Purvo ugnikalnis (purvo vulkanas) — apibrėžimas, savybės ir pavyzdžiai

Atraskite purvo ugnikalnio (purvo vulkano) apibrėžimą, savybes ir įspūdingus pavyzdžius — formavimas, dujos, dydis ir poveikis gamtai.

Autorius: Leandro Alegsa

Purvo ugnikalnis arba purvo kupolas - tai tam tikros rūšies ugnikalnis, susidarantis iš žemės skysčių ir dujų. Purvo vulkanai atsiranda, kai po žeme esančios dujos (dažniausiai iš organinių, naftos ar dujų telkinių) stumia vandenį, dumblą ir smėlį į paviršių. Tokie reiškiniai dažniausiai stebimi nuosėdiniuose baseinuose ir regionuose, kur yra daug angliavandenilių.

Kaip susidaro

Purvo ugnikalniai formuojasi dėl trijų pagrindinių veiksnių:

  • dujų slėgis: susikaupusios metano ar kitų dujų sankaupos stumia gruntą ir vandenį į žemės paviršių;
  • vandens prisotinimas: gruntiniai vandenys arba druskingi tirpalai suminkština uolienas, todėl jos gali judėti kaip dumblas;
  • geologiniai lūžiai ir slėniai: per juos dujos ir skysčiai lengviau keliauja į paviršių.

Savybės ir išsiskyrę produktai

  • Temperatūra: purvo ugnikalnio temperatūra yra daug žemesnė nei magminių ugnikalnių – paprastai ji būna aplinkos ar tik šiek tiek aukštesnė (rečiau pasitaiko karštesnių atvejų).
  • Išsiskiriančios dujos: dauguma purvo ugnikalnių išskiriamų dujų yra metanas. Be jo, dažnai būna anglies dioksidas, azotas, vandenilio sulfidas ir kitų dujų mišiniai; taip pat reikia pažymėti, kad metanas gali būti išsiskiriantis tiek stebint silpną seep’ą, tiek per didesnį išsiveržimą.
  • Skystis ir dumblas: purvas dažniausiai yra vandens, molio, smėlio ir organinių medžiagų mišinys. Dažnai išsiveržia sūrus arba rūgštus skystis – tai gali būti vanduo, kuriame yra druskos arba rūgščių, priklausomai nuo aplinkinių geocheminių sąlygų.
  • Dydis: purvo ugnikalniai gali būti labai įvairūs: nuo menkų, kelių metrų skersmens kupoliukų iki didelių laukų. Kai kurių didžiausių purvo ugnikalnių skersmuo siekia kilometrus, o aukštis gali pasiekti kelis šimtus metrų (kai kuriuose šaltiniuose minima iki ~700 m aukščio).
  • Elgsenos tipai: būna lėtų, nuolatinio išsiskyrimo „seep“ tipo, arba epizodinių, smarkių išsiveržimų, kai dujų slėgis sukelia sprogstamą dumblą ir akmenų išmetimus.

Poveikis ir rizikos

Purvo ugnikalniai gali turėti tiek naudingų, tiek žalingų pasekmių:

  • jie yra natūralūs angliavandenilių (ypač metano) šaltiniai, todėl prisideda prie atmosferos šiltnamio efektą stiprinančių dujų kiekio;
  • aktyvūs purvo ugnikalniai gali sukelti vietines geotechnines problemas: dumblas užpila žemę, gali užlieti infrastruktūrą ar pakeisti kraštovaizdį;
  • povandeniniai (submarininiai) purvo ugnikalniai veikia jūrų ekosistemas, sukuria unalias biologines bendruomenes — bet ir gali sukelti metano nutekėjimą į vandenį bei atmosferą;
  • kai kurie purvo ugnikalniai yra turistinės vietos (pvz., įdubos su šiltu purvu), tačiau jie gali būti pavojingi dėl staigių pasikeitimų aktyvume.

Pavyzdžiai pasaulyje

Žymiausi purvo ugnikalniai ir jų sritys:

  • Azerbaidžano Caspio regionas – vienas gausiausių ir žinomiausių purvo ugnikalnių pasaulyje;
  • Indonezija – garsus yra Sidoarjo (vadinamasis „Lusi“) purvo išsiveržimas, kuris prasidėjo 2006 m. ir sukėlė didelius socialinius bei ekologinius padarinius;
  • Kolumbijos „El Totumo“ – nedidelis purvo ugnikalnis, tapęs turistine traukos vieta;
  • Rumunijos Berca apylinkės – žinomos dėl kelių mažesnių purvo ugnikalnių;
  • Trinidadas ir kitos naftos turtingos teritorijos – dažnos purvo ugnikalnių formacijos.

Stebėjimas ir tyrimai

Geologai ir klimato mokslininkai stebi purvo ugnikalnius, nes jie padeda suprasti požeminių dujų migraciją, angliavandenilių rezervų paslaptis ir metano įsiskverbimą į atmosferą. Tyrimai apima lauko matavimus, geofizikinius tyrimus (seizmiką), cheminius dujų bei skysčių tyrimus bei nuotolinio stebėjimo metodus.

Apibendrinant: purvo ugnikalnis yra natūralus geologinis reiškinys, kuriame slėginės dujos ir vanduo kartu su dumblu kyla į paviršių. Nors jų temperatūra ir išvaizda stipriai skiriasi nuo magminių ugnikalnių, jie svarbūs tiek geologiniu, tiek ekologiniu požiūriu.

Daug purvo ugnikalnių Gobustane, Azerbaidžane.Zoom
Daug purvo ugnikalnių Gobustane, Azerbaidžane.

Išsami informacija

Purvo vulkanas paprastai susidaro iš Žemės paviršiuje arba vandenyno dugne išsiveržusio purvo diapilo. Temperatūra purvo ugnikalniuose gali būti žemesnė už užšalimo temperatūrą.

Purvo ugnikalniai dažnai siejami su naftos sankaupų vietomis ir tektoninės subdukcijos zonomis. Jie taip pat gali būti siejami su orogeninėmis juostomis, kuriose paprastai išsiveržia angliavandenilių dujos. Jie taip pat dažnai siejami ir su lavos ugnikalniais. Tačiau purvo ugnikalniai, užuot spjaudę magmą, spjaudo dujas, pavyzdžiui, metaną ir anglies dioksidą.

Sausumoje ir sekliuose vandenyse rasta apie 1100 purvo ugnikalnių. Žmonės mano, kad žemyno šlaituose ir bedugnėse lygumose gali būti daugiau kaip 10 000 purvo ugnikalnių.

Savybės ir jų skleidžiama informacija

Purvo vulkanai turi daugybę ypatybių. Vienas iš jų - grifonas, t. y. status, trumpas kūgis, išskiriantis purvą. Kitas bruožas - purvo kūgis, kuris yra aukštas kūgis, išskiriantis purvą ir nedidelius uolienų gabalus. Skorijos kūgis - tai kūgis, kuris susidaro įkaitus purvo nuosėdoms, ir salsa - tai vandens baseinai, iš kurių išsiskiria dujos. Purvo ugnikalniai turi daugybę kitų ypatybių, tačiau dauguma iš jų yra įsidėmėtinos.

Dauguma dalykų, kuriuos purvo ugnikalniai spjaudo, atsiranda per ugnikalnių išsiveržimus. Yra žinoma, kad kiti išsiveržimai įvyksta tuo metu, kai ugnikalnis yra ramybės būsenoje arba miega.

Vietos, kuriose yra purvo ugnikalniai

Europa ir Azija

Europoje yra labai nedaug purvo ugnikalnių, tačiau nemažai jų yra Rusijos Tamanės pusiasalyje ir Kerčės pusiasalyje Ukrainos pietryčiuose. Italijoje daug purvo ugnikalnių yra prie Apeninų kalnų ir Sicilijoje. Europoje taip pat yra Berkos purvo ugnikalniai, esantys netoli Berkos, Buzėjaus apskrityje, Rumunijoje. Daug purvo ugnikalnių yra prie Juodosios ir Kaspijos jūrų. Dėl tektoninių plokščių judėjimo susiformavo mod vulkanų plotai, kurie spjaudosi angliavandeniliais ir metanu. Vieni aukščiausių purvo ugnikalnių yra Azerbaidžane. Purvo ugnikalnių taip pat yra Irane ir Pakistane, Makrano kalnų masyve.

Kinijoje, Sindziango provincijoje, yra daug purvo ugnikalnių. Taivano pietinėje dalyje yra du veikiantys purvo ugnikalniai. Baratango saloje, kuri priklauso Didžiųjų Andamanų salų grupei Andamanų salose Indijos vandenyne, taip pat yra keletas aktyvių purvo ugnikalnių.

Azerbaidžanas

Žmonės mano, kad 300 iš 700 Žemėje esančių purvo ugnikalnių yra rytinėje Azerbaidžano dalyje ir Kaspijos jūroje. 2001 m. vienas purvo vulkanas, esantis maždaug už 15 km nuo Baku, pateko į pasaulio naujienas, kai staiga pradėjo spjaudyti 15 m aukščio liepsnas.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra purvo vulkanas?


A: Purvo vulkanas - tai vulkanų tipas, susidarantis iš žemės skysčių ir dujų.

K: Kaip susidaro purvo vulkanai?


A: Purvo vulkanai gali susidaryti įvairiais būdais.

K: Ar purvo ugnikalnio temperatūra yra aukštesnė ar žemesnė, palyginti su įprastu ugnikalniu?


A: Purvo ugnikalnio temperatūra yra žemesnė nei įprasto ugnikalnio.

K: Kokio dydžio gali būti didžiausi purvo vulkanai?


A: Didžiausių purvo ugnikalnių skersmuo gali siekti iki 10 kilometrų, o aukštis - iki 700 metrų.

K: Kokios dujos paprastai išsiskiria iš purvo ugnikalnių?


A: Dauguma purvo ugnikalnių išskiriamų dujų yra metanas, tačiau jie gali išskirti ir anglies dioksidą.

K: Ką paprastai išmeta purvo vulkanai?


A: Purvo ugnikalniai paprastai išmeta skysčius su kietosiomis dalelėmis, pavyzdžiui, vandenį su druska ar rūgštimis.

K: Ar galite pateikti pavyzdį, ką gali išmesti purvo vulkanas?


A: Pavyzdys, ką gali išmesti purvo vulkanas, yra vanduo su druska arba rūgštimis.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3