Kilmingųjų titulų pataisa yra siūloma Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisa. Ją 1810 m. gegužės 1 d. patvirtino 11-asis Kongresas ir pateikė valstijų įstatymų leidėjams ratifikuoti. Pagal šią pataisą Jungtinių Valstijų pilietybė būtų atimta iš bet kurio piliečio, priėmusio užsienio šalies bajorų titulą, taip pat tokiam asmeniui būtų uždrausta eiti tam tikras valstybes ar federacines pareigas.
Kontekstas ir paskirtis
Pataisa atsirado stiprios antiaristokratinės nuotaikos fone ir kaip papildoma apsauga nuo užsienio įtakos. Pirmajai Amerikos kartai buvo svarbu akcentuoti respublikonines vertybes ir užkirsti kelią bet kokiems titului ar privilegijoms, galinčioms kelti lojalumo priešingai JAV interesams. Jau pati Konstitucija turi nuostatas, ribojančias titulų suteikimą (pvz., draudimas Kongresui suteikti kilmingųjų titulus), o ši pataisa turėjo nueiti dar toliau – priskirti konkrečias pasekmes piliečiui, kuris priima užsienio titulą.
Pataisos turinys
Nors čia nepateikiamas pataisos tiesioginis tekstas, jos esmė yra aiški: asmuo, kuris bet kokiu būdu priima, pareiškia ar išsaugo užsienio kilmingą titulą, praranda JAV pilietybę. Kai kurie pasiūlymai taip pat numatė papildomas sankcijas arba draudimus užimti pareigas tiems asmenims.
Ratifkavimo istorija ir dabartinė būklė
Kongresas nepaskyrė pataisos ratifikavimo termino, todėl techniškai ji vis dar gali būti ratifikuojama valstijose. 1810 m. siūlymui reikėjo trijų ketvirčių to meto valstijų įstatymų leidėjų pritarimo, kad jis taptų Konstitucijos dalimi; to neįvyko, tad pataisa neįsigaliojo. Pagal plačiausiai priimtas istorines nuorodas, ją istoriškai ratifikavo kelios valstijos (dažnai minimas skaičius — apie 12), tačiau tai nepakako trijų ketvirčių.
Dabar, padidėjus valstijų skaičiui iki 50, kad ši pataisa taptų Konstitucijos dalimi, reikėtų, kad ją ratifikuotų iš viso 38 valstijos (3/4 visų valstijų). Jeigu laikytume, kad istorinės ratifikacijos išlieka galiojančios, tada būtent dar apie 26 valstijų ratifikacijų trūksta iki šio skaičiaus.
Teisinė reikšmė ir šiuolaikinės interpretacijos
Nors pataisa nebuvo priimta, idėja, kad priimant užsienio titulus būtų baudžiama net pilietybės netekimu, atspindi ankstyvą Amerikos konstitucinį požiūrį į lojalumą ir viešuosius pareigūnus. Per XXI a. pataisos teisinė galia kelia retorinius ir teisės klausimus — pavyzdžiui, kaip būtų interpretuojamas „titulų priėmimas“ šiuolaikiniame kontekste (ceremoniniai apdovanojimai, garbingieji pavadinimai ir pan.).
Taip pat egzistuoja įvairių netikslių teiginių ir sąmokslo teorijų apie pataisos statusą arba jos naudojimą šiuolaikinėje politikoje. Oficiali dokumentacija ir Konstitucijos pataisų procesai aiškiai nurodo, kad be reikiamo skaičiaus valstijų pritarimo pataisa negali tapti Konstitucijos dalimi.
Išvados
- Kilmingųjų titulų pataisa – tai istorinis siūlymas, kuriuo siekta užkirsti kelią užsienio titulams ir užtikrinti piliečių lojalumą JAV respublikos idėjoms.
- Pataisa buvo pateikta 1810 m., bet nebuvo ratifikuota reikalaujamu mastu ir todėl neįsigaliojo.
- Dėl to, kad Kongresas nenustatė ratifikavimo termino, pataisa techniškai vis dar gali būti ratifikuojama; šiuo metu, atsižvelgiant į istorines ratifikacijas, iki galutinio priėmimo trūksta maždaug 26 valstijų.