Kilmingųjų titulai Pakeitimas
Kilmingųjų titulų pataisa yra siūloma Jungtinių Valstijų Konstitucijos pataisa. Ją 1810 m. gegužės 1 d. patvirtino 11-asis Kongresas ir pateikė valstijų įstatymų leidėjams ratifikuoti. Pagal šią pataisą Jungtinių Valstijų pilietybė būtų atimta iš bet kurio piliečio, priėmusio užsienio šalies bajorų titulą. Du kartus nuo 1812 iki 1816 m., kad jis taptų galiojančia Konstitucijos dalimi, reikėjo, kad jį ratifikuotų tik dvi valstijos. Kongresas nenustatė jos ratifikavimo termino, todėl pataisa vis dar svarstoma valstijose. Dabar, padidėjus valstijų skaičiui, norint, kad ši pataisa būtų priimta, ją turėtų ratifikuoti dar 26 valstijos.
Tekstas
Jei kuris nors Jungtinių Valstijų pilietis priims, pretenduos, gaus ar išlaikys kokį nors kilmingumo ar garbės titulą arba be Kongreso sutikimo priims ir išlaikys kokią nors dovaną, pensiją, pareigybę ar bet kokio pobūdžio apdovanojimą iš bet kurio imperatoriaus, karaliaus, kunigaikščio ar užsienio valstybės, toks asmuo nustos būti Jungtinių Valstijų piliečiu ir negalės užimti jokių patikimų ar pelningų pareigų Jungtinėse Valstijose ar vienoje iš jų.
Fonas
Šia siūloma pataisa būtų sustiprintas I straipsnio 9 skirsnis, kuriuo federalinei vyriausybei draudžiama suteikti kilmingumo ar garbės titulus, ir 10 skirsnis, kuriuo valstijoms draudžiama juos suteikti.
Spėjama, kad Kongresas pasiūlė šią pataisą reaguodamas į 1803 m. įvykusią Napoleono Bonaparto jaunesniojo brolio Jeronimo ir Betsy Patterson iš Baltimorės, Merilando valstijos, santuoką. Ji pagimdė sūnų, kuriam norėjo gauti aristokratišką Prancūzijos pripažinimą. Vaikas, pavadintas Jeronimu Napoleonu Bonapartu, gimė ne Jungtinėse Valstijose, o Didžiojoje Britanijoje 1805 m. liepos 7 d. Nepaisant to, per savo motiną jis turėjo turėti JAV pilietybę. Savo ruožtu jo sūnus Šarlis Žozefas Bonapartas gimė 1851 m. ir mirė 1921 m. Jis baigė Harvardo teisės mokyklą, tapo karinio jūrų laivyno sekretoriumi, o vėliau, Teodoro Ruzvelto administracijos laikais, generaliniu prokuroru ir įkūrė FTB. Kita teorija teigia, kad jo motina iš tikrųjų troško sau kilmingojo titulo. Daugelyje tekstų, parašytų apie pataisą, ji vadinama "Baltimorės kunigaikštiene". Santuoka buvo anuliuota 1805 m. Tai buvo gerokai anksčiau, nei 11-asis Kongresas pasiūlė pataisą. Nepaisant to, užfiksuota, kad Šiaurės Karolinos atstovas Natanielis Makonas (Nathaniel Macon) sakė, jog "jis manė, kad balsavimas šiuo klausimu lems, ar šioje šalyje turėsime Garbės legiono narius, ar ne".
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kilmingųjų titulų pataisa?
A: Kilmingųjų titulų pataisa - tai siūloma Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijos pataisa, pagal kurią Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybė būtų atimta iš bet kurio piliečio, priėmusio užsienio šalies kilmingojo titulą.
K: Kada Kongresas patvirtino kilmingųjų titulų pataisą?
A: 1810 m. gegužės 1 d. 11-asis Kongresas patvirtino bajorystės titulų pataisą.
K: Kodėl bajorų titulų pataisa netapo galiojančia Konstitucijos dalimi?
A: Kilmingųjų titulų pataisa netapo galiojančia Konstitucijos dalimi, nes tam, kad ji įsigaliotų, reikėjo, kad ją ratifikuotų tik dvi valstijos, tačiau ją ratifikavo nepakankamas valstijų skaičius.
Klausimas: Ar Kongresas nustatė terminą, per kurį turi būti ratifikuota Kilmingųjų titulų pataisa?
Atsakymas: Kongresas nenustatė termino, per kurį turi būti ratifikuota Kilmingųjų titulų pataisa.
K: Kiek dar valstijų reikėtų, kad būtų priimta Kilmingųjų titulų pataisa?
A: Norint priimti Kilmingųjų titulų pataisą, reikėtų dar 26 valstijų.
K.: Kada du kartus bajorystės titulų pataisa buvo arti to, kad taptų galiojančia Konstitucijos dalimi?
A: Du kartus nuo 1812 iki 1816 m. bajorų titulų pataisa buvo arti to, kad taptų galiojančia Konstitucijos dalimi.
K: Kodėl bajorų titulų pataisos neratifikavo pakankamai valstijų, kad ji taptų Konstitucijos dalimi?
A: Neaišku, kodėl bajorų titulų pataisos neratifikavo pakankamai valstijų, kad ji taptų Konstitucijos dalimi.
