Makroevoliucija: kas tai? Apibrėžimas, pavyzdžiai, diskusijos

Makroevoliucija: apibrėžimas, pavyzdžiai ir diskusijos apie rūšių atsiradimą, iškastinius įrašus, mikroevoliucijos ryšį bei mokslines prieštaras. Sužinokite esminius argumentus.

Makroevoliucija - tai didelio masto evoliucija. Kai kuriems tai reiškia rūšių atsiradimą. Kitiems tai reiškia didelio masto pokyčius, matomus iškastiniuose dokumentuose. Apibendrintai makroevoliucija nagrinėja, kaip per ilgus geologinius laikmečius atsiranda naujos didesnės taksonominės grupės (gentys, šeimos, skyriai), didėja arba mažėja biologinė įvairovė ir formuojasi pagrindiniai gyvybės istorijos modeliai.

1. "Dideli struktūros ir gyvenimo būdų pokyčiai per... dešimtis milijonų metų". R. L. Carroll.
2. "Didelis evoliucijos modelis... įvykiai, dėl kurių atsiranda naujas aukštesnis taksonas". Genetikos žodynas.
3. "Visi makroevoliuciniai procesai vyksta populiacijose ir individų genotipuose, todėl jie kartu yra ir mikroevoliuciniai procesai". Mayr.
4. "Neaiškus terminas, reiškiantis didelių fenotipinių pokyčių evoliuciją, paprastai pakankamai didelę, kad linija būtų priskirta atskirai genčiai ar aukštesniam taksonui". Futuyma.
5. "Evoliucija dideliu mastu". Ridley.

Tai patogus terminas: daugumai biologų jis nereiškia jokių evoliucijos proceso pokyčių. Keletas paleontologų mano, kad kai kurių iškastinių fosilijų kloduose matomų dalykų negalima paaiškinti vien tik gradualistine evoliucijos sinteze. Jų yra mažuma. Yra keletas įdomių kitų paleontologų diskusijų.

Kai kurie biologai šį terminą vartoja evoliucijai jau atskirtuose genofonduose. Jų nuomone, makroevoliucijos tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama pokyčiams, vykstantiems rūšių lygmenyje arba aukščiau. Vėlgi tai yra mažumos pozicija. Dauguma biologų evoliucijos rūšių lygmeniu nevadintų makroevoliucija.

Kita vertus, mikroevoliucija reiškia mažesnius evoliucinius pokyčius rūšių ar populiacijų viduje. Mikroevoliucijos metu neabejotinai vyksta alelių dažnių pokyčiai. Kai kurie biologai, ypač Ričardas Daukinsas (Richard Dawkins), teigia, kad genas yra atrankos objektas. Tam visada prieštaravo Ernstas Mayras: "Individas yra tas subjektas, kuris išgyvena arba ne, kuris dauginasi arba ne ir kuris sėkmingai dauginasi arba ne". Genų dažnio pokyčiai populiacijose yra šalutinis produktas to, kas vyksta su individais.

Kas įeina į makroevoliuciją — mechanizmai ir procesai

Makroevoliucija apima ne tik ilgesnės trukmės pokyčius, bet ir tam tikras savybes ar procesus, kurie tampa matomi tik didesniu laiko mastu. Pagrindiniai elementai:

• Rūšių atsiradimas (speciacija) — kaip viena rūšis suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų evoliucinių linijų.
• Adaptacinės radiacijos — greitas rūšių įvairovės padidėjimas, užimant naujas ekologines nišas (pvz., stuburinių gyvūnų išplitimas po K–Pg išnykimo).
• Masiniai išnykimai — įvykiai, radikaliai keičiantys biodiversitetą ir atveriantys galimybes naujoms grupėms (pvz., Ordovikianas, Permas, Kambro–Kredos ribos, kt.).
• Darbo ir genų reguliacijos pokyčiai — ypač svarbūs vystymosi reguliacinių genų (Hox, cis-reguliacinės sritys), kurie gali sukelti didelius fenotipinius pokyčius per vieną ar kelis žingsnius.
• Spiečių arba rūšių atranka (species selection) — idėja, kad tam tikros rūšių savybės gali lemti didesnį išlikimą arba rūšių diversifikaciją, o tai veikia aukštesnius taksonominius lygius.

Pavyzdžiai iš gamtos ir iškastinių radinių

Keletas gerai žinomų makroevoliucijos pavyzdžių:

• Cambro sprogimas — santykinai greitas daugelio pagrindinių gyvūnų kūno planų atsiradimas priartėjus prie kambro periodo pradžios.
• Žuvų įsikėlimas į sausumą — plaukakotu evoliucija į keturkojus (tetrapodus) ir vėlesnė sausumos stuburinių diversifikacija.
• Žinduolių išplitimas po dinozaurų išnykimo — greita nišų užėjimo ir rūšių spinduliuotės stadija.
• Plėšriųjų paukščių, kitų stuburinių ar vabzdžių didelės grupės transformacijos matomos per geologinius sluoksnius.

Debatai: ar makroevoliucijai reikia naujų procesų?

Pagrindinis diskusijų klausimas — ar makroevoliucija yra tiesiog mikroevoliucijos tęsinys, vykstantis ilgesniu laiku, ar jai reikia papildomų principų ar procesų. Štai keli požiūriai ir idėjos:

• Gradualistinis požiūris (daugumos biologų): makroevoliucija kyla iš mikroevoliucinių procesų — natūralios atrankos, genetinės dreifos, mutacijų, izoliacijos ir kt. Naujų procesų nereikia, tik laiko ir kartojimosi.
• Punctuated equilibrium (S. J. Gould ir N. Eldredge): paleontologiniai duomenys rodo ilgus stabilumo laikotarpius, kuriuos keičia greiti pokyčiai (geologiniu mastu), dažnai susiję su geografinėmis speciacijomis. Tai neprieštarauja natūralios atrankos mechanikai, bet pabrėžia laiko ir erdvės svarbą.
• Rūšies lygmens atranka ir kiti aukštesni lygiai: kai kurie mokslininkai siūlo, kad atranka gali veikti ne tik individų lygmenyje, bet ir rūšių ar net ekosistemų lygiuose, kas galėtų lemti makroefektus.
• Vystymosi (evodevo) apribojimai ir genomos organizacija: kai kurie dideli pokyčiai atsiranda dėl pasikeitimų vystymosi programose arba genų reguliacijos tinkluose, o tai kartais leidžia greitai pasirodyti naujoms morfologijoms.

Kaip tiriama makroevoliucija?

Makroevoliucijos tyrimai apjungia kelias disciplinas:

• Paleontologija — iškastinių radinių analizė suteikia tiesioginių įrodymų apie formų atsiradimą, išnykimą ir laiko seką.
• Filogenetika — molekulinės ir morfologinės medžių rekonstrukcijos leidžia atsekti giminystės ryšius ir laiko vertes (molekulinis laikrodis).
• Komparatyvinė biologija — palyginimai tarp grupių, morfologinių savybių analizė ir statistiniai modeliai leidžia aptikti tendencijas ir koreliacijas su aplinkos veiksniais.
• Evodevo (evoliucija vystymosi lygmenyje) — genų raiškos, embriologijos ir genetikos tyrimai aiškina, kaip vystymosi pasikeitimai gali sukelti makroforminius pokyčius.

Praktinė reikšmė ir išvados

Makroevoliucija svarbi ne tik teorijai — ji padeda suprasti biologinės įvairovės kilmę, kaip ekosistemos reaguoja į didelius aplinkos pokyčius ir kokios grupės yra pažeidžiamiausios išnykimams. Tai svarbu biologinės įvairovės išsaugojimui, modeliuojant klimato kaitos pasekmes ir planuojant apsaugos strategijas.

Apibendrinant: makroevoliucija apima didelio masto evoliucinius pokyčius, dažniausiai matomus per ilgus geologinius laikotarpius. Dauguma biologų mano, kad ją galima paaiškinti mikroevoliucijos mechanizmų kombinacija, tačiau diskusijos apie procesų svarbą, laiko mastą ir aukštesnių lygmenų atranką tebėra aktyvios. Tyrimai, jungiantys paleontologiją, molekulinę filogenetiką ir evodevo, nuolat gilina mūsų supratimą apie tai, kaip keičiasi gyvybė Žemėje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra makroevoliucija?

K: Kuo ji skiriasi nuo mikroevoliucijos?

K: Kam kai kurie biologai naudoja makroevoliuciją?

K: Kas pasiūlė, kad genai yra atrankos objektai?

K: Kas metė iššūkį šiai idėjai?

K: Kas atsitinka genų dažniui mikroevoliucijos metu?

Paieška pagal raidę