Laisvasis Dancigas (Gdanskas) – autonominė miesto-valstybė 1920–1939

Laisvasis Dancigas (Gdanskas) 1920–1939: tarpukario autonominė miesto‑valstybė, Persijos uostas pagal Versalio sutartį, politinės kovos, kultūra ir 1939 m. okupacija.

Laisvasis Dancigo miestas (vok. Freie Stadt Danzig; lenk. Wolne Miasto Gdańsk) buvo savivaldus Baltijos jūros uostas ir miestas-valstybė. Jis buvo įkurtas 1920 m. sausio 10 d. pagal 1919 m. Versalio sutarties III dalies XI skirsnį ir įtrauktas į Tautų Lygos globą, ypatingas teises pasiliekant Lenkijai, nes tai buvo vienintelis uostas Lenkijos koridoriuje.

Statusas ir valdymas

Laisvojo Dancigo teritorija apėmė miestą ir aplinkines sausumos teritorijas. Jis turėjo savo konstituciją, Vyriausybę (Senatą) ir parlamento tipo instituciją (Volkstag), teisę teisintis vidaus reikaluose ir savarankiškai tvarkyti daugumą administracinių reikalų. Tačiau užsienio politika, muitinės ir kai kurios kariniai-pastoviosios teisės buvo nustatytos specialiomis nuostatomis: Lenkija gavo svarbias privilegijas dėl laisvo prieigos prie jūros ir teisės naudotis uosto infrastruktūra (įskaitant geležinkelio jungtis ir laivybos garantijas).

Tautinė sudėtis ir kultūra

Miestą daugiausia sudarė vokiškai kalbantys gyventojai, tačiau čia taip pat gyveno reikšminga lenkų ir kitų tautybių mažumų bendruomenė. Dancigas buvo etniškai ir kultūriškai įvairus miestas: veikė vokiečių ir lenkų mokyklos, bažnyčios (evangelikų ir katalikų), spauda ir kultūrinės organizacijos. Miestas turėjo savitą administracinį statusą ir tam tikrą tarptautinį pripažinimą per Tautų Lygą.

Ekonomika ir uostas

Strateginė Dancigo padėtis Baltijos jūroje garantavo jam didelę ekonominę reikšmę. Uostas buvo svarbus krovinio ir keleivių centrus, čia vystėsi laivų statyba, žvejybos ir prekybos įmonės. Lenkijos poreikis prieigos prie jūros darė miestui politinę svarbą: Polonijai priklausė teisės naudotis uostu ir tam tikromis infrastruktūros dalimis, kas dažnai tapdavo tarptautinių ginčų objektu.

Tarpukario įtampa ir 1930‑ieji

Per tarpukarį Dancige nuolat kildavo tarptautinių ir vidinių konfliktų tarp vietos vokiečių valdžios bei Lenkijos atstovų. 1920–1930 m. raiška prasidėjo teisiniai ginčai dėl muitų, konsulinio priėmimo ir lenkų transporto teisių. 1930‑aisiais, kartu su nacionalsocializmo kilimu Vokietijoje, Dancige stiprėjo vietiniai nacionalsocialistai, didindami įtampą su Lenkija ir tarptautine bendruomene.

1939 m. pradžia ir Antrojo pasaulinio karo išvakarės

Laisvasis miestas nustojo egzistuoti po 1939 m., kai jį okupavo ir aneksavo nacistinė Vokietija. Rugsėjo 1 d. 1939 m. vienas iš pirmųjų karo aktų buvo puolimas prie Westerplatte — mažos lenkų karinę atramos uosto teritorijoje, kurio apgulimas ir puolimas žymi Antrąjį pasaulinį karą. Po okupacijos Dancigas buvo inkorporuotas į Trečiojo reicho administracines struktūras (vėliau – į gaunamąjį regioną Dancig‑Vakarų Prūsija) ir vietos nacionalsocialistinės valdžios represijos linko prieš lenkus bei politinius oponentus.

Po Antrojo pasaulinio karo

Po Vokietijos pralaimėjimo 1945 m. Dancigą okupavo ir aneksavo Lenkija, pavadindama jį lenkišku Gdansko vardu. Pokario sprendimai pagal didžiųjų sąjungininkių susitarimus lėmė teritorinį perėmimą, vėlesnę vokiečių gyventojų išvarymą ar prievartinį perkėlimą ir miesto repopuliaciją lenkais bei kitomis tautybėmis iš Rytų. Miestas buvo iš dalies sugriautas karo metu; vėliau vyko intensyvus atstatymas ir restruktūrizacija kaip svarbus Lenkijos uostas.

Paveldas ir reikšmė

• Dancigo istorija atspindi sudėtingus tarpukario Europos geopolitinius sprendimus ir tautines prieštaras.
• Miestas išliko svarbiu kultūriniu ir ekonominiu centru — šioje teritorijoje susipina vokiečių, lenkų ir kitų regiono tradicijų sluoksniai.
• Westerplatte ir kitos vietos tapo tarptautiniais istorijos simboliais, primenančiais 1939 m. agresijos pradžią ir pokario pokyčius.

Trumpai apibendrinant: Laisvasis Dancigas (1920–1939) buvo unikalus tarpukario politinis darinys — miestas‑valstybė su savarankiška valdymo struktūra ir ypatingomis lenkų teisėmis, kurio likimas buvo stipriai nulemtas Europos didžiųjų valstybių sprendimų, tarpvalstybinių įtampų ir Antrojo pasaulinio karo įvykių.

Įmonė

Teritorija

Laisvajam Dancigo miestui priklausė pagrindinis Dancigo miestas (Gdanskas), taip pat Zoppot (Sopotas), Tiegenhof (Nowy Dwór Gdański), Neuteich (Nowy Staw) ir maždaug 252 kaimai bei 63 gyvenvietės. Jo plotas - 1 966 km ²(759,1 kv. mylios).

Lenkijos teisės

Laisvajam miestui užsienyje atstovavo Lenkijos ambasadoriai. Geležinkelio liniją, jungiančią Laisvąjį miestą su Lenkija, administravo Lenkija. Lenkijai atiteko ir miesto uoste esantis atskirtas karinis postas Westerplatte (buvęs miesto paplūdimys). Taip pat veikė du pašto skyriai: vienas jų buvo skirtas Dancigo pašto tarnybai, kitas - Lenkijos.

Tautų lygos vyriausieji komisarai

Tautų Lygos mandatą turinčias teritorijas valdė šalys narės Lygos vardu. Tačiau Dancigą ir Sargebietą valdė pati Tautų Lyga, o vyriausiojo komisaro pareigas ėjo įvairių šalių atstovai:

	Pavadinimas	Laikotarpis	Šalis
1	Reginald Thomas Tower	1919-1920	JK
2	Edward Lisle Strutt	1920	JK
3	Bernardo Attolico	1920	Italija
4	Richard Cyril Byrne Haking	1921-1923	JK
5	Mervyn Sorley McDonnell	1923-1925	JK
6	Joost Adriaan van Hamel	1925-1929	Nyderlandai
7	Manfredi di Gravina	1929-1932	Italija
8	Helmer Rosting	1932-1934	Danija
9	Seán Lester	1934-1936	Airijos laisvoji valstybė
10	Carl Jakob Burckhardt	1937-1939	Šveicarija

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra laisvasis Dancigo miestas?

K: Kada buvo įkurtas laisvasis Dancigo miestas?

K: Kokios ypatingos teisės buvo suteiktos Lenkijai laisvojo miesto atžvilgiu?

K: Kada Laisvasis miestas nustojo egzistuoti?

K: Kas 1939 m. okupavo ir aneksavo Laisvąjį Dancigo miestą?

K: Kas nutiko Dancigui po Vokietijos pralaimėjimo 1945 m.?

K: Kas buvo 1919 m. Versalio sutartis?

Paieška pagal raidę