Tarptautinė datos linija (IDL), dar vadinama tiesiog datos linija, yra įsivaizduojama linija ant Žemės paviršiaus, daugmaž sutampanti su 180° ilgumos meridianu, einanti iš šiaurės į pietus per Ramųjį vandenyną. Ji žymi ribą, kurioje keičiama kalendorinė diena: keliaujant per ją vakarų kryptimi kalendorius stumiama viena diena į priekį, o keliaujant rytų kryptimi – viena diena atgal.

Kaip tai veikia

Laiko juostos yra nustatomos šalims ir teritorijoms pagal jų politinius ir geografinius poreikius. Dėl to, nors IDL dažnai piešiama kaip 180° ilgumos linija, reali riba zigzaguoja, kad būtų atsižvelgta į valstybių ir salų sienas.

Šalys, esančios vakarinėje (į vakarus nuo) Tarptautinės datos linijos pusėje — dažniausiai Rytų Azija ir Okeanija — turi laiko juostas, kurios yra aukščiau už Grinvičo laiką (UTC+; pvz., UTC+10–+14). Tuo tarpu šalys ir teritorijos rytinėje IDL pusėje (pvz., Aliaska, Havajai, kai kurios Ramiojo vandenyno salos ir Amerikos teritorijos) naudoja laiko juostas, kurios yra žemiau už Grinvičą (UTC−; pvz., UTC−12–−10).

Pagrindinė taisyklė: kirtus IDL į vakarus, pridedama viena diena; kirtus į rytus, atimama viena diena. Praktikoje tai reiškia, kad keliaujant iš vietovės, kurioje yra anksčiau nauja diena, į vietovę, kurioje dar ta pati diena, reikia persukti kalendorių atgal arba į priekį, atitinkamai.

Pavyzdžiai

  • Jei Naujojoje Zelandijoje (standartiškai apie UTC+12, vasaros laiku +13) yra pirmadienis 10:00, o jūs kirstumėte IDL į rytus, atsidurtumėte Havajuose (apie UTC−10) — vietinė data galėtų būti sekmadienis vakare. Tai reiškia, kad keliaujant į rytus reikia atimti vieną dieną.
  • Pavyzdys pagal originalų tekstą: Naujoji Zelandija nuo Grinvičo laiko atsilieka dvylika valandų (UTC+12), o Havajai atsilieka dešimčia valandų (UTC−10). Keliaujant iš Naujosios Zelandijos į Havajus laiko skirtumas dažniausiai sudaro 22 valandas (be atsižvelgimo į vasaros laiko pokyčius), todėl kalendorių reikia stumti apie vieną dieną atgal.
  • Yra ir ekstremalesnių skirtumų: kai kurios Kiribati salos naudoja UTC+14 (pvz., Line Islands), o neapgyvendintos JAV teritorijos Baker ir Howland naudoja UTC−12. Tarp tokių taškų teorinis laiko skirtumas gali būti iki 26 valandų.

IDL nėra tiesiog geometrinė linija

IDL formuojama ne pagal vieną tarptautinį susitarimą, o pagal valstybių sprendimus dėl laiko juostų. Dėl to linija daro posūkius, apeina salas arba juda, kad visa tam tikra valstybės teritorija turėtų tą pačią datą. Todėl žemėlapyje ji atrodo „zigzaguojanti“.

Istoriniai ir politiniai pokyčiai

  • 1995 m. Kiribati pakeitė savo laiko juostas, perstumdama dalį šalies (Line Islands) į UTC+14, kad visa šalis naudotų tą pačią datą — tai perstumdė IDL į rytus aplink Kiribati.
  • 2011 m. Samoa perėjo nuo vakarų iki vakarų pusės (prieš tai buvo po kitos linijos) — šalies valdžia pašalino vieną dieną iš kalendoriaus, peršokdama per IDL, kad pagerintų prekybos ryšius su Australija ir Naująja Zelandija.
  • Tokių pokyčių pasekmė — vietinių įmonių, laivybos ir aviacijos grafikų pritaikymai, taip pat reikalavimas atnaujinti tarptautinius žemėlapius ir programinės įrangos duomenis.

Praktinės pasekmės keliautojams ir technologijoms

  • Keliaujant per IDL svarbu atkreipti dėmesį į bilietuose nurodytas datas ir laikus: avialinijos, keltai ir tarptautinės stotys dažnai nurodo vietinį laiką tiksliai.
  • Kalendorių programėlėse ir duomenų bazėse būtina atnaujinti laikų juostų (tz database) informaciją — dėl politinių sprendimų laiko juostos gali keistis.
  • Darbas su laiko žymomis (pvz., renginių planavimas tarptautiniu mastu) turi atsižvelgti į galimybę, kad tarp dviejų vietovių gali būti daugiau nei 24 valandų skirtumas.

Svarbiausia atminti

Tarptautinė datos linija sukurta tam, kad būtų nustatyta, kur keičiasi kalendorinė diena. Ji seka apytiksliai 180° ilgumą, bet vengia valstybių ir salų ribų. Kirtus ją vakarų kryptimi, pridedama viena diena; kirtus rytų kryptimi — atimama viena diena. Dėl laiko juostų ir politinių sprendimų realūs laiko skirtumai gali skirtis, o kartais siekti ir daugiau nei 24 valandas.