Aosta — Aostos slėnio miestas Italijoje: istorija ir romėnų palikimas
Aosta – Aostos slėnio perlė: romėnų paminklai, Alpių panorama ir turtinga istorija nuo senovės Romos iki Savojos. Atrask unikalų kultūrinį bei architektūrinį paveldą.
Aosta (it. Aosta, pranc. Aoste) - miestas šiaurės Italijoje. Tai Aostos slėnio (pranc. Vallée d'Aoste) regiono sostinė. Miestas yra maždaug regiono viduryje, palei pagrindinę slėnyje tekančią upę Dorą Baltąją (pranc. Doire baltée). Jis yra 583 m virš jūros lygio. Aplink miestą yra daug kalnų (Alpių).
25 m. pr. m. e. šią teritoriją užkariavo romėnai. Vėliau, žlugus Vakarų Romos imperijai, miestą užkariavo Frankų imperija. Galiausiai XI a. miestas atiteko Savojos rūmams. Mieste išlikę daug romėnų statinių, pavyzdžiui, rytiniai ir pietiniai vartai. Pagrindinis miesto planas su stačiakampiais gatvių blokais yra romėniškas.
Istorija
Aosta turi ilgą ir daugiasluoksnę istoriją. Apie 25 m. pr. Kr. romėnai čia įkūrė miestą, dažnai vadinamą Augusta Praetoria Salassorum, siekdami kontroliuoti svarbias Alpėse einančias prekybos ir karinę magistrales. Po Romos imperijos žlugimo teritorija kelioms kartoms pateko į frankų valdžią, vėliau XIII–XIV a. ir vėlesniais laikotarpiais Aosta tapo Savojos kunigaikščių (Savojos rūmų) valdomu miestu. Per ilgą laikotarpį miestas vystėsi kaip regioninis administracinis centras.
Romėnų palikimas
Aosta ypač išsiskiria savo gerai išsaugotomis romėnų liekanomis. Romėniškas miesto tinklas — stačiakampiai kvartalai ir tiesios gatvės — vis dar matomas miesto centre. Svarbiausi objektai (dalis jų gali būti apžiūrimi mieste):
- Arch of Augustus (Augusto arka) — simbolinis įėjimas į miestą, statytas siekiant paminėti romėnų pergalę ir miesto įkūrimą.
- Porta Praetoria ir kiti miesto vartai — rytiniai ir pietiniai vartai, kuriuos minima originaliame tekste, yra dalis romėniškos gynybinės sistemos.
- Romėnų teatras — iš dalies išlikusios teatro konstrukcijos vietovėje netoli centro.
- Romėnų arena ir sienų liekanos — miesto sienos, fortifikacijos ir įvairūs archeologiniai radiniai, eksponuojami ir saugomi vietiniuose muziejuose.
Regioninis architektūrinis paveldas liudija apie Aostos strateginę reikšmę kontroluojant kelią per Alpes, todėl miestas turi išskirtinę vietą Europos romėnų istorijoje.
Kultūra, religija ir paminklai
Aostoje yra keletas reikšmingų vėlesnių laikotarpių statinių: Aostos katedra (Cattedrale di Santa Maria Assunta), Collegiata di Sant'Orso su garsiu vienuolynu ir gotikos laikotarpio elementais, taip pat gausu bažnyčių, renesanso ir baroko pastatų. Miesto muziejai, ypač archeologijos muziejai, saugo romėnų eksponatus ir aiškina regiono istoriją.
Šiuolaikinė Aosta
Šiandien Aosta yra nedidelis regiono centras — gyventojų skaičius siekia apie 30–35 tūkstančius — ir svarbus turizmo mazgas. Regionas yra dvikalbis: naudojamos ir italų, ir prancūzų kalbos, o oficiali vartosena atspindi Vallée d'Aoste / Valle d'Aosta autonominį statusą. Aostoje vystosi paslaugų sektorius, ypač susijęs su kalnų turizmu, o netoliese esantys kurortai (pvz., šalia esantis Courmayeur ar Breuil-Cervinia / Cervinia) pritraukia žiemos sportų mėgėjus.
Turizmas ir gamta
Aplinkinės kalnų grandinės, įskaitant aukštus Alpių viršūnes, siūlo galimybes žygiams, alpinizmui, slidinėjimui ir kitiems lauko renginiams. Netoliese yra nacionaliniai parkai ir saugomos teritorijos, kurios papildomai didina regiono patrauklumą gamtos mylėtojams.
Aostos miestas išsaugo ne tik senovės romėnų pėdsakus, bet ir viduramžių bei vėlesnių epochų sluoksnius — tai patraukli vieta tiek istorijai, tiek kalnų turizmui besidomintiems lankytojams.
Augusto arka
Porta Prætoria: Pretorijų vartai, rytinis įėjimas į romėnų miestą
Istorija
Aostos slėnis yra tipiškas Alpių slėnis, kurį ledynai ledynmečiu išraižė V formos. Jis tęsiasi nuo aukštutinės dalies netoli Monblano kalno iki žemesnių vietovių, pavyzdžiui, Aostos miesto.
Prieš Italijos suvienijimą ši vietovė priklausė romėnams, prancūzams ir italams (Savojos giminei). Visi gatvių pavadinimai yra prancūzų ir italų kalbomis, o daugelis vis dar kalba prancūzų kalbos dialektais.
Romanas Aosta
25 m. pr. m. e. romėnai nugalėjo vietinę Salasi gentį. Jų vadas Markas Terencijus Varro įkūrė romėnų koloniją Augusta Praetoria Salassorum, kurioje apsigyveno 3 000 pasitraukusių veteranų.
Po 11 m. pr. m. e. Aosta tapo imperijos Alpes Graies ("Pilkųjų Alpių") provincijos sostine.
Reikšmė
Aosta yra dviejų upių santakoje. Ji yra Didžiosios Senbernarės perėjos (vedančios į Šveicariją) ir Mažosios Senbernarės perėjos (vedančios į Prancūziją) pabaigoje. Dėl savo padėties miestas buvo labai svarbus kariniu požiūriu, o jo išplanavimas priminė romėnų karinę stovyklą.
Per slėnį iš Italijos į Galiją (vėliau Prancūziją) keliavo prekyba ir kariai. Tai paaiškina jo svarbą romėnams. Dabar šis slėnis yra netoli itališkojo įvažiavimo į Monblano tunelį.
Šiuo metu Aostos slėnis yra pusiau autonominis regionas šiaurės vakarų Italijoje. Tai mažiausias Italijos regionas, neskirstomas į provincijas.
Aostanas
Aostano prancūzų kalba (pranc. français valdôtain) - tai prancūzų kalbos atmaina, kuria kalbama Aostos slėnyje, kur daugelis kalba tam tikra prancūzų kalba. Kai kurie posakiai, žodžiai ir frazių konstrukcijos skiriasi nuo standartinės prancūzų kalbos; kai kurie panašūs į Šveicarijos prancūzų kalbą. Kai kurie žodžiai yra kilę iš Pjemonto kalbos arba italų kalbos. Šiuolaikinė prancūzų ir italų kalbos maišosi su šiuo vietiniu patois, valdôtain, kuris yra prancūziškojo provanso tipo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra AIM?
A: Aosta yra miestas šiaurės Italijoje.
K: Kokia yra Aostos slėnio regiono sostinė?
A: Aosta yra Aostos slėnio regiono sostinė.
K: Kur regione yra Aosta?
A: Aosta yra maždaug regiono viduryje.
K: Kokia pagrindinė upė teka slėnyje?
A: Pagrindinė slėnyje tekanti upė yra Dora Baltea (pranc. Doire baltée).
K: Kas užkariavo vietovę 25 m. pr. m. e.?
A: 25 m. pr. m. e. vietovę užkariavo romėnai.
K: Koks yra pagrindinis miesto planas?
A: Pagrindinis miesto planas su stačiakampiais gatvių blokais yra romėniškas.
K: Kokie romėnų laikų pastatai išliko mieste?
A: Mieste išlikę daug romėnų laikų pastatų, pavyzdžiui, rytiniai ir pietiniai vartai.
Ieškoti