Ilgųjų peilių naktis (1934): nacistinė valymo operacija „Kolibris“

Ilgųjų peilių naktis (1934) – operacija „Kolibris“: nacistinės valymo akcijos kronika, priežastys, aukos ir Hitlerio sprendimas sunaikinti SA lyderius.

Ilgų peilių naktis (vok. Nacht der langen Messer ) arba operacija "Kolibris" (Kolibri) - nacistinėje Vokietijoje vykdytas valymas. Ji vyko 1934 m. birželio 30 d. - liepos 2 d., kai nacių režimas dėl politinių priežasčių nužudė mažiausiai 90 žmonių. Dauguma nužudytųjų buvo "Audros būrio" (SA) (vok. Sturmabteilung) nariai.

Adolfas Hitleris ėmėsi veiksmų prieš SA ir jos lyderį Ernstą Röhmą, nes matė, kad SA nepriklausomybė ir jos narių polinkis į gatvės smurtą kelia tiesioginę grėsmę jo valdžiai. Hitleris taip pat norėjo užkirsti kelią bet kokiems Reichsvero (Vokietijos kariuomenės) vadovų, kurie bijojo SA ir ją niekino, veiksmams, kuriais būtų siekiama apriboti jo valdžią, juolab kad Röhmas neslėpė siekio absorbuoti Reichsverą ir pačiam jam vadovauti.

Galiausiai Hitleris pasinaudojo valymu, kad susidorotų su konservatyviais savo režimo kritikais, ypač ištikimais vicekancleriui Franzui von Papenui, ir suvestų sąskaitas su senais priešais, tokiais kaip Kurtas von Schleicheris.

Priežastys ir politinis kontekstas

SA, vadovaujama Ernsto Röhmo, 1933–1934 m. buvo didžiulė ir politiškai aktyvi organizacija, turėjusi šimtus tūkstančių, o kai kuriomis vertinimo versijomis – ir daugiau nei milijoną narių. Röhmas ir daugelis SA veikėjų norėjo tęsti "antrojojo perversmo" politiką: toliau spausti elitą, išdalinti žemę ir įtvirtinti radikalesnę socialinę programą. Tai kėlė nerimą didžiajai daliai kariuomenės (Reichsvero), konservatyviems politikams ir verslininkams, kuriems reikėjo tvarkos ir garantijos, jog Reichsveras liks atskiras ir lojalus tradiciniam dvasniui. Hitleriui tai buvo pavojinga kombinacija – SA radikalumas ir Röhmo ambicijos galėjo atimti iš jo kontrolę ir destabilizuoti santykius su kariuomene bei finansiniais rėmėjais.

Operacijos eiga

• Birželio 30 d., 1934 m. naktį prasidėjo mirtini suėmimai ir likvidacijos, vykdomi daugiausia SS ir Gestapo pajėgų, vadovaujamų Heinricho Himmlerio ir Reinhardo Heydricho, bei vietinių policijos struktūrų.
• Tarp nužudytųjų buvo ne tik SA lyderiai — sunaikinti ir politiniai oponentai bei buvę politikos veikėjai, tokie kaip Kurtas von Schleicheris. Franzui von Papenui ir jo aplinkai taip pat buvo bandoma pakenkti; kai kurie jo žmonės pateko į areštus.
• Ernstas Röhmas buvo areštuotas ir vėliau nužudytas (mirė liepos 1 d.), o SA vadovybė buvo smarkiai išardyta arba priversta nusileisti. Per trumpą laiką SA prarado savo politinę reikšmę ir tapo subordinuota režimui.

Žuvusiųjų skaičius ir teisinis pateisinimas

Reicho vyriausybė pradžioje pateikė oficialų skaičių apie 77 "teisėtai sušaudytą" asmenų, tačiau istorikai vėliau išnagrinėjo aukštesnius skaičius ir įvertino, kad realus nužudytųjų skaičius gali svyruoti nuo maždaug 85 iki kelių šimtų, priklausomai nuo įtrauktų areštų, mirčių kalėjimuose ir slaptų likvidacijų. Be to, tūkstančiai asmenų buvo areštuoti ir trumpam laikui internuoti.

Tą pačią dieną, kai prasidėjo purgas, prezidentas Paulis von Hindenburgas pasirašė dekreto formos nutarimą, kuriame skelbiama, kad nacių veiksmai yra būtini "valstybės apsaugai" (Decree "zum Schutz von Volk und Staat" — vokiškai Verordnung des Reichspräsidenten zum Schutz von Volk und Staat). Vėliau, 1934 m. liepos 3 d., Reicho teismus ir Reichstagas oficialiai pripažino ar retroaktyviai patvirtino Hitlerio veiksmus, taip suteikdami jiems teisinį uždangą režimo propagandoje.

Pasekmės

• Hitleris stipriai konsolidavo valdžią: po valymo kariuomenės vadovybė, kuri bijojo SA, tapo labiau palanki Hitleriui. Vėliau, pasitraukus ir mirus Hindenburgui (1924 m. rugpjūčio 2 d.), Hitleris susilpnino paskutinius konstitucinius apribojimus ir tapo "Führeriu".
• SA buvo neutralizuota kaip politinė jėga: organizacija liko egzistuoti, bet jos karinė ir politinė reikšmė sumažėjo. SS, kuriai vadovavo Himmleris, išaugo kaip pagrindinė represinė ir valstybinė saugumo institucija.
• Režimo opozicija sunyko: daug konservatyvių oponentų arba buvo nužudyti, arba įbauginti, arba tapo bejėgiais. Tai leido naciams platesniu mastu perorganizuoti valdžią be realios politinės opozicijos.

Tarptautinė reakcija ir istorinis vertinimas

Tarptautinė reakcija buvo iš esmės pamatuota ir daugiausia kritika buvo formali. Kai kurios valstybės išreiškė susirūpinimą, tačiau jokios rimtos tarptautinės sankcijos ar intervencijos nesekė. Istoriškai Ilgųjų peilių naktis suvokiama kaip kertinis momentas, kai Hitleris parodė, jog tiek de facto, tiek de jure jis yra pasirengęs naikinti net ir ankstesnius sąjungininkus, kad centralizuotų valdžią. Šis įvykis taip pat žymi SS ir gestapo augimo pradžią kaip pagrindinių represinių priemonių valstybėje.

Pastarosios pastabos

Ilgųjų peilių naktis dažnai minima kaip pavyzdys to, kaip autoritarinės sistemos panaudoja teisines formules ir slaptą represinę jėgą susidoroti su realiais ir įsivaizduojamais vidiniais priešininkais. Nors pavadinimas ir išliko istorijoje, tikrasis mastas, motyvai ir pasekmės matomi visapusiškiau tik išvakarėse ir pasibaigus tyrimams ir dokumentų analizei.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo ilgųjų peilių naktis?

K: Kas buvo dauguma nužudytųjų?

K: Kodėl Hitleris ėmėsi veiksmų prieš SA ir jos vadovą Ernstą Röhmą?

K: Kas birželio 30 d. suėmė Ernstą Röhmą?

Klausimas: Kas nužudė Ernstą Röhmą?

K: Prieš kokias kitas grupes Hitleris panaudojo šį valymą?

K: Kas yra operacija "Kolibris"?

Paieška pagal raidę