Samarkandas – Šilko kelio miestas, Timūro sostinė ir UNESCO paveldas
Samarkandas yra garsus miestas. Tai antras pagal dydį Uzbekistano miestas ir Samarkando srities sostinė.
Miestas yra senajame Šilko kelyje tarp Kinijos ir Vakarų ir yra islamo mokslo studijų centras. XIV a. jis tapo Timūro (Tamerlano) imperijos sostine, čia yra jo mauzoliejus Gur-e Amir. Bibi-Chanymo mečetė tebėra viena žymiausių miesto įžymybių. Registanas buvo senovinis miesto centras.
2001 m. UNESCO įtraukė 2750 metų senumo miestą į Pasaulio paveldo sąrašą kaip Samarkandą - kultūrų kryžkelę.
Istorija
Samarkandas yra viena seniausių nuolat gyvenamų žmonių gyvenviečių Vidurinėje Azijoje. Jo istorija siekia tūkstantmečius: miestas augo kaip svarbi Sogdijos tautos prekybos ir kultūros stotelė, vėliau pateko po persų, makedonų (Aleksandro Makedoniečio) ir arabų valdžia. Per Šilko kelią Samarkandas tapo tarptautiniu prekybos, idėjų ir religijų susitikimo centru.
XIV a. miestas pasiekė savo klestėjimo viršūnę, kai jį pasirinko Timūras (Tamerlanas) kaip savo imperijos centrą. Timūro valdymo laikotarpiu Samarkande buvo pastatyti įspūdingi paminklai, madrasos ir mauzoliejai, kurie iki šiol stebina savo plytų ir glazūruotų plytelių dekoru. Per amžius miestas patyrė ir žemės drebėjimų, ir invazijų, bet daug istorinių sluoksnių išliko iki šių dienų.
Pagrindinės įžymybės
- Registanas – tradicinis miesto centras, apsuptas trimis didingomis madrasomis su mozaikomis ir ornamentais. Tai vienas žymiausių pavyzdžių islamo architektūrinio paveldo Centrinėje Azijoje.
- Gur-e Amir – Timūro mauzoliejus, kuriame palaidotas pats Timūras ir keli jo artimi palikuonys. Paminklas pasižymi prabangiu interjeru ir išorės plytelių mozaikomis.
- Bibi-Chanymo mečetė – viena didžiausių XIV a. mečečių, pastatyta pagal Timūro įsakymą. Nors po žemės drebėjimų dalis pastato buvo sugadinta, ji tebėra imponuojanti vieta istoriniame miesto audinyje.
- Šach-i-Zinda – nekropolis ir mauzoliejų alėja, žavianti savo spalvingais klinkeriais, sudėtingais ornamentais ir jaudinančia atmosfera. Tai viena labiausiai fotografuojamų Samarkando vietų.
- Ulugbeko observatorija – XIV–XV a. astronomijos centras, kurio įkūrėjas Ulugbekas atliko svarbius matavimus ir sudarė žvaigždžių katalogus. Išlikę statinių pėdsakai ir muziejai primena miesto mokslinę tradiciją.
- Afrosiyab archeologinė vietovė ir muziejus – senovinio Samarkando žemės liekanos, kur randami freskų fragmentai bei artefaktai, atskleidžiantys ankstesnes miesto fazes.
Kultūra, amatų tradicijos ir švietimas
Samarkandas ilgą laiką buvo ne tik prekybos, bet ir intelektualinis centras. Čia veikė madrasos – islamiškos mokyklos, kurios traukė mokslininkus iš įvairių regionų. Mieste puoselėjamos amatininkų tradicijos: siuvinėjimai (suzani), gobelenai, keramikos menas, ikoniškos glazūruotos plytelės ir tekstilė. Siab turgus (bazaaras) ir kitokios prekyvietės tebeperduoda autentišką regiono dvasią.
UNESCO reikšmė ir paveldo išsaugojimas
UNESCO pripažinimas 2001 m. (pavadinimas Samarkanda - kultūrų kryžkelė) akcentuoja miesto svarbą kaip susitikimo vietą tarp Rytų ir Vakarų, taip pat jo architektūrinio ir istorinio paveldo unikalumą. Įtraukus į Pasaulio paveldo sąrašą, Samarkandas gavo papildomą dėmesį restauracijai ir tarptautinei apsaugai. Vis dėlto paveldas susiduria su iššūkiais: potvyniai, žemės drebėjimai, senėjimas ir netinkamos restauracijos gali kenkti autentiškumui. Dėl to vyksta nuolatiniai konservavimo ir tyrimų projektai.
Kelionės praktinė informacija
- Transportas: Samarkandą aptarnauja tarptautinis oro uostas, yra patogūs traukinių ryšiai su Taškentu (įskaitant greituosius keleivinius traukinius "Afrosiyob").
- Geriausias laikas: pavasaris ir ruduo, kai oras malonus ir nei per karštas, nei per šaltas.
- Apranga: lankantis religinėse vietose rekomenduojama laikytis santūrios aprangos ir gerbti vietines tradicijas.
- Bilietai ir gidai: už pagrindines lankytinas vietas dažnai reikalingi įėjimo bilietai; patartina naudotis patyrusio vietinio gidų paslaugomis, kad geriau suprastumėte istoriją ir architektūrą.
- Valiuta ir saugumas: vietinė valiuta yra Uzbekistano somas; Samarkande apskritai saugu turistams, tačiau, kaip visur, verta laikytis atsargumo dėl smulkių vagysčių.
Išvados
Samarkandas yra miestas, kuriame susipina istorija, menas, mokslas ir prekyba. Jo paminklai — nuo Registano iki Gur-e Amir — liudija apie regiono svarbą pasaulio kultūrų kryžkelėje. Aplankyti Samarkandą verta kiekvienam, kuris domisi architektūra, istorija ir Vidurinių Rytų bei Centrinės Azijos kultūromis.
Istorija
Samarkandas yra vienas seniausių apgyvendintų miestų pasaulyje, klestintis dėl savo padėties prekybos kelyje tarp Kinijos ir Viduržemio jūros regiono (Šilko kelias). Tam tikrais laikais Samarkandas buvo vienas didžiausių Centrinės Azijos miestų.
Apie 700 m. pr. m. e. persų įkurtas Samarkandas nuo pat pradžių buvo vienas pagrindinių persų civilizacijos centrų. Marakanda buvo senovės graikų pavadinimas Aleksandras Didysis užkariavo miestą 329 m. pr. m. e.
Viduramžių istorija
VIII a. pradžioje Samarkandą ėmė kontroliuoti arabai. Pasak legendos, valdant Abasidams, 751 m. iš dviejų kinų kalinių buvo sužinota popieriaus gamybos paslaptis. Dėl to Samarkande buvo įkurtas pirmasis popieriaus fabrikas islamo pasaulyje. Vėliau šis išradimas paplito visame islamo pasaulyje, o iš ten - Europoje.
1220 m. Samarkandą apiplėšė Čingischano vadovaujami mongolai. Dalis žmonių išgyveno, tačiau vėliau Samarkandas patyrė dar bent vieną mongolų antpuolį. Miestui prireikė daugelio dešimtmečių, kad atsigautų po šių nelaimių. Knygoje "Marco Polo kelionės", kurioje Polo aprašo savo kelionę Šilko keliu, Samarkandas apibūdinamas kaip "labai didelis ir puikus miestas...". Jis taip pat rašo apie krikščionių bažnyčią Samarkande, kuri stebuklingai išliko stovėti po to, kai buvo nuimta dalis jos centrinės atraminės kolonos.
1370 m. Timūras Chamišas, arba Tamerlanas, nusprendė Samarkandą paversti savo imperijos, nusidriekusios nuo Indijos iki Turkijos, sostine. Per ateinančius 35 metus jis pastatė naują miestą ir apgyvendino jį amatininkais iš visų jo užkariautų vietų. Timūras pelnė meno mecenato reputaciją, o Samarkande gyveno apie 150 000 žmonių.
Šiuolaikinė istorija
1499 m. uzbekų turkai užėmė Samarkandą. Jie perkėlė sostinę į Bucharą, o Samarkandas ėmė nykti. 1868 m. miestą pradėjo valdyti Rusija. Po to buvo pastatyta rusiškoji miesto dalis, daugiausia į vakarus nuo senojo miesto.
Vėliau miestas tapo Rusijos Turkestano Samarkando srities sostine, o jo svarba dar labiau išaugo, kai 1888 m. miestą pasiekė Transkaspijos geležinkelis. 1925 m. jis tapo Uzbekijos SSR sostine, o 1930 m. jį pakeitė Taškentas.
Miesto centras su Bibi Chanymo mečete
