Jöns Jakob Berzelius
Jöns Jakob Berzelius (1779 m. rugpjūčio 20 d. - 1848 m. rugpjūčio 7 d.) - švedų chemikas. Jis išrado šiuolaikinį cheminį užrašą. Berzelius, Džonas Daltonas ir Antuanas Lavoazjė laikomi šiuolaikinės chemijos tėvais.
Berzelius gimė Linköpinge, Östergötlande, Švedijoje. Upsalos universitete baigė gydytojo studijas. 1807 m. jis tapo Stokholmo chirurgijos mokyklos medicinos ir chirurgijos profesoriumi. 1810 m. ši mokykla tapo Medico-Chirurgiska Institutet (vėliau Karolinskos institutas) dalimi, o Berzelius tapo chemijos ir farmacijos profesoriumi.
Netrukus po to, kai išvyko į Stokholmą, Berzelius parašė chemijos vadovėlį savo medicinos studentams. Atlikdamas eksperimentus vadovėliui, jis nustatė, kad neorganiniai junginiai yra sudaryti iš skirtingų elementų proporcingai pagal svorį. Remdamasis tuo, 1828 m. jis sudarė santykinių atominių svorių lentelę. Šioje lentelėje deguonies svoris buvo 100. Lentelėje buvo visi tuo metu žinomi elementai. Šis darbas įrodė atominę hipotezę, kad cheminiai junginiai sudaryti iš atomų, sujungtų sveikaisiais skaičiais.
Norėdamas palengvinti savo eksperimentus, Berzelijus sukūrė cheminių užrašų sistemą. Šioje notacijoje elementai buvo žymimi paprastais rašytiniais ženklais, pavyzdžiui, O - deguonis, Fe - geležis. Elementų proporcijos buvo nurodomos skaičiais. Tai ta pati pagrindinė sistema, kuri naudojama ir šiandien. Vienintelis skirtumas yra tas, kad vietoj šiandien naudojamo mažojo skaičiaus (pvz., H2O) Berzelijus naudojo didįjį indeksą.
Bercelijus rado cheminius elementus silicį, seleną, torį ir cerį. Berzelijaus laboratorijoje dirbę studentai taip pat rado ličio ir vanadžio.
Bercelijus pirmasis atskleidė skirtumą tarp organinių (anglies junginių) ir neorganinių junginių. Jis padėjo Gerhardui Johannesui Mulderiui analizuoti organinius junginius, pavyzdžiui, kavą, arbatą ir daugelį baltymų. Pačią sąvoką "baltymas" sukūrė Berzelius, kai Mulderis pastebėjo, kad visi baltymai, atrodo, turi tą pačią formulę ir gali būti sudaryti iš vienos rūšies (labai didelės) molekulės.
Berzelius daug rašė. Jis padėjo daugeliui garsių mokslininkų (tokių kaip Mulderis, Claude'as Louis Berthollet, Humphry Davy, Friedrichas Wöhleris ir Eilhardas Mitscherlichas) ir daugeliui mažiau žinomų mokslininkų.
Jons Jakob Berzelius
Pasiekimų santrauka
- Proporcijų dėsnis
- Cheminė formulė
- Atrasti cheminiai elementai
- Atpažinti organiniai junginiai; įvardyti baltymai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Džonsas Jakobas Berzelijus?
A: Jöns Jakob Berzelius buvo švedų chemikas, išradęs šiuolaikinį cheminį užrašą. Jis laikomas vienu iš šiuolaikinės chemijos tėvų.
K: Kur jis studijavo?
A: J. J. Berzelius baigė Upsalos universitetą ir įgijo gydytojo specialybę, o vėliau 1807 m. tapo Stokholmo chirurgijos mokyklos medicinos ir chirurgijos profesoriumi.
K: Ką jis sukūrė?
A: Berzelijus sudarė santykinių atominių svorių lentelę, kurioje deguonis buvo įvertintas 100 ir kuri įrodė atominę hipotezę, kad cheminiai junginiai sudaryti iš atomų, sujungtų sveikaisiais skaičiais. Jis taip pat sukūrė cheminių užrašų sistemą, kurioje elementai buvo žymimi paprastais rašytiniais ženklais, o proporcijos nurodomos skaičiais - ši sistema naudojama ir šiandien, tačiau vietoj Berzelijaus naudotų viršutinių indeksų naudojami indeksai.
K: Kokius elementus jis atrado?
A: Berzelijus atrado silicį, seleną, torį ir cerį, o jo laboratorijoje dirbę studentai - litį ir vanadį.
K: Koks buvo jo indėlis į organinę chemiją?
A: Berzelijus atskleidė skirtumą tarp organinių junginių (sudarytų iš anglies) ir neorganinių junginių. Jis padėjo Gerhardui Johannesui Mulderiui analizuoti organinius junginius, tokius kaip kava, arbata ir baltymai - pats sugalvojo terminą "baltymas", kai Mulderis pastebėjo, kad jų visų formulės panašios.
K: Kaip jis padėjo kitiems mokslininkams?
A: Berzelius daug rašė chemijos temomis, o tai padėjo daugeliui garsių mokslininkų, tokių kaip Klodas Luji Bertoletas (Claude Louis Berthollet), Humfris Deivis (Humphry Davy), Frydrichas Vėleris (Friedrich Wöhler) ir Eilhardas Mičerlichas (Eilhard Mitscherlich), taip pat daugeliui mažiau žinomų mokslininkų tęsti tyrimus.
