Jöns Jakob Berzelius — cheminio užrašo autorius ir šiuolaikinės chemijos tėvas

Sužinokite apie Jöns Jakob Berzelių — cheminio užrašo kūrėją, santykinių atominių svorių pionierių ir šiuolaikinės chemijos tėvą.

Jöns Jakob Berzelius (1779 m. rugpjūčio 20 d. - 1848 m. rugpjūčio 7 d.) – švedų chemikas, laikomas vienu iš šiuolaikinės chemijos kūrėjų. Jis išrado ir sistemino daugumą pagrindinių cheminio užrašymo principų, kurie naudojami iki šiol, ir reikšmingai prisidėjo prie atomų ir molekulių supratimo plėtojimo. Berzelius, Džonas Daltonas ir Antuanas Lavoazjė dažnai minima kaip šiuolaikinės chemijos tėvai dėl jų indėlio į atomistinį mąstymą, cheminių svorių nustatymą ir eksperimentinę chemijos metodiką.

Gyvenimas ir karjera

Berzelius gimė Linköpinge, Östergötlande, Švedijoje. Jis studijavo ir baigė Upsalos universitete gydytojo studijas, tačiau savo karjerą orientavo į chemiją. 1807 m. jis tapo Stokholmo chirurgijos mokyklos medicinos ir chirurgijos profesoriumi. 1810 m. ši mokykla įsiliejo į Medico-Chirurgiska Institutet (vėliau Karolinskos institutą), o Berzelius paskirtas chemijos ir farmacijos profesoriumi. Dėl savo plataus mokslinio darbo ir aktyvios korespondencijos jis greitai tapo svarbia figūra Europos mokslo bendruomenėje.

Moksliniai darbai ir atradimai

Netrukus po atvykimo į Stokholmą Berzelius parašė chemijos vadovėlį savo medicinos studentams. Atlikdamas plataus masto eksperimentus vadovėliui, jis nustatė, kad neorganiniai junginiai susidaro iš skirtingų elementų, kurie jungiasi tam tikrose proporcijose, t. y. pagal masę. Šis reiškinys atitinka vadinamąją pastovių santykių teisę (law of definite proportions). Remdamasis savo duomenimis, 1828 m. jis sudarė santykinių atominių svorių lentelę, kurioje deguonies svoris buvo imtas kaip 100. Šioje lentelėje buvo pateikti visi tuo metu žinomi elementai ir jų santykiniai svoriai. Šis darbas stiprino atominę hipotezę — idėją, kad cheminiai junginiai susideda iš atskirų atomų, kurie jungiasi sveikaisiais skaičiais.

Berzelius neapsiribojo tik svorių nustatymu — jis savo tyrimais gerokai pagerino atominių svorių tikslumą ir metodiką, padėjo sudaryti patikimus svorių lenteles, kurios vėliau tapo pagrindu elementų savybių palyginimui ir periodinių sąryšių paieškai.

Cheminis užrašymas ir nomenklatūra

Norėdamas palengvinti eksperimentų užrašymą ir cheminių reiškinių aiškinimą, Berzelijus sukūrė patogią cheminių užrašų sistemą. Šioje notacijoje elementai buvo žymimi trumpais rašytiniais ženklais — pavyzdžiui, O – deguonis, Fe – geležis. Elementų kiekinės proporcijos buvo nurodomos skaičiais. Tai ta pati pagrindinė sistema, kuri naudojama ir šiandien: elementų simboliai (viena arba dvi raidės, pirmoji didžioji), o kiekiai nurodomi skaitmenimis. Vienas istoriškai reikšmingas skirtumas yra tas, kad Berzelijus pirminėje formoje naudojo aukščiau esančius indeksus (didžiuosius indeksus) atomų skaičiams žymėti (pvz., H2O rašyta kaip H2O su aukštesniu indeksu), o vėliau tapo įprasta naudoti mažesnius, apačioje esančius indeksus (subscript).

Elementų identifikavimas ir studentų darbai

Berzelius pats tiesiogiai arba kartu su kitais chemikais aprašė ir cheminius elementus, tarp jų minimi silicį, seleną, torį ir cerį. Kai kuriais atvejais atradimai buvo bendri arba nepriklausomi (pvz., ceris buvo aptiktas Berzelijaus ir Wilhelm Hisinger darbuose bei nepriklausomai aprašytas kitų chemikų). Be to, Berzelijaus laboratorijoje dirbę studentai ir bendradarbiai atrado svarbių elementų — pavyzdžiui, ličio atradimą 1817 m. atliko Johan August Arfwedson Berzelijaus laboratorijoje, o vanadžio atradimą 1830 m. atliko Nils Gabriel Sefström būtent Stokholme.

Organinė chemija, baltymai ir terminai

Berzelijus aiškiai atskyrė organinius (dažniausiai anglies junginius) nuo neorganinių medžiagų ir aktyviai vykdė organinių medžiagų analizę. Jis padėjo Gerhardui Johannesui Mulderiui analizuoti maisto produktus ir natūralius ekstraktus, pavyzdžiui, kavą, arbatą bei įvairius baltymus. Remiantis Mulderio analize ir aptariant šių medžiagų sudėtį, Berzelius pasiūlė ir įtvirtino terminą "baltymas" (protein) tam, kas yra pagrindinė gyvų audinių maistinė medžiaga. Mulderis pastebėjo, kad daug baltymų turi panašias empirines formules, o Berzelius prisidėjo prie šių sąvokų formavimo ir diskusijų apie tai, ką reiškia tokia vienodumo tendencija.

Mokslinė įtaka ir paveldas

Berzelius parašė daug mokslinių darbų ir apžvalgų bei aktyviai reiškėsi kaip mentorius ir redaktorius. Jis bendradarbiavo ir padėjo daugeliui žinomų mokslininkų, įskaitant Mulderį, Claude'ą Louis Berthollet, Humphry Davy, Friedrichą Wöhlerį ir Eilhardą Mitscherlichą, taip pat konsultavo ir remė mažiau žinomus chemikus. Jo Stokholmo laboratorija tapo svarbiu centru, kuriame buvo ugdomi nauji chemikai ir atliekami reikšmingi eksperimentai.

Berzelijaus indėlis — aiškūs cheminio užrašymo principai, patikimesnės atominių svorių lentelės, pažangūs analizės metodai ir mokslinis švietimas — sudaro tvirtą pamatą daugeliui vėlesnių atradimų chemijoje. Dėl to jis iki šiol laikomas vienu iš šiuolaikinės chemijos tėvų ir svarbia mokslinėje istorijoje.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Džonsas Jakobas Berzelijus?

K: Kur jis studijavo?

K: Ką jis sukūrė?

K: Kokius elementus jis atrado?

K: Koks buvo jo indėlis į organinę chemiją?

K: Kaip jis padėjo kitiems mokslininkams?

Paieška pagal raidę