Ortopteros (Orthoptera) – žiogeliai, katidės ir jų sandara bei garsai
Ortopteros (Orthoptera): žiogeliai ir katidės — išsamus jų sandaros, sparnų ir čirpimo garsų paaiškinimas, rūšių elgsena ir atpažinimas.
Ortopteros (Orthoptera) - tai vabzdžių būrys. Šiam būriui dažniausiai priskiriami žiogeliai ir katidės. Pradiniame tekste minėtas vikšrai iš tikrųjų nėra ortopterai – „vikšrai“ paprastai reiškia drugelių ir uodų lervas (Lepidoptera ir kitų būrių lervas), todėl juos reikia skirti nuo Orthoptera narių.
„Ortho“ reiškia „tiesus“, todėl „Orthoptera“ pažodžiui reiškia „tiesūs sparnai“. Tai nurodo, kad priekiniai sparnai, vadinami tegminais, yra standūs, plokšti ir dažnai dengia užpakalinius sparnus. Užpakaliniai sparnai yra ploni, membraniniai ir, kai vabzdys neskraido, yra sulankstyti kaip vėduoklė po priekiniais sparnais. Daugelis rūšių savo sparnais skleidžia garsus, kuriuos paprastai vadiname čirpimo garsais.
Sandara ir išvaizda
- Kojos: užpakalinės kojos dažnai būna adapttuotos saltatoria (šokinėjimui) – femurai išsivystę, leidžia atlikti stiprius šuolius.
- Sparnai: priekiniai tegminai apsaugo membraninius užpakalinius sparnus; kai kurios rūšys skraido efektyviai, kitos priklauso nuo šuolių ir retai naudojasi skrydžiu.
- Žnyplės ir burnos dalys: turi kramtančias mandibules (valgo augalus ar smulkų gyvūniją).
- Antenos: pagal antenų ilgį skiriamos dvi pagrindinės grupės: Caelifera (trumpomis antenomis — dažniausiai žiogeliai, pvz., Acrididae) ir Ensifera (ilgos antenos — katidės, griliai, pvz., Tettigoniidae, Gryllidae).
- Lytinės struktūros: patelės dažnai turi įrengtą ilgesnį kiaušinių dėjimo organą (ovipositor), leidžiantį dėti kiaušinius dirvoje ar augalų audiniuose.
- Dydis: ortopterų kūno ilgis gali svyruoti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų ir kai kurių rūšių atstumu viršyti 10 cm (įskaitant ilgas antenas ar ovipositorius).
Garsai ir klausos organai
Daugelis ortopterų skleidžia garsus vadinamuoju striduliavimu — tai garsų gamyba trinant tam tikras kūno dalis viena į kitą. Garsą dažniausiai gamina patinai, norėdami pritraukti pateles arba atžymei teritoriją.
- Striduliacija: žiogeliams garsą dažnai sukuria užpakalinių kojų femurų ir priekinio tegminių sąveika arba dviem sparnais viena prieš kitą (griliai ir katidės turi „failą“ ir „skreperį“ ant sparnų).
- Klausos organai: kai kurių rūšių timpanaliniai (ausų) organai yra įrengti priekyje esančiose blauzdose (Caelifera) arba pilve (Ensifera). Šie organai leidžia aptikti partnerių garsus ir perspėjimus apie plėšrūnus.
- Garsų įvairovė: garsai skiriasi ritmu, tonu ir amplitude — tai leidžia atpažinti rūšį, lytiškumą ir elgsenos kontekstą (vedybinis garsas, teritorinis, įspėjamasis).
Gyvenimo ciklas ir elgsena
Ortopterai vystosi nevisišku (hemimetaboliniu) metamorfozės ciklu: kiaušinis → nimfa → suaugėlis. Nimos stadijoje vabzdžiai panašūs į suaugėlius, bet be pilnai išsivysčiusių sparnų. Kiaušiniai dedami į dirvą, augalų stiebus ar kitur, o kai kurių rūšių dėjimo elgsena būna labai specifiška.
Elgsena apima: maitinimąsi (dauguma yra žolėdžiai, bet kai kurios rūšys yra visėdžiai ar mėsėdžiai), poravimosi ritualus (garsai, pritraukimo šokiai) ir migruojančias populiacijas (pvz., vabalų periode — lokustai, kai kurie Acrididae atstovai, gali sudaryti dideles, žalingas spiečius).
Ekologinė ir ekonominė reikšmė
- Ekologija: ortopterai yra svarbūs ekosistemų komponentai — jie veikia kaip žolėdžiai, maistas paukščiams, varliagyviams, smulkiesiems plėšrūnams ir prisideda prie energijos pernešimo grandinėje.
- Žemės ūkis: kai kurios rūšys, ypač rutuliuojančios lokustų formos, gali stipriai naikinti pasėlius ir sukelti didelę ekonominę žalą.
- Žmogaus panaudojimas: kai kuriose kultūrose ortopterai naudojami kaip maistas (entomofagija) arba mokslinių tyrimų modeliai (akustika, elgsena, ekologija).
- Konservacija: kai kurios rūšys yra jautrios buveinių nykimui, pesticidams ir klimato kaitai; tam tikrose teritorijose jos saugomos.
Pasiskirstymas ir pavyzdžiai
Orthoptera aptinkami beveik visuose pasaulio regionuose, nuo pievų ir stepės iki miškų pakraščių ir drėgnų pievų. Gerai žinomi pavyzdžiai: Acrididae (trumpauročiai žiogeliai), Tettigoniidae (katidės arba ilgauročiai žiogeliai), Gryllidae (griliai). Lokustai (pvz., Schistocerca gregaria) — tai tam tikrų žiogelių rūšių fenotipo fazė, kai dėl sąlygų jie sudaro didelius spiečius.
Apibendrinant, Orthoptera yra morfologiškai ir elgsenos požiūriu įdomus bei svarbus būrys: turi specializuotas šokinėjimo kojas, skirtingų tipų sparnus, geba gaminti ir girdėti garsus, gyvena plačiai ir gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį žmogui bei gamtai.
Gyvenimo ciklas
Vabzdžiai ortopteros gyvenimą pradeda kiaušinėlyje. Po trijų savaičių - arba atėjus pavasariui - iš kiaušinėlių dėžučių išsirita mažos nimfos. Po keturių ar penkių išsiritimų jie turi sparnus. Tai rodo, kad jie yra suaugę ir pasirengę daugintis.
Garso gamyba
Garsus jie skleidžia naudodami į pjūklelius panašius sparnų kraštus arba sparnų gyslas. Kai kurių grupių sparnų kraštai trinasi vienas į kitą, kitų - užpakalinė galūnė trinasi į sparno kraštą. Kiekvienas garsas būdingas tik tam tikrai rūšiai, o jo funkcija - atpažinimas poravimosi tikslais. Garsą skleidžia patinai, o patelės juda link jų.
Dieta
Ortopedų (Orthoptera) būrio atstovai maistą kramto apatiniais žandikauliais. Vikšrai yra visaėdžiai, t. y. minta ir augalais, ir gyvūnais. Tiesą sakant, jie valgo beveik viską: daržoves, grūdus ir net savo patelę, jei yra pakankamai alkani. Katidės dažniausiai yra žolėdės (valgančios augalus), nors, jei yra pakankamai alkanos, suvalgo ir savo partnerį. Jos taip pat mėgsta valgyti amarus ir kitus mažus, lėtai judančius gyvūnus. Žaladariai beveik visada minta tokiais augalais kaip žolė, kviečių sėlenos ir salotos, todėl jie gali būti baisūs pasėlių kenkėjai.
Šokinėjimas
Orthoptera narius sugauti gana sunku, nes jie labai gerai šokinėja. Jie turi nuostabias kojas - žiogas gali nušokti 20 kartų toliau nei jo kūno ilgis. Jų užpakalinės kojos labai didelės ir ilgos. Šios ilgos ir stiprios kojos suteikia šiems vabzdžiams puikų gebėjimą šokinėti.
_W_IMG_0525.jpg)
Šis gauruotasis žiogelis naudoja maskuotę, kad pasislėptų žolėje
Poskyriai
Vikšrai, katytės ir žiogai priklauso tai pačiai Orthoptera būriui, nes yra panašūs daugeliu atžvilgių. Tačiau yra keletas dalykų, dėl kurių jie skiriasi vieni nuo kitų.
Pirma, jų spalvos paprastai būna gana skirtingos. Kadangi žiogai mėgsta judėti dieną, jų spalvos panašios į žolės ir ryškių gėlių, todėl jie dažniausiai būna žali, šviesiai rudi arba įvairiaspalviai (daug skirtingų spalvų vienu metu). Vikšrai juda naktį, todėl jie yra tamsūs. Katidės mėgsta daug laiko praleisti ant lapų, todėl jos dažnai būna lapų spalvos, o jų sparnai gali atrodyti kaip lapai. Jų sparnai gali būti su tokiais pačiais gyslų raštais kaip lapai, o ant sparnų dažnai būna mažų rudų dėmelių, panašių į tas, kurios gali būti ant lapų.
Antra, jų elgesys skiriasi. Žiogai mėgsta būti aktyvūs dieną, vikšrai - naktį, katytės - vėlyvą popietę ir vakare.
Trečia, skiriasi jų antenos. Katidžių ir vikšrų antenos paprastai būna ilgos ir plonos, o žiogų - trumpos ir storos. Žinoma, ši taisyklė nėra tobula - pavyzdžiui, nors žiogai paprastai turi trumpas, storas antenas, ilgauodegės žiogai turi ilgas, plonas antenas, kaip ir vikšrai. Dėl to kartais vis dar sunku atskirti šios eilės narius.
Susiję puslapiai
- Grasshopper
- Katydidės
- Kriketas
Ieškoti