Kilmingųjų titulų pataisa (1810) – JAV Konstitucijos projektas
Kilmingųjų titulų pataisa yra siūloma Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisa. Ją 1810 m. gegužės 1 d. patvirtino 11-asis Kongresas ir pateikė valstijų įstatymų leidėjams ratifikuoti. Pagal šią pataisą Jungtinių Valstijų pilietybė būtų atimta iš bet kurio piliečio, priėmusio užsienio šalies bajorų titulą, taip pat tokiam asmeniui būtų uždrausta eiti tam tikras valstybes ar federacines pareigas.
Kontekstas ir paskirtis
Pataisa atsirado stiprios antiaristokratinės nuotaikos fone ir kaip papildoma apsauga nuo užsienio įtakos. Pirmajai Amerikos kartai buvo svarbu akcentuoti respublikonines vertybes ir užkirsti kelią bet kokiems titului ar privilegijoms, galinčioms kelti lojalumo priešingai JAV interesams. Jau pati Konstitucija turi nuostatas, ribojančias titulų suteikimą (pvz., draudimas Kongresui suteikti kilmingųjų titulus), o ši pataisa turėjo nueiti dar toliau – priskirti konkrečias pasekmes piliečiui, kuris priima užsienio titulą.
Pataisos turinys
Nors čia nepateikiamas pataisos tiesioginis tekstas, jos esmė yra aiški: asmuo, kuris bet kokiu būdu priima, pareiškia ar išsaugo užsienio kilmingą titulą, praranda JAV pilietybę. Kai kurie pasiūlymai taip pat numatė papildomas sankcijas arba draudimus užimti pareigas tiems asmenims.
Ratifkavimo istorija ir dabartinė būklė
Kongresas nepaskyrė pataisos ratifikavimo termino, todėl techniškai ji vis dar gali būti ratifikuojama valstijose. 1810 m. siūlymui reikėjo trijų ketvirčių to meto valstijų įstatymų leidėjų pritarimo, kad jis taptų Konstitucijos dalimi; to neįvyko, tad pataisa neįsigaliojo. Pagal plačiausiai priimtas istorines nuorodas, ją istoriškai ratifikavo kelios valstijos (dažnai minimas skaičius — apie 12), tačiau tai nepakako trijų ketvirčių.
Dabar, padidėjus valstijų skaičiui iki 50, kad ši pataisa taptų Konstitucijos dalimi, reikėtų, kad ją ratifikuotų iš viso 38 valstijos (3/4 visų valstijų). Jeigu laikytume, kad istorinės ratifikacijos išlieka galiojančios, tada būtent dar apie 26 valstijų ratifikacijų trūksta iki šio skaičiaus.
Teisinė reikšmė ir šiuolaikinės interpretacijos
Nors pataisa nebuvo priimta, idėja, kad priimant užsienio titulus būtų baudžiama net pilietybės netekimu, atspindi ankstyvą Amerikos konstitucinį požiūrį į lojalumą ir viešuosius pareigūnus. Per XXI a. pataisos teisinė galia kelia retorinius ir teisės klausimus — pavyzdžiui, kaip būtų interpretuojamas „titulų priėmimas“ šiuolaikiniame kontekste (ceremoniniai apdovanojimai, garbingieji pavadinimai ir pan.).
Taip pat egzistuoja įvairių netikslių teiginių ir sąmokslo teorijų apie pataisos statusą arba jos naudojimą šiuolaikinėje politikoje. Oficiali dokumentacija ir Konstitucijos pataisų procesai aiškiai nurodo, kad be reikiamo skaičiaus valstijų pritarimo pataisa negali tapti Konstitucijos dalimi.
Išvados
- Kilmingųjų titulų pataisa – tai istorinis siūlymas, kuriuo siekta užkirsti kelią užsienio titulams ir užtikrinti piliečių lojalumą JAV respublikos idėjoms.
- Pataisa buvo pateikta 1810 m., bet nebuvo ratifikuota reikalaujamu mastu ir todėl neįsigaliojo.
- Dėl to, kad Kongresas nenustatė ratifikavimo termino, pataisa techniškai vis dar gali būti ratifikuojama; šiuo metu, atsižvelgiant į istorines ratifikacijas, iki galutinio priėmimo trūksta maždaug 26 valstijų.
Tekstas
Jei kuris nors Jungtinių Valstijų pilietis priims, pretenduos, gaus ar išlaikys kokį nors kilmingumo ar garbės titulą arba be Kongreso sutikimo priims ir išlaikys kokią nors dovaną, pensiją, pareigybę ar bet kokio pobūdžio apdovanojimą iš bet kurio imperatoriaus, karaliaus, kunigaikščio ar užsienio valstybės, toks asmuo nustos būti Jungtinių Valstijų piliečiu ir negalės užimti jokių patikimų ar pelningų pareigų Jungtinėse Valstijose ar vienoje iš jų.
Fonas
Šia siūloma pataisa būtų sustiprintas I straipsnio 9 skirsnis, kuriuo federalinei vyriausybei draudžiama suteikti kilmingumo ar garbės titulus, ir 10 skirsnis, kuriuo valstijoms draudžiama juos suteikti.
Spėjama, kad Kongresas pasiūlė šią pataisą reaguodamas į 1803 m. įvykusią Napoleono Bonaparto jaunesniojo brolio Jeronimo ir Betsy Patterson iš Baltimorės, Merilando valstijos, santuoką. Ji pagimdė sūnų, kuriam norėjo gauti aristokratišką Prancūzijos pripažinimą. Vaikas, pavadintas Jeronimu Napoleonu Bonapartu, gimė ne Jungtinėse Valstijose, o Didžiojoje Britanijoje 1805 m. liepos 7 d. Nepaisant to, per savo motiną jis turėjo turėti JAV pilietybę. Savo ruožtu jo sūnus Šarlis Žozefas Bonapartas gimė 1851 m. ir mirė 1921 m. Jis baigė Harvardo teisės mokyklą, tapo karinio jūrų laivyno sekretoriumi, o vėliau, Teodoro Ruzvelto administracijos laikais, generaliniu prokuroru ir įkūrė FTB. Kita teorija teigia, kad jo motina iš tikrųjų troško sau kilmingojo titulo. Daugelyje tekstų, parašytų apie pataisą, ji vadinama "Baltimorės kunigaikštiene". Santuoka buvo anuliuota 1805 m. Tai buvo gerokai anksčiau, nei 11-asis Kongresas pasiūlė pataisą. Nepaisant to, užfiksuota, kad Šiaurės Karolinos atstovas Natanielis Makonas (Nathaniel Macon) sakė, jog "jis manė, kad balsavimas šiuo klausimu lems, ar šioje šalyje turėsime Garbės legiono narius, ar ne".
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kilmingųjų titulų pataisa?
A: Kilmingųjų titulų pataisa - tai siūloma Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos pataisa, pagal kurią Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybė būtų atimta iš bet kurio piliečio, priėmusio užsienio šalies kilmingojo titulą.
K: Kada Kongresas patvirtino kilmingųjų titulų pataisą?
A: 1810 m. gegužės 1 d. 11-asis Kongresas patvirtino bajorystės titulų pataisą.
K: Kodėl bajorų titulų pataisa netapo galiojančia Konstitucijos dalimi?
A: Kilmingųjų titulų pataisa netapo galiojančia Konstitucijos dalimi, nes tam, kad ji įsigaliotų, reikėjo, kad ją ratifikuotų tik dvi valstijos, tačiau ją ratifikavo nepakankamas valstijų skaičius.
Klausimas: Ar Kongresas nustatė terminą, per kurį turi būti ratifikuota Kilmingųjų titulų pataisa?
Atsakymas: Kongresas nenustatė termino, per kurį turi būti ratifikuota Kilmingųjų titulų pataisa.
K: Kiek dar valstijų reikėtų, kad būtų priimta Kilmingųjų titulų pataisa?
A: Norint priimti Kilmingųjų titulų pataisą, reikėtų dar 26 valstijų.
K.: Kada du kartus bajorystės titulų pataisa buvo arti to, kad taptų galiojančia Konstitucijos dalimi?
A: Du kartus nuo 1812 iki 1816 m. bajorų titulų pataisa buvo arti to, kad taptų galiojančia Konstitucijos dalimi.
K: Kodėl bajorų titulų pataisos neratifikavo pakankamai valstijų, kad ji taptų Konstitucijos dalimi?
A: Neaišku, kodėl bajorų titulų pataisos neratifikavo pakankamai valstijų, kad ji taptų Konstitucijos dalimi.
