Aosta (it. Aosta, pranc. Aoste) - miestas šiaurės Italijoje. Tai Aostos slėnio (pranc. Vallée d'Aoste) regiono sostinė. Miestas yra maždaug regiono viduryje, palei pagrindinę slėnyje tekančią upę Dorą Baltąją (pranc. Doire baltée). Jis yra 583 m virš jūros lygio. Aplink miestą yra daug kalnų (Alpių).

25 m. pr. m. e. šią teritoriją užkariavo romėnai. Vėliau, žlugus Vakarų Romos imperijai, miestą užkariavo Frankų imperija. Galiausiai XI a. miestas atiteko Savojos rūmams. Mieste išlikę daug romėnų statinių, pavyzdžiui, rytiniai ir pietiniai vartai. Pagrindinis miesto planas su stačiakampiais gatvių blokais yra romėniškas.

Istorija

Aosta turi ilgą ir daugiasluoksnę istoriją. Apie 25 m. pr. Kr. romėnai čia įkūrė miestą, dažnai vadinamą Augusta Praetoria Salassorum, siekdami kontroliuoti svarbias Alpėse einančias prekybos ir karinę magistrales. Po Romos imperijos žlugimo teritorija kelioms kartoms pateko į frankų valdžią, vėliau XIII–XIV a. ir vėlesniais laikotarpiais Aosta tapo Savojos kunigaikščių (Savojos rūmų) valdomu miestu. Per ilgą laikotarpį miestas vystėsi kaip regioninis administracinis centras.

Romėnų palikimas

Aosta ypač išsiskiria savo gerai išsaugotomis romėnų liekanomis. Romėniškas miesto tinklas — stačiakampiai kvartalai ir tiesios gatvės — vis dar matomas miesto centre. Svarbiausi objektai (dalis jų gali būti apžiūrimi mieste):

  • Arch of Augustus (Augusto arka) — simbolinis įėjimas į miestą, statytas siekiant paminėti romėnų pergalę ir miesto įkūrimą.
  • Porta Praetoria ir kiti miesto vartai — rytiniai ir pietiniai vartai, kuriuos minima originaliame tekste, yra dalis romėniškos gynybinės sistemos.
  • Romėnų teatras — iš dalies išlikusios teatro konstrukcijos vietovėje netoli centro.
  • Romėnų arena ir sienų liekanos — miesto sienos, fortifikacijos ir įvairūs archeologiniai radiniai, eksponuojami ir saugomi vietiniuose muziejuose.

Regioninis architektūrinis paveldas liudija apie Aostos strateginę reikšmę kontroluojant kelią per Alpes, todėl miestas turi išskirtinę vietą Europos romėnų istorijoje.

Kultūra, religija ir paminklai

Aostoje yra keletas reikšmingų vėlesnių laikotarpių statinių: Aostos katedra (Cattedrale di Santa Maria Assunta), Collegiata di Sant'Orso su garsiu vienuolynu ir gotikos laikotarpio elementais, taip pat gausu bažnyčių, renesanso ir baroko pastatų. Miesto muziejai, ypač archeologijos muziejai, saugo romėnų eksponatus ir aiškina regiono istoriją.

Šiuolaikinė Aosta

Šiandien Aosta yra nedidelis regiono centras — gyventojų skaičius siekia apie 30–35 tūkstančius — ir svarbus turizmo mazgas. Regionas yra dvikalbis: naudojamos ir italų, ir prancūzų kalbos, o oficiali vartosena atspindi Vallée d'Aoste / Valle d'Aosta autonominį statusą. Aostoje vystosi paslaugų sektorius, ypač susijęs su kalnų turizmu, o netoliese esantys kurortai (pvz., šalia esantis Courmayeur ar Breuil-Cervinia / Cervinia) pritraukia žiemos sportų mėgėjus.

Turizmas ir gamta

Aplinkinės kalnų grandinės, įskaitant aukštus Alpių viršūnes, siūlo galimybes žygiams, alpinizmui, slidinėjimui ir kitiems lauko renginiams. Netoliese yra nacionaliniai parkai ir saugomos teritorijos, kurios papildomai didina regiono patrauklumą gamtos mylėtojams.

Aostos miestas išsaugo ne tik senovės romėnų pėdsakus, bet ir viduramžių bei vėlesnių epochų sluoksnius — tai patraukli vieta tiek istorijai, tiek kalnų turizmui besidomintiems lankytojams.