Amerikos indėnų fleita

Pavadinimai

Amerikos indėnų fleita turi daugybę kitų pavadinimų: Amerikos indėnų kurtuazinė fleita, kurtuazinė fleita, senelio fleita, indėniška fleita, meilės fleita, Amerikos indėnų kurtuazinė fleita, Amerikos indėnų meilės fleita, Amerikos indėnų stiliaus fleita (žr. Indėnų meno ir amatų įstatymą), Šiaurės Amerikos fleita, lygumų fleita ir lygumų indėnų kurtuazinė fleita.

Teisingai instrumento pavadinimas rašomas taip: "Native American flute" (Amerikos indėnų fleita), naudojant didžiąsias raides "N" ir "A" ir mažąsias raides "f" žodyje "flute".

Asmuo, grojantis Amerikos indėnų fleitomis, vadinamas fleitininku. Žodis "fleitininkas" vartojamas, bet daug rečiau.

Istorija

Yra daugybė istorijų apie tai, kaip įvairios Amerikos indėnų tautos išrado indėnų fleitą. Vienoje istorijoje pasakojama, kad ieškodamas termitų medžio šakoje kliaukė kiaurymes. Vėjui papūtus pro skyles, žmonės išgirdo muziką.

Nėra gerai žinoma, kaip iki 1823 m. vystėsi Amerikos indėnų fleitos dizainas. Kai kurios iš įtakų galėjo būti:

• Medžių šakos ar augalų stiebai su vabzdžių išgręžtomis skylutėmis, kurios, pučiant vėjui, skleisdavo garsus.
• Atlantas.
• Muzikos instrumentai iš molio, pagaminti Mezoamerikoje.
• Anasazių fleita - ankstyvųjų Amerikos indėnų sukurta fleitos rūšis.
• Vargonų dalys, iš kurių sklinda instrumento garsas. Šias vargonų dalis dar 1524 m. mokė gaminti Amerikos indėnai.
• Rečitalis - iš Europos atkeliavęs muzikos instrumentas.

Taip pat gali būti, kad instrumentai buvo perkelti iš kitų kultūrų migracijos metu.

Seniausia iš medžio pagaminta Amerikos indėnų fleita pagaminta 1823 m. Dabar ji saugoma Bergamo muziejuje Italijoje.

Amerikos indėnų fleita, Lakotos kultūra, 1935 m. arba anksčiau. Clinto Gosso kolekcija.

Dalys

Amerikos indėnų fleitą sudaro dvi dalys: lėto oro kamera ir garso kamera. Instrumento viduje esantis kamštis skiria lėtą oro kamerą nuo garso kameros.

Amerikos indėnų fleitos dalys gali turėti daugybę alternatyvių pavadinimų. Kamštis kartais vadinamas vidine sienele. Lėto oro kamera dar vadinama SAC, suspaudimo kamera arba burnos kamera. Garso kamera dar vadinama vamzdžio korpusu, grojimo kamera, rezonansine kamera, tono kamera arba kintamu vamzdžiu.

Prietaiso išorėje esantis blokas yra atskira dalis, kurią galima nuimti. Blokas dar vadinamas paukščiu, fetišu, balnu arba totemu. Blokas dirželiu pririšamas prie fleitos lizdo. Bloku oras per dūmtraukį iš lėtosios oro kameros į garso kamerą. Blokas dažnai būna paukščio formos.

Lėto oro kameroje yra kandiklis ir kvėpavimo anga žaidėjo kvėpavimui. Oras teka per lėtą oro kamerą ir per išėjimo angą į dūmtraukį.

Garso kameroje yra garso skylė, kuri sukuria oro vibraciją, sukeliančią garsą, kai oro srautas pasiekia skėlimo briauną. Garsinė anga dar gali būti vadinama švilpimo anga, langeliu arba tikrąja garsine anga ("TSH"). Skeliamoji briauna dar gali būti vadinama pjaunamąja briauna, dantyta briauna, lūpine ar garsine briauna.

Garso kameroje taip pat yra skylės pirštams, kuriomis žaidėjas gali keisti vibruojančio oro dažnį. Keičiant vibracijos dažnį, keičiasi skleidžiamo garso aukštis.

Amerikos indėnų fleitos pirštų skylutės yra atviros, t. y. grojančiojo pirštai uždengia pirštų skylutes (o ne metalinės svirtys ar pagalvėlės, kaip antai klarneto). Tai reiškia, kad grojantysis turi sugebėti pirštais pasiekti visas instrumento pirštų skylutes. Pirštų skylės dar gali būti vadinamos natų skylėmis, grojimo skylėmis, tono skylėmis arba stotelėmis.

Fletos kojos gale, kuris yra toliau nuo grojančiojo burnos, gali būti krypties skylutės. Šios skylutės turi įtakos fleitos aukščiui, kai visos pirštų skylutės yra uždengtos. Jos taip pat susijusios su "keturiomis kryptimis" - rytų, pietų, vakarų ir šiaurės, kurias galima rasti daugelyje indėnų pasakojimų. Krypties skylutės taip pat gali būti vadinamos derinimo skylutėmis arba vėjo skylutėmis.

Aukščiau pateiktame paveikslėlyje - Amerikos indėnų fleitos dalys su angliškomis etiketėmis - taip pat galima pamatyti etiketes čerokių, olandų, esperanto, prancūzų, vokiečių, japonų, korėjiečių, lenkų, lenkų, rusų ir ispanų kalbomis.

Distancinė plokštė

Dar vienas indėnų fleitų gamybos būdas - dūmtraukiui sukurti naudojama tarpinė plokštelė. Tarpinė plokštelė yra tarp fleitos korpuso lizdo vietos ir bloko. Tarpinė plokštelė paprastai tvirtinama tuo pačiu dirželiu, kuriuo ant instrumento tvirtinamas blokas. Skeliamoji briauna taip pat gali būti tarpinės plokštelės dalis.

Distancinė plokštelė dažnai gaminama iš metalo, tačiau distancinės plokštelės gali būti pagamintos iš medžio, žievės ir keramikos.

Matmenys

Daugelis senųjų Amerikos indėnų fleitų buvo gaminamos pagal kūno matmenis. Fleitos ilgis buvo lygus atstumui nuo vidinės alkūnės pusės iki rodomojo piršto galo. Lėtosios oro kameros ilgis buvo lygus kumščio pločiui. Atstumas tarp garso angos ir pirmojo piršto angos buvo kumščio plotis. Atstumas tarp pirštų skylučių būtų nykščio plotis. Atstumas nuo paskutinės piršto skylutės iki fleitos galo buvo kumščio pločio.

Šiuo metu Amerikos indėnų fleitų gamintojai naudoja daugybę būdų, kaip nustatyti fleitų matmenis. Tai labai svarbu dėl pirštų skylučių vietos, nes nuo jų priklauso įvairių instrumento natų aukštis. Fletų gamintojai gali naudoti skaičiuotuvus, kad suprojektuotų savo instrumentus, arba naudotis kitų fleitų gamintojų pateiktais matmenimis.

Medžiagos

Daugelis Amerikos indėnų fleitų gaminamos iš upės nendrių, bambuko, medžio ar net plastiko. Kai kurie Amerikos indėnų fleitų gamintojai naudoja keramiką arba stiklą.

Amerikos indėnų fleitos dalys


Dviejų Amerikos indėnų fleitų blokai


Richardo W. Payne'o pagaminta fleita su tarpine plokštele.

Muzika

	Amerikos indėnų fleita (šešios skylutės). Atliekama 1987 m. vado Artūro Dvi varnos pagaminta fleita.
Problemų klausantis šio failo? Žr. medijos pagalbą.

 

	Amerikos indėnų stiliaus fleita (penkios skylutės) G. Atliekama 2001 m. Ricko Hellerio sukurta fleita.
Problemų klausantis šio failo? Žr. medijos pagalbą.

Daugelyje Amerikos indėnų fleitų naudojama mažorinės tonacijos pentatoninė skalė. Ši muzikinė skalė naudojama daugumoje Amerikos indėnų fleitų muzikos. Tačiau kai kurie Amerikos indėnų fleitų gamintojai dabar naudoja kitokias muzikines skales. Be to, daugelis Amerikos indėnų fleitų gamintojų kruopščiai derina fleitas, kad jos gerai skambėtų grojant kitais instrumentais, pavyzdžiui, gitaromis ir pianinais.

Amerikos indėnų fleitos gali būti didelės arba mažos, jų diapazonas platus - nuo labai žemų iki labai aukštų natų. Nuo didžiausių fleitų (žemiausio garso aukščio) iki mažiausių fleitų (aukščiausio garso aukščio) jų diapazonas yra maždaug trys su puse oktavos - nuo C₂ iki A₅ .

Ankstyvųjų Amerikos indėnų fleitų įrašų galima rasti iš kelių šaltinių.

Pirštų galais

Dauguma Amerikos indėnų fleitų turi penkias arba šešias pirštų skylutes. Tačiau fleita gali neturėti jokių skylučių pirštams arba turėti net septynias skylutes pirštams, įskaitant skylutę nykščiui. Skirtingi gamintojai fleitoms naudoja skirtingas muzikines skales ir pirštų sąskambius.

Rašytinė muzika

Rašytinė muzika Amerikos indėnų fleitoms dažnai skamba fis-moll tonacijoje, nors kai kurie kūriniai užrašomi ir kitose tonacijose. Tačiau Amerikos indėnų fleitai parašytoje muzikoje naudojama keturių kirčių tonacija. Tai vadinama "nakai tabulatūra". Daugelyje užrašytų muzikos kūrinių po natomis pridedamos pirštų diagramos, rodančios, kokias pirštų skylutes reikia uždengti, norint užrašyti tą natą.

Standartinės tonacijos signatūros naudojimas rašytinei muzikai, kuri gali būti naudojama įvairių tonacijų indėnų fleitoms, priskiria šį instrumentą prie transponuojamųjų instrumentų.

Daugelio Amerikos indėnų fleitų pagrindinės muzikinės gamos (pentatoninės minorinės) pirštuotė.


Nakai tabulatūra Amerikos indėnų fleitoms, kurioje pavaizduotos pagrindinės gamos - pentatoninės minorinės gamos - natos.


Dvi Amerikos indėnų fleitos, pagamintos nuo 2005 m.

Atgimimas

Iki 1960 m. buvo nedaug Amerikos indėnų fleitininkų. Tačiau XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Amerikos indėnų fleita pradėta groti dažniau. Amerikos indėnų fleitomis pradėjo groti daug žmonių, pavyzdžiui, Doc Tate Nevaquaya, John Rainer jaunesnysis, Sky Walkinstik Man Alone ir Carl Running Deer.

R. Carloso Nakai muzika išpopuliarėjo devintajame dešimtmetyje. 1989 m. išleistas albumas "Canyon Trilogy". 1998 m. jis tapo pirmuoju Amerikos indėnų muzikos albumu, kuriam Amerikos įrašų pramonės asociacija suteikė auksinio įrašo sertifikatą. 2014 m. liepos 8 d. "Canyon Trilogy" buvo sertifikuotas kaip platininis įrašas.

Mary Youngblood 2002 ir 2006 m. pelnė du "Grammy" apdovanojimus Amerikos indėnų muzikos kategorijoje už indėnų fleitos muziką. Šiandien Amerikos indėnų fleitomis groja ir jas pripažįsta daugybė įvairių tautų ir kultūrų visame pasaulyje.

Niujorko traukinių stotyje už aukas grojantis indėnų kilmės amerikiečių fleitininkas.

Bendruomenės muzika

Kas mėnesį ar du susitinka Amerikos indėnų fleitų grupės. Šios grupės vadinamos fleitų ratais.

Šios organizacijos padeda savo šalies fleitos mėgėjams:

• WFS - Pasaulio fleitininkų draugija (JAV)
• RNAFF - Šiaurės Amerikos fleitos renesansas (JAV)
• JIFCA - Japonijos indėnų fleitų ratelių asociacija (日本インディアンフルートサークル協会) (Japonija)

Dokumentiniai filmai

• Giesmininkai (1999, 48 min.). Režisierius Bobas Herkulesas. Prodiuseris Danas Kingas. Leik Forestas, Ilinojaus valstija: America's Flute Productions. Penki iškilūs tradicinės fleitos atlikėjai - Tomas Mauchahty-Ware, Sonny Nevaquaya, R. Carlos Nakai, Hawk Littlejohn, Kevin Locke - pasakoja apie savo Amerikos indėnų fleitas ir jų dainas bei fleitos ir jos muzikos vaidmenį jų gentyse.
• Kelionė į Sioną (2008, 44 min.). Timo Romero dokumentinis filmas. Santa Marija, Kalifornija: Plius sprendimai. Filmas apie Amerikos indėnų fleitininkus, dalyvaujančius Siono kanjono meno ir fleitos festivalyje, vykstančiame Springdeilyje, Jutos valstijoje, vartuose į Siono nacionalinį parką.