Saro baseinas (Saargebiet) - Tautų Lygos valdyta teritorija 1920-1935
Atraskite Saro baseino (Saargebiet) istoriją: Tautų Lygos valdymas 1920–1935, demografija, politiniai pokyčiai ir Saarbriukeno vaidmuo regione.
Saro baseino teritorija (vok: Le Territoire du Bassin de la Sarre) paprastai buvo vadinama Saro arba vokiškai Saargebiet. Tai buvo Tautų Lygos pagal Versalio sutartį 15 metų nuo 1920 m. valdoma teritorija. Sutarties sąlygomis regionas atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas tarptautinei administracijai, tuo pat metu Prancūzijai buvo suteiktos specialios teisės į Saro anglių kasyklas kaip reparacijos dalis.
Istorija ir geopolitinė reikšmė
Po Pirmojo pasaulinio karo Saro baseinas tapo svarbiu ginčo objektu dėl turtingų anglių ir plieno išteklių. Teritorija apėmė dalis Prūsijos Reino provincijos ir Bavarijos Reino pfalco. Dėl savo pramoninės svarbos regionas buvo laikomas strategine sritimi, kurią tiek Vokietija, tiek Prancūzija laikė reikšminga ekonominiu ir politiniu požiūriu.
Administracija ir politinis režimas (1920–1935)
Saro teritoriją administravo Tautų Lygos paskirta valdžios komisija, sudaryta iš tarptautinių narių. Komisija vykdė vietinę vykdomąją teisę ir užtikrino, kad būtų įgyvendintos Versalio sutarties nuostatos. Per 15 metų galiojusį režimą Prancūzija turėjo teisę į Saro anglių išteklius, o pati administracija rūpinosi viešąja tvarka, švietimu ir ekonomine veikla regione.
Demografija ir ekonomika
1933 m. Saro baseine gyveno apie 812 000 gyventojų; didžioji jų dalis buvo vokiškai kalbantys, su įvairia religine struktūra (katalikų ir liuteronų bendruomenės). Regionas buvo stipriai industrializuotas — anglies kasybos ir plieno pramonė sudarė ekonomikos pagrindą, todėl Saro turėjo didelę reikšmę tiek vietos gyventojams, tiek tarptautinei prekybai.
Referendumas ir sugrąžinimas Vokietijai
Pagal Versalio sutartį po 15 metų turėjo būti surengtas gyventojų nuomonės referendumas dėl tolimesnės padėties. Referendumas įvyko 1935 m. kovo 13 d.; didžioji dauguma balsavusiųjų parėmė sugrąžinimą Vokietijai. Po balsavimo Saro oficialiai grąžinta Vokietijai 1935 m. kovo mėn., ir nuo tada regionas vėl buvo inkorporuotas į Vokietijos administracinę sistemą.
Vėlesnė raida
Po Antrojo pasaulinio karo Saro teritorija vėl tapo tarptautinės politikos objektu: trumpą laiką regionas buvo atskiras, su tam tikra Prancūzijos įtaka, kol galutinai 1957 m. prisijungė prie Vakarų Vokietijos. Dabartinė Saro žemė yra šiek tiek mažesnė už to meto Saro baseino teritoriją, tačiau daug istorinių ir ekonominių ryšių su tuo laikotarpiu išliko.
Jėgos santykiai, referendumas ir Tautų Lygos administracija padarė Saro baseiną reikšmingu pavyzdžiu tarpukario tarptautinės politikos ir regioninės ekonomikos istorijoje. Jo sostinė buvo Saarbriukenas, o teritorija apėmė dalis to, kas vėliau tapo šiuolaikine Vokietijos Saro žeme.
Vyriausybės komisija
Pagal Versalio sutartį labai industrializuotą Saro žemę 15 metų turėjo valdyti Tautų Lyga, o jos anglių telkiniai turėjo atitekti Prancūzijai. Tautų Lygai atstovavusią Vyriausybės komisiją sudarė penki nariai. Bent vienas jos narys turėjo būti prancūzas, o vienas - kilęs iš Saro krašto.
Pasibaigus 15 metų laikotarpiui, 1935 m., Saro gyventojai balsavo dėl savo šalies. Jie balsavo už tai, kad taptų nacistinės Vokietijos dalimi.
Šiuo laikotarpiu ji turėjo savo valiutą - Saro franką - ir savo pašto ženklus.
Komisijos pirmininkai
Tautų lygos kontrolę regione vykdė šie Vyriausybės komisijos pirmininkai:
- Victor Rault, Prancūzija (1920 m. vasario 26 d. - 1926 m. kovo 18 d.)
- George Washington Stephens, Kanada (1926 m. kovo 18 d. - 1927 m. birželio 8 d.)
- Seras Ernest Colville Collins Wilton, Jungtinė Karalystė (1927 m. birželio 8 d. - 1932 m. balandžio 1 d.)
- Seras Geoffrey George Knox, Jungtinė Karalystė (1932 m. balandžio 1 d. - 1935 m. kovo 1 d.)
Plebiscitas
1933 m. daug prieš nacizmą nusistačiusių vokiečių pabėgo į Saro regioną, nes tai buvo vienintelė Vokietijos dalis, likusi už Trečiojo reicho kontrolės ribų. Dėl to antinacistinės grupės norėjo, kad Saro kraštą, kol Vokietiją valdys Adolfas Hitleris, toliau kontroliuotų Tautų Lyga. Tačiau Prancūzija turėjo daug galios Saro krašte, įskaitant anglių kasyklų kontrolę. Nedaug Saro krašto gyventojų mėgo Prancūziją, todėl 1935 m. sausio 13 d. vykusiame plebiscite 90 % rinkėjų norėjo prisijungti prie Vokietijos, o 8,86 % norėjo likti Tautų Lygos sudėtyje. Tik 0,40 % (t. y. keturi rinkėjai iš tūkstančio) norėjo prisijungti prie Prancūzijos.
Nacių valdymas
1935 m. sausio 17 d. Lygos taryba patvirtino teritorijos susijungimą su Vokietija. Kovo 1 d. nacistinė Vokietija perėmė regiono valdymą ir paskyrė Josefą Bürckelį Reichskommissar für die Rückgliederung des Saarlandes, "Reicho komisaru, atsakingu už Saro krašto susijungimą".
Daug buvusių Saargebietos politikų ir pareigūnų naciai pakeitė arba suėmė.
Kai buvo baigta rekorporacija, 1936 m. birželio 17 d. gubernatorius tapo Reichskommissar für das Saarland (Reicho komisaras Saro krašte).
Vokietija 1941 m. Saro regionas ir dalis okupuotos Prancūzijos buvo vadinami Vestmarku. Jis vaizduojamas tamsiai geltonu tonu.
Susiję puslapiai
- Saro žemė Šiuolaikinė Vokietijos žemė
- Saro protektoratas, Prancūzijos kontroliuojamas protektoratas (1947-1956 m.)
- Sarre (departamentas), Prancūzijos departamentas (1798-1814 m.)
- Saro upė
- Nacistinė Vokietija
- Laisvasis Dancigo miestas
Ieškoti