In re Gault, 387 U.S. 1 (1967 m.), buvo pagrindinė byla, kurią 1967 m. išsprendė Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas. Teismas nusprendė, kad nepilnamečiai (vaikai ir paaugliai) turi tokias pačias teises kaip ir suaugusieji, kai jie kaltinami nusikaltimo padarymu. Pavyzdžiui, jie turi procesines teises, pavyzdžiui, teisę turėti advokatą, kai juos apklausia policija ir kai jie yra teisiami.

Teismo sprendimas šioje byloje buvo toks svarbus vaikų teisėms, kad teisėjas Earlas Warrenas pasakė, jog jis taps "nepilnamečių Magna Charta".

Bylos aplinkybės

Byla kilo dėl 15-mečio Geraldo Gaulto, kurį Arizonos valstijos pareigūnai areštavo 1964 m. už tariamą nepadorų telefono skambutį kaimynei. Dėl vaiko apklausimo ir teismo proceso kilo ginčas: G. Gault buvo nubaustas įpareigojimu vykti į valstybinę pataisos įstaigą iki 21 metų amžiaus po trumpų jaunimo teismo posėdžių, kuriuose jo tėvai nebuvo tinkamai informuoti, jam nebuvo suteiktas advokatas, nebuvo aiškios raštiškos kaltinimų formuluotės ir sprendimas dažnai buvo priimamas remiantis neformaliais parodymais bei antraeiliu įrodymu. Šios procedūrinės spragos paskatino apeliaciją iki Aukščiausiojo Teismo.

Teismo sprendimas ir pagrindinės teisės

Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad jaunimo teismai privalo laikytis 14-osios pataisos garantuojamo proceso apsaugos principų. Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad nepilnamečiams priklauso daugelis tų pačių procesinių teisių kaip suaugusiesiems. Svarbiausi sprendimo punktai:

  • Pranešimas apie kaltinimus: nepilnamečiui turi būti aiškiai ir laiku nurodyta, kokiais kaltinimais jis kaltinamas;
  • Teisė į advokatą: teisė turėti samdomą ar skiriamą advokatą per apklausas ir posėdžius;
  • Teisė nebūti verčiamam prisipažinti: privilegija prieš savęs incriminaciją (susijusi su Miranda teisėmis);
  • Teisė susipažinti su įrodymais ir liudytojais: teisė kaltintinio konfrontacijai ir liudytojų kross-examinacijai;
  • Rašytinės procedūros ir įrašo teisė: posėdžių įrašymas arba kitoks tinkamas proceso dokumentavimas, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir galimybė apeliacijai;
  • Procedūrinė sąžiningumo garantija: net ir jaunimo bylose negalima taikyti formalumų nepriklausančių, griežtai neteisėtų sankcijų be teisingo proceso.

Be to, In re Gault padėjo užtikrinti, kad policijos apklausos ir sulaikymai, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai, būtų vertinami pagal tuos pačius konstitucinius standartus kaip ir suaugusiųjų apklausos — tai turėjo įtakos Miranda perspėjimų taikymui nepilnamečiams.

Poveikis ir tolesnės bylos

Sprendimas turėjo reikšmingą poveikį JAV jaunimo teismų sistemai: daugelyje valstijų procedūros buvo reformuotos, jaunuoliams pradėta sistemingai siūlyti (ar užtikrinti) teisinė gynyba, didesnė svarba buvo skiriama rašytiniams procesams ir įrodymų patikrinimui. Taip pat sprendimas paskatino platesnius diskursus apie balansą tarp apsaugos bei reabilitacijos tikslų jaunimo teismuose ir būtinybės užtikrinti konstitucines teises.

Vėlesnės Aukščiausiojo Teismo bylos dar labiau išplėtė nepilnamečių procesines apsaugas arba aiškino jų ribas: pavyzdžiui, In re Winship (1970 m.) nustatė, kad dėl kaltės jaunimo bylose reikia įrodyti be protingo pagrindo (beyond a reasonable doubt), o McKeiver v. Pennsylvania (1971 m.) atmetė privalomą jurijaus teismo reikalavimą daugeliui jaunimo bylų.

Vertinimas ir kritika

In re Gault dažnai vertinama kaip kertinė žmogaus teisių pergalė nepilnamečių atžvilgiu, nes suteikė svarbias apsaugas ir sumažino atsitiktinį ar neteisingą jaunimo įtraukimo į suaugusiųjų baudžiamųjų procedūrų riziką. Tačiau yra ir kritikų, kurie teigia, kad procesų formalizavimas kai kuriose jurisdikcijose padarė jaunimo teismus labiau adversarinius ir kartais mažiau orientuotus į reabilitaciją nei ankstesnės, mažiau formalios sistemos.

Išvada

In re Gault yra kertinė JAV teisinė precedento byla, kuri stipriai išplėtė nepilnamečių procesines teises. Ji primena, kad teisingumo principai — tinkamas pranešimas, teisė į gynybą, privilegija prieš priverstinį prisipažinimą bei galimybė prieiti prie įrodymų — galioja ir jauniausiems kaltinamiesiems, o jaunimo teismai negali apeiti pamatinių konstitucinių apsaugų vien dėl to, kad ginčas sprendžiamas specialioje, „reabilitacinėje“ procedūroje.