros religijos laisvė palaipsniui atsigavo, mečetės sugrįžo į bendruomenių gyvenimą, o religinės praktikos tapo svarbia kasdienio gyvenimo dalimi.
Administracija
Andižano regione yra 14 administracinių rajonų, 11 miestų ir 95 kaimai. Regiono hokimas yra Šuchratbekas Abdurahmonovas. Hokimas (administracinis vadovas) paprastai skiriamas centrinės valdžios. Vietos savivalda rūpinasi socialinėmis bei infrastruktūros reikmėmis, žemės ūkio koordinavimu ir regiono plėtros programomis.
Ūkis ir ištekliai
Regionas ekonomiškai pagrįstas intensyvia žemdirbyste ir mažuose bei vidutiniuose pramonės sektoriuose. Andižano slėnis garsi vaisių ir daržovių auginimu — ypač saldžiųjų arbūzų ir melionų. Tradiciškai auginami ir pamirštieji bei komerciniai augalai, įskaitant medvilnę ir grūdus. Industriškai vystomi maisto perdirbimo, tekstilės, mechanikos ir statybinių medžiagų sektoriai.
Regionas taip pat turi gamtinių išteklių: aptinkama naftos, kalkakmenio ir gamtinių dujų, kurie prisideda prie vietinės pramonės ir energetikos poreikių.
Transportas ir ryšiai
Andižanas turi susisiekimą su kitomis Uzbekistano dalimis per kelių ir geležinkelio tinklus; veikia ir regioninis Andižano tarptautinis oro uostas, užtikrinantis keleivių ir krovinių srautus. Dėl artumo Kirgizijai Andižano sritis yra svarbi tarpvalstybiniam prekybos ir keleivių judėjimui, taip pat regioniniam darbo jėgos mainui.
Kultūra, švietimas ir lankytinos vietos
Andižanas turi gyvą kultūrinį gyvenimą: tradicines turgavietes (bazaar), amatų dirbtuves ir vietines gastronomines tradicijas. Mieste veikia aukštosios mokyklos ir universitetai, tokiu būdu regionas išlaiko švietimo ir mokslo centrų statusą. Tarp lankytinų vietų — istorinės kapinės, mečetės, muziejai, skirti vietos istorijai ir kultūrai, taip pat memorialai, susiję su žymiais Andižano kilmės asmenimis.
Svarbūs iššūkiai ir perspektyvos
Kaip ir kiti Ferganos slėnio regionai, Andižanas susiduria su iššūkiais: vandens resursų valdymu, dirbamos žemės išsaugojimu, urbanizacijos ir pramonės plėtros subalansavimu. Tuo pačiu metu regionas turi reikšmingą potencialą plėtoti žemės ūkio perdirbimą, eksporto produktus (ypač vaisius ir daržoves) bei mažąsias pramonės sektorius. Tarptautinis bendradarbiavimas ir infrastruktūros atnaujinimas gali padėti pagerinti gyvenimo lygį ir kurti naujas darbo vietas.
Darbas
Andižano regione yra maisto perdirbimo, chemijos pramonės ir lengvosios pramonės šakų.
Andižano regione esančioje Asakoje buvo atidaryta pirmoji Vidurio Azijoje automobilių statybos gamykla. Asaka yra Andižano regiono Asakos rajono sostinė.
2005 m. žudynės
2005 m. gegužės 13 d. Uzbekistano kariškiai šaudė į didelę protestuotojų minią Navoi aikštėje Andižano mieste. Žuvo daugiau kaip 187-700 žmonių. Žmonės protestavo prieš prezidentą Islamą Karimovą. Karimovas įsakė kariškiams šaudyti į žmones.
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Andižano regionas?
A.: Andižano sritis yra tolimojoje dešiniojoje Uzbekistano dalyje.
Klausimas: Kokius regionus Andižano regionas paliečia?
A: Andižano regionas ribojasi su Namangano regionu, Ferganos regionu ir Kirgizija.
K: Kiek žmonių gyvena Andižano regione?
A: Andižano regione gyvena apie 3 000 000 žmonių.
K: Kokia yra Andižano regiono sostinė?
A: Andižano srities sostinė yra Andižanas.
K: Kokią dalį Uzbekistano teritorijos sudaro Andižano regionas?
A: Andižano regionas sudaro apie 1 % visos Uzbekistano žemės ploto.
K: Kokių gamtinių išteklių turi Andižano regionas?
A: Andižano regione yra tokių gamtinių išteklių kaip nafta, kalkakmenis ir gamtinės dujos.
K: Kuo garsėja Andižano regionas?
A: Andižano regionas garsėja saldžiaisiais arbūzais ir melionais.
Ieškoti